Prezidentas Rolandas Paksas: “Balsuosiu už Waldemarą Tomaszewskį”
Mums reikia skubiai gerinti santykius su kaimynine Baltarusija!
Už šeimą ir taiką!
Už visiems teisingą Lietuvą!
Michail Andrijanov
blogeris, „Veik“ fondo vadovas
Ištraukti rinkimų sąrašų numeriai . „Septynioliktukas“ atiteko LLRA-KŠS
Pirmadienį, rugpjūčio 19-tą dieną, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė politinių partijų, kurios dalyvaus šių metų spalio 13-ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose, rinkimų sąrašų numerių traukimą.
17-as numeris atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Partijos vardu numerį ištraukė LLRA-KŠS pirmininko pavaduotojas Waldemar Urban.
Numerių traukimo ceremoniją surengė Vyriausioji rinkimų komisija. Burtai buvo traukiami Seimo konferencijų salėje.
Paprašėme Waldemaro Tomaszewskio komentaro. „Svarbiausia ne skaičius, o rinkėjų pasitikėjimas, darbas, gerai vykdoma priešrinkiminė kampanija, bet vis dėlto skaičius turi savo simboliką“, – portalui L24.lt sakė LLRA-KŠS lyderis.
Tomaszewski įpareigojo Waldemarą Urbaną dalyvauti numerių traukimo procedūroje, kadangi jis „turi gerą ranką skaičiams“: per priešpaskutinius rinkimus ištraukė partijai pirmą numerį, o dabar – paskutinį, t. y. 17-ąjį. Pasak mūsų pašnekovo, esant tokiai vietai rinkiminiuose sąrašuose, į kuriuos vis dėlto patenka daug partijų, pirmas arba paskutinis numeris suteikia tam tikrų privalumų agituojant, o vėliau padeda analizuojant rinkimų biuletenį.
„17 metų pirmiausia yra jaunystės simbolis, kas nenorėtų būti 17-os? – juokavo europarlamentaras ir pridūrė, kad 17 taip pat yra perspektyvos simbolis. „Sąraše turime jauniausią kandidatą iš visų partijų, 20-metį Norbertą Urbanowiczių, ir apskritai – daug jaunų žmonių“, – sakė jis.
Tai, kad LLRA-KŠS gavo paskutinį numerį rinkimų sąrašuose, kurio daugelis nenori, jis komentavo taip: „Mūsų rinkėjai, mūsų rėmėjai, kurių absoliuti dauguma, gerai žino Evangeliją, ten šia tema taip pat pabrėžiama: „Paskutinieji bus pirmi“, ir mes tikime, kad taip ir bus. Galbūt mes nesurinksime daugiausiai balsų iš visų rinkimuose dalyvaujančių partijų, bet gausu galimybių lyderystei, pavyzdžiui, laimėti dvi vienmandates apygardas jau pirmajame ture arba surinkti daugiausiai balsų tam tikrose apygardose – galime sumušti tokius konkrečius rekordus“.
Nuo 2020 m. rinkimų, kai LLRA-KŠS parlamento rinkimuose surinko apie 4,8 proc. balsų, paramos šiai partijai tendencija buvo didėjanti. 2023 m. savivaldos rinkimuose buvo 1/10 daugiau balsų: 2019 m. partija gavo 5 proc. balsų, o 2023 m. – 5,5 proc. balsų, panašiai buvo ir rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriuose 2019 m. parama siekė 5,2 proc. balsų, o 2024 m. – 5,7 proc. balsų. Jei ši tendencija išliks artėjančiuose parlamento rinkimuose, galima prognozuoti, kad LLRA-KŠS iškovos žymiai daugiau nei 5 proc. balsų.
