Radio Wilno: Laba diena, „Radio Wilno“ viešnia yra šiandien Lietuvos Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Laba diena.

Rita Tamašunienė: Laba diena.

Radio Wilno: Seime ką tik baigėsi parlamentinių frakcijų seniūnų sueiga. Pagal rotacijos principą šiandienos sueigai pirmininkavote Jūs. Apie ką kalbėjo parlamentarai?

Rita Tamašunienė: Šį mėnesį jau trečią kartą pirmininkavau frakcijų seniūnų sueigai. Aptariame dienos plenarinių posėdžių darbotvarkes. (…) Džiugu, kad šiandien kalbėjome ir apie kitą savaitę vyksiančius plenarinius posėdžius. Kitą ketvirtadienį, Seime bus svarstomi labai svarbūs projektai. Mūsų frakcija surinko Seimo narių parašus. Visų frakcijų Seime atstovai palaikė mūsų socialinės srities pasiūlymų paketo iniciatyvas, skirtas teikti realią paramą šeimoms. Tikimės, kad jau kitą ketvirtadienį šie 3 projektai bus svarstomi. Vienu projektu siekiame pakeisti senatvės pensijos skaičiavimą, jis pagerins mūsų šalies pensininkų padėtį, padidins senatvės pensiją (…). Kitas labai svarbus kiekvienai vaikus auginančiai šeimai projektas yra dėl 120 eurų dydžio išmokos per mėnesį mokėjimo gimus antrajam ir kitiems vaikams. Trečias projektas, kurį parašais palaikė daugiausia Seimo narių, yra Šeimos kortelės įstatymo projektas (…).

Radio Wilno: Pasakėte „parašų rinkimas“. Jų reikia norint pagreitinti šių projektų svarstymą Seime?

Rita Tamašunienė: Taip. Pagal statutą ir galiojančią tvarką valdančiosios koalicijos projektai yra laikomi prioritetiniais ir į darbotvarkę yra įtraukiami labai dažnai, o opozicija – konservatoriai, liberalai – kartą per mėnesį(…) siūlo savo darbotvarkę. Tuo tarpu mūsų frakcijos projektai teikiami tik pagal bendrą eilę. Kartais tai trunka metus, pusantrų. Pavyzdžiui, Tautinių mažumų įstatymas guli jau 4 metus. Kartais yra įtraukiamas į darbotvarkę, bet po to išbraukiamas. Tačiau galioja tvarka, kai surenki 47 ir daugiau parlamentarų parašų, nurodai pageidautiną pateikimo datą, procedūros yra pagreitinamos. Tokiu būdu ir šie projektai buvo įtraukti į kitą ketvirtadienį vyksiančio posėdžio darbotvarkę.

Radio Wilno: Daug parašų reikėjo surinkti?

Rita Tamašunienė: Būtina surinkti 47 parašus, bet surinkome daugiau. Pasirašė 50 Seimo narių ir daugiau, po kiekvienu projektu skirtingai. Labai džiugina tai, kad projektus palaikė visų frakcijų atstovai. Visi mato, kad demografinė ir socialinė situacija mūsų šalyje yra sudėtinga ir būtina nedelsiant imtis veiksmų.

Radio Wilno: 120 eurų išmoka vaikui, Daugiavaikės šeimos kortelė ir senatvės pensijos dydžio susiejimas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai yra šeimai palankūs, socialiniu požiūriu svarbūs projektai. Pavyko surinkti parašus, atmosfera lyg ir yra palanki, tiesa?

Rita Tamašunienė: Taip. Kalbant su kiekvienu Seimo nariu, pristatant kiekvienam parlamentarui individualiai frakcijos pasiūlymus, privalu paaiškinti, ką pasirašo. Reakcija išties buvo gera, netgi sveikino su tokiais gerais sumanymais. Kaip jau minėjau , palaikė Seimo nariai iš visų frakcijų, tereikia gerai pasiruošti ir pristatyti mūsų įstatymų projektus. Labai svarbu atkreipti visų Seimo narių ir visuomenės dėmesį, kad šios problemos šiuo metu yra itin svarbios, aktualios ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

Radio Wilno: Ketvirtadienį jau bus pirmieji efektai, taip?