„Džiaugiamės, kad didžiulėmis organizacinėmis pastangomis pavyko surinkti visą 141 kandidatų sąrašą. Visi suprantame, kad mūsų jėga –vienybėje, atsižvelgiant į tai ir buvo sudarytas mūsų rinkimų sąrašas, o šiandienos burtai taip pat teikia vilčių. Tikime mūsų pergale ir nuosavos frakcijos suformavimu LR Seime“, – pasakė šeimos ir tradicinių vertybių politikos Lietuvoje lyderis.
Sarašas Nr. 17 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
LLRA-KŠS pristatė pilną 141 kandidato sąrašą artėjantiems Seimo rinkimams. Sąrašą ves Waldemar Tomaszewski
Penktadienį, rugpjūčio 9 dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatų sąrašas rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams bei svarbiausios rinkimų programos nuostatos. Be to, LLRS-KŠS atstovaujantys parlamentarai pasisakė dėl prieštaringai vertinamos Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos lenkų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski, Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski.
Kvietimas krikščionims imtis solidarumo veiksmų
Susitikimą jie pradėjo išreikšdami protestą dėl religinių jausmų įžeidimo per Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymą.
„Visiems krikščionims, katalikams, svarbi Paskutinės vakarienės scena tapo pajuokos ir pašaipos objektu. Irano sostinėje Teherane atsakant į Paryžiaus pasityčiojimą buvo pakabintas transparantas su Leonardo da Vinčio paveikslo reprodukcija ir užrašu: „Iš tiesų Mesijas, Jėzus Kristus, Marijos sūnus, yra Dievo pasiuntinys”. Mes, krikščionys katalikai, taip pat norime išreikšti savo protestą ir visai Lietuvai parodyti „Paskutinės vakarienės” originalo reprodukciją per tiesioginę transliaciją iš Seimo“, – sakė Waldemar Tomaszewski. Paragino nacionalinę žiniasklaidą prisijungti prie akcijos ir solidariai įdėti „Paskutinės vakarienės“ paveikslą į pirmuosius laikraščių puslapius.
Apsunkintas dalyvavimas rinkimuose
Vienmandatėse apygardose partija iškėlė 25 kandidatus. Ir ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos, Visagino, Zarasų ir kituose šalies regionuose, o taip pat pat – Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Pilną sąrašą rasite ČIA.
Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atliktas naujas rinkimų apygardų suskirstymas Vilniaus regione prieštarauja nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams. Jame neatsižvelgta į regiono tautinę sudėtį, į tautinių mažumų, įskaitant lenkų tautinę mažumą, interesus. Be to, jis pažeidžia tautinių mažumų teisę naudotis savo rinkimų teisėmis bei rinkti savo atstovus. Lenkų tautinės mažumos elektoratas buvo išsklaidytas.
„Medininkų apygarda visiškai panaikinta, o Šalčininkų apygarda pertvarkyta taip, kad viršija Rinkimų kodekse numatytą rinkėjų proporcingumą. Kitos dvi apygardos – Nemenčinės ir Riešės – padalytos taip, kad lenkų tautinei mažumai rinkimų kova būtų apsunkinta“, – konferencijoje sakė Rita Tamašunienė. Šių metų liepą LLRA-KŠS iniciatyva Konstituciniam Teismui buvo pateiktas prašymas dėl naujo suskirstymo į rinkimų apygardas. Prašymą pasirašė 40 parlamentarų.
„Tikimės, kad Konstitucinis Teismas priims mūsų prašymą ir apsvarstys jį ir per tarptautinių teisės aktų prizmę“, – pasakė parlamentarė.
Apie naują vienmandačių rinkimų apygardų suskirstymą kalbėjo ir parlamentaras Česlav Olševski. „Tokia situacija ne tik pažeidžia Rinkimų kodeksą, bet ir rodo nepagarbą tarptautinėms konvencijoms, kurias mūsų šalis yra ratifikavusi. Mano nuomone, tai yra nepagrįstas teisinio stabilumo griovimas“, – kalbėjo parlamentaras. Pridūrė, kad jei Konstitucinis Teismas neįžvelgs pažeidimų dėl naujųjų apygardų, „būsime priversti kreiptis į Europos teismus, nes toks teisinis chaosas negali būti toleruojamas“.
Galimybės laimėti apygardose po diskriminuojančių pakeitimų
W. Tomaszewski pristatė kandidatus vienmandatėse apygardose. Nepaisant diskriminacinių pokyčių jose, kalbėjo apie partijos kandidatų galimybes bei uždavinius jiems. Dviejose apygardose, kuriose išliko lenkų rinkėjų dauguma, reikia laimėti jau pirmajame ture. Šiose apygardose kandidatuoja Rita Tamašunienė ir Jaroslav Narkevič. Tai atitinkamai: „Nemenčinės“ apygardą, į kurią įeina Vilniaus rajono Nemenčinės, Sužionių, Buivydžių, Bezdonių, Mickūnų, Grigaičių, Nemėžio, Rudaminos, Lavoriškių seniūnijos bei „Šalčininkų-Vilniaus“ apygardą, į kurią įeina Šalčininkų rajonas bei Vilniaus rajono Marijampolio, Rukainių, Kalvelių ir Medininkų seniūnijos.
Patekimo į antrąjį turą ir Seimo nario mandato tikimasi kitose šešiose apygardose: labiausiai „Riešės“ apygardoje (Zujūnų, Sudervės, Dūkštų, Maišiagalos, Avižienių, Riešės, Paberžės seniūnijos, Nemenčinės kaimiškos seniūnijos Eitminiškių apylinkė) bei „Vilniaus pietinėje“ apygardoje (Vilniaus miesto seniūnijos – Grigiškių ir Panerių bei Vilniaus rajono seniūnijos – Juodšilių ir Pagirių), kur startuoja Waldemar Urban i Česlav Olševski, o taip pat Naujosios Vilnios apygardoje (kandidatė Edita Tamošiūnaitė), „Justiniškių-Viršuliškių“ apygardoje (kandidatė Danuta Narbut), Klaipėdos „Marių“ apygardoje (kandidatas Michail Andrijanov) bei „Nalšios šiaurinėje“ apygardoje (kandidatas Viktor Voronin), kurią sudaro Visagino savivaldybė, Ignalinos rajonas ir Zarasų rajono Turmanto apylinkė.
Likusiose 17 iš 25 apygardų tautinių mažumų rinkėjų dalis yra nedidelė, todėl patekti į antrąjį turą yra daug sudėtingiau. Nepaisant to, kandidatai varžysis dėl kuo didesnio rinkėjų balsų skaičiaus, kartu agituodami už LLRA-KŠS sąrašą daugiamandatėje apygardoje, kuris, kaip tikimasi, šalies mastu gaus ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Prie to neabejotinai prisidės šių rinkimų naujovė – partijos lyderis Waldemar Tomaszewski kandidatuos Klaipėdos „Pajūrio“ apygardoje, „Pasaulio lietuvių“ rinkimų apygardoje – buvęs Danijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Einaras Vildė.
Daug jaunimo
Kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje atidaro Lietuvos lenkų sąjungos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys W. Tomaszewski. Antroji sąraše – Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzeržynska. Pilną sąrašą rasite ČIA.
Absoliuti dauguma kandidatų turi universitetinį išsilavinimą, tarp jų yra daktaro laipsnį turinčių asmenų, vietos valdžios pareigūnų, inžinierių, gydytojų, verslininkų, ūkininkų, švietimo, kultūros, sporto atstovų. „Taip pat turime daug jaunų žmonių, virš 20 metų. 21 metų sulaukęs asmuo gali tapti parlamentaru, o vienam mūsų kandidatui 21-eri sueis prieš pat rinkimus“, – sakė europarlamentaras.