Rita Tamašunienė: Ketvirtadienio, birželio 4 d. antroje pusėje. Darbotvarkė dar gali keistis, bet, manau, didelių pakeitimų jau nebus.

Radio Wilno: Keičiame temą. Po korupcijos skandalo nepaprastai krito liberalų reitingai. Kaip manote, ar jie atsigaus prieš rinkimus?

Rita Tamašunienė: Tai išties buvo didžiulis smūgis liberalams. Skandalas turėjo įtakos bendram visų politikų įvaizdžiui. Per spaudos konferenciją pabrėžėme, kad gyventojai netaikytų to visiems, o susipažintų su kitų Seimo narių darbu, pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarų darbu. LLRA atstovai nei savivaldybėse, nei Seime niekados nebuvo įsivėlę į korupcijos skandalus, dirbame sąžiningai. Tokia politika yra įmanoma, tiesiog gyventojai turėtų daugiau domėtis, daugiau klausytis, o ne pasiduoti madingoms tendencijoms, pavyzdžiui, liberalizmui. Kaip matome, liberalai vieną kalbėjo ir deklaravo, buvo aršūs korupcijos priešai, kai įkliūdavo kitų frakcijų atstovai. Apie korupcijos, nesąžiningos veiklos apraiškas jie kalbėjo garsiai ir smerkiančiai, ypač liberalų partijos pirmininko lūpomis. O paskutinis įvykis- faktai lieka faktais. Kyšis buvo paimtas, buvo noras už pinigus paveikti politikus, priimamus sprendimus. Tai yra purvina politika, o tokios neturėtų būti nė vienoje demokratinėje šalyje. Pasisakome griežtai prieš. Būtina pabrėžti, kad prieš rinkimus gyventojai susipažintų su programa ir kiekvienos partijos patirtimi šioje srityje, įvertintų ar buvo įsivėlę į korupcijos skandalus, ar ne. Ne tik liberalai, bet ir kitų partijų Seimo nariai ir savivaldybėse užimantys aukštus merų ir vicemerų postus ( apie tai buvo rašoma žiniasklaidoje) įsipainiodavo į korupcinius sandorius, naudodamiesi užimamomis pareigomis, norėjo uždirbti nešvarių pinigų. Negalime to toleruoti, kviečiame, kad į politiką ateitų daugiau sąžiningų politikų, kurie kitaip mato savo, kaip politiko darbą, supranta savo užduotis, siekia atstovauti visuomenės interesams ir sugeba paprasčiausiai pamiršti savo asmeninius interesus ir naudą.

Radio Wilno: LLRA populiarumas išlieka didelis. Gyventojai reaguoja, mato, analizuoja. Sąžininga politika apsimoka, tiesa?

Rita Tamašunienė: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos populiarumas nuolat auga. Reitinguose stabiliai išsaugojame savo pozicijas. Nuomonės tyrimai, reikia pasakyti, ne visuomet yra objektyvūs, nes daugiau šalininkų turime Vilniaus regione, tai didžiausias regionas šalyje, čia gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau nuomonės tyrimai nebūtinai vykdomi šiame regione. Gal kituose regionuose esame mažiau žinomi, žmonės yra mažiau susipažinę su mūsų veikla. Dabar stengiamės plačiau gyventojams visoje šalyje pristatyti savo darbus, savo prioritetus ir kryptis kitai kadencijai.

Radio Wilno: Kaip, jei žiniasklaida yra nelabai atvira?