Pabrėžė, kad partijos prioritetas yra tautinių mažumų švietimo išsaugojimas, todėl sąraše yra apie 57 mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų. Taip pat yra apie 45 tarybos narių iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Širvintų, Širvintų ir Švenčionių rajonų savivaldybių bei Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybių, nes partija didelį dėmesį skiria regionų plėtrai ir savivaldai. Be to, kandidatuodami į Seimą tarybos nariai po pusantrų metų darbo galės pamatyti, kaip rinkėjai vertina jų darbą savivaldoje.
Tarp kandidatų yra šešių tautybių asmenys – tautinių mažumų atstovai bei lietuviai, 83 moterys ir 58 vyrai.
Tomaszewski tikisi, kad jo vedamas sąrašas rinkimuose peržengs 5 proc. barjerą. Nors, kaip pabrėžė, lenkai ne kartą ragino panaikinti rinkimų barjerą tautinėms mažumoms. Priminė, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę jokių barjerų nebuvo, tačiau 1996 m. socialdemokratų Vyriausybė įvedė rinkimų barjerą tautinėms mažumoms, kuris, kaip pabrėžė, „nėra taikomas kitose Europos šalyse“.
Negali būti skirstymo į dvi Lietuvas
Konferencijoje taip pat buvo pristatyti rinkimų programos šūkiai ir pagrindinės nuostatos.
Į Seimo rinkimus LLRA-KŠS eis su tokiais šūkiais: „Už tradicinę šeimą!“, „Už krikščioniškas vertybes!“, „Už visiems teisingą Lietuvą!“, „Už sąžiningą politiką!“. „Mūsų pagrindinis programinis šūkis – „Už visiems teisingą Lietuvą!“. Jame atsispindi visa mūsų programa. Mūsų valstybė turi būti teisinga visiems regionams. Juk tarp regionų yra labai dideli skirtumai. Be kita ko, susiję su gyventojų pajamomis, pragyvenimo lygiu. Šią padėtį reikia skubiai keisti. Negali būti skirstymo dvi Lietuvas!“ – sakė W. Tomaszewski. Kalbėdamas apie teisingumą visiems, jis taip pat atkreipė dėmesį į pagarbą Lietuvos tautinių mažumų teisėms. „Negali būti jokios diskriminacijos kalbos, švietimo, kultūros ir kitais klausimais“ – pabrėžė jis.
Gyventojams aktualios temos
„Yra šūkiai, pagrindinės mūsų rinkimų programos nuostatos bei užduotys, kurias mes, kaip politikai, sau išsikėlėme ir stengsimės jas įgyvendinti. Kai kuriuos uždavinius jau pristatėme Seime. Kai kurias užduotis gražiai pasisavino kiti Seimo nariai, o tai rodo, kad imamės žmonėms aktualių temų. Pristatome tuos projektus, kurių laukia mūsų piliečiai“, – sakė parlamentarė R. Tamašunienė.
Partijos rinkimų programoje yra siūlymai įgyvendinti veiksmingą šeimos stiprinimo politiką, didinti pensijas iki ES vidurkio, įvesti 400 eurų senjoro kuponą, apmokestinti bankus ir didžiuosius prekybos tinklus, padidinti išmokas už kiekvieną vaiką iki 200 eurų per mėnesį, įvesti 5 proc. pridėtinės vertės mokestį maistui, nustatyti 1 500 eurų minimalųjį darbo užmokestį, užtikrinti nemokamus vaistus vyresniems nei 70 metų asmenims, sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 ir kt.
Žurnalistų paklaustas, ar LLRA-KŠS savo programoje numatė lėšų šiems pažadams įgyvendinti, W. Tomaszewski pabrėžė, kad partija šiuos projektus Seime bando forsuoti jau ne vieną kadenciją. Kalbant gi apie tai, iš kur reikėtų gauti pinigų, pirmiausia, kaip pažymėjo, reikėtų veiksmingai kovoti su šešėline ekonomika, kurioje yra sukasi didžiuliai pinigai, taip pat reikėtų papildomai apmokestinti didžiuosius prekybos tinklus bei bankų aktyvus.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 dieną, o antrasis turas vienmandatėse apygardose, jei jo prireiktų, bus surengtas spalio 27 dieną.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo rinkimų programa
Politinę ir visuomeninę veiklą vertiname visų pirma kaip sąžiningą ir atsakingą tarnavimą kitam žmogui ir valstybei.