Rita Tamašunienė: Taip, iš tikrųjų, jaučiame, kad žiniasklaida pritildo arba parodo tik blogoje šviesoje ne tik mus, bet ir kitus sąžiningus politikus. Tai parodo tam tikrą netgi žiniasklaidos korumpuotumą. Reikia kalbėti apie tai, kad kaip ir kiekviena frakcija, būdami parlamentinė partija turime tokią pat teisę pasirodyti valstybiniame radijuje, televizijoje, kaip ir kitos frakcijos, bet nesame kviečiami. Manome, kad mūsų idėjos, sumanymai yra tokie geri, kad nenori parodyti, kad patys negali pateikti visuomenei naudingų pasiūlymų. Būtinai rasime būdus, kaip prieiti prie žmonių, pristatyti savo darbo kryptis. Manau, kad mums tikrai pavyks.

Dar norėčiau grįžti prie mūsų projektų, kuriais visuomenė domisi. Kalbant apie senatvės pensiją, norėtume pakeisti jos skaičiavimo schemą ir jos dydį susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 255 eurų. Tai yra vidutinė, ne minimali pensija, nes minimali yra vos daugiau kaip 100 eurų, o vidutinis darbo užmokestis šiuo metu yra 750 eurų. Senatvės pensiją siūloma skaičiuoti 25 proc. nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kas leis padidinti senatvės pensiją trečdaliu. Tai galima daryti palaipsniui. Tai taip pat leistų sumažinti skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijos. Noriu pabrėžti, kad visose Baltijos šalyse senatvės pensija yra didesnė nei Lietuvoje, jau nekalbant apie Europą, mūsų pensininkai galėtų tik pasvajoti, kad galėtų gauti tokias pensiją. Manome, kad tokia sistema bus adekvati ir suprantama gyventojams. Dabar, įvedus eurą, oriai gyventi ir užtikrinti orią senatvę yra labai sunku kiekvienam senjorui.

Antras projektas, tikrai svarbiausias, nes ta tema kalba jau ir kitos Seimo frakcijos, tačiau jų pasiūlymai ne tokie konkretūs. Tai 120 eurų mėnesinė išmoka gimus antrajam ir kitiems vaikams. Tikriausiai paklausite, kodėl 120 eurų? Projekte nurodėme maksimalią sumą, gal po svarstymo ir pasitarimų ji sumažės, bet nemanome, kad ji turėtų būti mažesnė. Žinome, kad Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos BVP augimas yra panašus. BVP vienam Lietuvos gyventojui siekė 12,4 tūkst. dolerių, o Lenkijoje – 12,5 tūkst. dolerių. Skirtumas yra minimalus. Kaimyninė valstybė gali sau leisti padidinti senatvės pensijas, mokėti išmokas vaikams ir mokytojams mokėti padoresnius atlyginimus. Tuo tarpu mūsų šalyje nuolat girdime, kad trūksta pinigų, nėra lėšų šaltinių. Mes nurodome taip pat pinigų šaltinius. Rengiame įstatymus, vieną jau paruošėme, kitą rengiame, dėl didžiausią pelną gaunančio bankų sektoriaus ir didžiųjų prekybos centrų apmokestinimo. Tai bus labai geras šaltinis, kuris leis ir šeimai palankią politiką įgyvendinti , ir demografinį nuosmukį mažinti – visas šias problemas galime spręsti priimdami gerus sprendimus.

Trečias pasiūlymas yra Šeimos kortelės įstatymas. Norime pabrėžti, kad šeima yra tikra vertybė, mūsų visų, mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Kortele naudotis galėtų šeimos, auginančius 3 ir daugiau vaikų. Nuolaidų galėtų pasiūlyti valstybės sektorius, šakinės ministerijos, pavyzdžiui, važiavimo viešuoju transportu nuolaidas, nemokamus skiepus, muziejų, teatrų bilietų su nuolaidomis ir t.t. Taip pat pakviesti prisijungti prie programos privatų sektorių, kuriam būtų suteiktas ženklas, kad jie remia daugiavaikes, gausias šeimas ir gali pateikti savo pasiūlymų, pavyzdžiui, arbatos puodelį, sulčių kavinėje, pusvalandį privačiame sporto klube. Manome, kad tai bus bendra, graži akcija, nukreipta į šeimų stiprinimą ir skirta padidinti, pagausinti šeimas(…).

www.L24.lt

2016-06-02