Mūsų tikslas – įgyvendinti ir ginti pagrindinius mūsų krikščioniškosios kultūros ir civilizacijos idealus: šeimą, taiką, gyvybę, tiesą, teisingumą, orumą, garbę.
LLRA-KŠS pasisako už:
1. Krikščioniškas ir tradicinės šeimos vertybes
2. Socialinį teisingumą
3. Šeimai palankią politiką ir paramą pagyvenusiems žmonėms
4. Ženklią paramą Lietuvos regionams
5. Europos tradicinių tautinių mažumų teisių apsaugą
6. Taiką Europoje ir pasaulyje
7. Santykių gerinimą su kaimynine Baltarusija
8. Mūsų vaikų apsaugą nuo žalingos gender ideologijos
Sieksime:
• Efektyvios šeimų stiprinimo politikos įgyvendinimo
• Nuosavo būsto šeimoms politikos stiprinimo
• Mokesčių solidarumo principo – 1 euro mokestis gaunantiems MMA
• Senatvės pensijų augimo iki ES vidurkio ir indeksavimo kartu su VDU dydžio pasikeitimais
• 400 eurų dydžio sumos bonusas poilsiui kiekvienam senjorui Lietuvoje
• Bankų, didelių prekybos tinklų apmokestinimo ir valstybinio banko idėjos įgyvendinimo
• Paprastesnio ir efektyvesnio mokesčių surinkimo ir realios kovos su šešėliu
• Labiau skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą
• Didesnio biudžeto lėšų perskirstymo savivaldybėms, švietimui, kultūrai, vaikų ir neįgaliųjų globai
• Mokinio krepšelio ir ligonių kasų kvotų modelių tobulinimo
• Išmokų kiekvienam vaikui iki 200 eurų kas mėnesį didinimo
• 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio maistui
• 1500 eur minimalios algos
• Nemokamų vaistų 70 metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms
• Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 101
UŽ TRADICINĘ ŠEIMĄ!
UŽ KRIKŠČIONIŠKAS VERTYBES!
UŽ VISIEMS TEISINGĄ LIETUVĄ!
UŽ SĄŽININGĄ POLITIKĄ!
LLRA-KŠS kandidatai vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose
Apygardos nr. | Agygardos pavadinimas | Apygardos centras, ribos | LLRA-KŠS kandidato vardas ir pavardė |
1 | Senamiesčio–Žvėryno | Vilnius | KRISTINA DZERŽINSKA |
2 | Naujamiesčio–Vilkpėdės | Vilnius | TATJANA KRIVOŠEJEVA |
3 | Antakalnio | Vilnius | TADEUSZ ANDRZEJEWSKI |
4 | Žirmūnų | Vilnius | RENATA SOBIESKA |
5 | Fabijoniškių | Vilnius | EDWARD TRUSEWICZ |
6 | Šeškinės–Šnipiškių | Vilnius | ZBIGNIEV MACIEJEVSKI |
7 | Justiniškių–Viršuliškių | Vilnius | DANUTA NARBUT |
8 | Pilaitės–Karoliniškių | Vilnius | JURIJUS ZARANKA |
9 | Lazdynų | Vilnius | REGINA ABLOM |
10 | Naujosios Vilnios | Vilnius | EDITA TAMOŠIŪNAITĖ |
11 | Vilniaus pietinė (Grigiškės, Ponarai, Juodšiliai, Pagiriai) | Vilnius, Vilniaus r. | ČESLAV OLŠEVSKI |
12 | Verkių | Vilnius | ROBERT RACKIEWICZ |
13 | Pašilaičių | Vilnius | GRZEGORZ SAKSON |
14 | Naujininkų–Rasų | Vilnius | DMITRIJ IKONIKOV |
22 | Pajūrio | Klaipėda | WALDEMAR TOMASZEWSKI |
24 | Baltijos | Klaipėda | TAMARA ŠUKLINA |
25 | Marių | Klaipėda | MICHAIL ANDRIJANOV |
52 | Nalšios šiaurinė (Visaginas, Ignalinos r. ir dalis Zarasų r. | Visaginas, Ignalina | VIKTOR VORONIN |
53 | Nalšios pietinė (Švenčionių ir Molėtų r. | Švenčionys, Molėtai | EDVARD JEDINSKIJ |
55 | Riešės | Dalis Vilniaus r. | WALDEMAR URBAN |
56 | Šalčininkų–Vilniaus | Šalčininkai, dalis Vilniaus r. | JAROSLAV NARKEVIČ |
57 | Nemenčinės | Dalis Vilniaus r. | RITA TAMAŠUNIENĖ |
58 | Trakų–Vievio | Trakai, dalis Elektrėnų r. | TERESA SOLOVJOVA |
61 | Deltuvos pietinė (Širvintų ir Ukmergės r. | Ukmergė, Širvintos | RASA TAMAŠUNIENĖ |
71 | Pasaulio lietuvių | Užsienis | EINARAS VILDĖ |
LLRA-KŠS kandidatų sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
Nr. sąraše | Vardas ir Pavardė | |
1 | Waldemar Tomaszewski | LLRA-KŠS pirmininkas, Europos Parlamento narys |
2 | Kristina Dzeržinska | Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė |
3 | Michail Andrijanov | blogeris, „Veik“ fondo vadovas |
4 | Česlav Olševski | LR Seimo narys |
5 | Romualda Poševeckaja | „Ekspress nedelia“ vyr. redaktorė, 2011 – 2019 m. Vilniaus miesto tarybos narė |
6 | Josif Rybak | Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 1995 – 2003 m. Šalčininkų rajono savivaldybės meras |
7 | Edita Tamošiūnaitė | Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Vilniaus miesto tarybos narė, 2012 – 2014 m. LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė |
8 | Waldemar Urban | Vilniaus rajono tarybos LLRA – KŠS frakcijos seniūnas, 2019 -2020 m. Vidaus reikalų ministerijos kancleris |
9 | Edward Trusewicz | Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto tarybos narys, 2012 – 2014 m. Kultūros ministerijos viceministras |
10 | Rita Tamašunienė | LR Seimo narė, 2019 – 2020 m. Vidaus reikalų ministerijos ministrė |
11 | Jaroslav Narkevič | Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, 2019 – 2020 m. Susisiekimo ministerijos ministras, 2008 – 2020 m. LR Seimo narys |
12 | Tamara Šuklina | Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos mokytoja. |
13 | Valdemar Sliževski | Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas |
14 | Teresa Demeško | Vilniaus rajono tarybos narė, 2012 – 2020 m. Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja |
15 | Dmitrij Ikonikov | Visagino savivaldybės tarybos narys nuo 2015 m |
16 | Jadvyga Sinkevič | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė, Šalčininkų rajono mero pavaduotoja 2015-2019 m. |
17 | Teresa Solovjova | LLRA-KŠS Trakų skyriaus pirminkė,, Trakų rajono savivaldybės Tarybos narė, LLS atsakingoji sekretorė ir Tarybos narė |
18 | Viktor Voronin | Visagino savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas |
19 | Grzegorz Sakson | Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas, Asociacijos “Litpolinva” prezidentas, Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narys |
20 | Andžela Dailidko | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė, Jašiūnų M.Balinskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, LLMMD “Macierz Szkolna” Šalčininkų skyriaus pirmininkė |
21 | Sergejus Kotovas | Sentikių religinės bendruomenės narys, Visagino rajono savivaldybės narys |
22 | Danuta Narbut | Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja |
23 | Ana Jesvilienė | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė |
24 | Tadeusz Andrzejewski | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas |
25 | Natalja Gudač | Šalčininkų rajono savivaldybės narė, Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės gydytoja |
26 | Zigmont Ždanovič | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas |
27 | Ana Lastovska | Žeimenos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja |
28 | Valdemar Šelkovski | Vilniaus m. J.I.Kraševskio gimnazijos mokytojas, Vilniaus istorinės rekonstrukcijos klubo N.Vilnios įgulos narys |
29 | Rasa Tamošiūnienė | Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė, Paberžės socialinės globos namų direktorė |
30 | Tadeusz Romanowski | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys, T.Romanovskio autotransporto įmonės savininkas, Dievo Gailestingumo bendruomenės vadovas |
31 | Jevgenija Zacharova | Vilniaus m. lopšelio – darželio “Berželis” logopedė |
32 | Andžej Kulevičius | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, verslininkas |
33 | Romuald Gžybovski | Senųjų Trakų A.Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ilgametis direktorius |
34 | Stanislav Zajankovski | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, ilgametis Kalvelių S.Moniuškos gimnazijos mokytojas |
35 | Edvard Jedinskij | Švenčionių rajono savivaldybės Tarybos narys, Švenčionėlių lenkų namų direktorius |
36 | Zbigniev Maciejevski | Nemėžio R.Kalinausko gimnazijos direktorius, Labdaros draugijos steigėjas, ilgametis Vilniaus miesto Tarybos narys 2011-2023 m. |
37 | Kristina Jackevič | Šalčininkų rajono savivaldybės Mero patarėja |
38 | Karolina Petrusevič | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Jaunimo reikalų tarybos narė |
39 | Marijan Buinickas | Avižienių gimnazijos ir Riešės šv. F.Kovalskos pagrindinės mokyklos mokytojas, ilgametis Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys 2011-2019 m. |
40 | Alina Kowalewska | Trakų rajono savivaldybės Tarybos narė |
41 | Renata Giliun | Vilniaus m. M.Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai |
42 | Tadeuš Rudzis | Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos narys |
43 | Renata Sobieska | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto pirmininko pavaduotoja |
44 | Iwona Kazakiewicz | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja |
45 | Regina Ablom | Vilniaus m. Lazdynų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja |
46 | Jurijus Zaranka | UAB “Vilniaus viešasis transportas” Eismo organizavimo departamento vadovas |
47 | Valdemar Novickij | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys, Eišiškių A.Ratkevičiaus sporto mokyklos mokytojas |
48 | Alina Rizgelienė | Trakų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo sk. vyr. specialistė |
49 | Janina Labul | meninio kolektyvo “Wilenka” ilgametė vadovė |
50 | Valdemar Klimaševski | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Mostiškių mokyklos-daugiafunkcio centro ilgametis direktorius |
51 | Miroslava Klim | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Rudaminos F.Ruščico gimnazijos direktoriaus pavaduotoja |
52 | Edgar Obločinski | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys, verslininkas |
53 | Eugenija Petrovič | Vilniaus m. A.Mickevičiaus licėjaus direktoriaus pavaduotoja |
54 | Kristina Boroško | Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė |
55 | Greta Gulbicka | Vyr. specialistė EBV Finance |
56 | Krzysztof Gotowiecki | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys, Eišiškių laivalaikio ir verslo centro renginių organizatorius |
57 | Vaclav Vilkoit | Švenčionėlių lenkų namų direktoriaus pavaduotojas |
58 | Janina Rogožinskaja | Vilniaus m. L.Karsavino mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui |
59 | Honorata Romanovska | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Rudaminos F.Ruščico gimnazijos direktoriaus pavaduotoja |
60 | Zbignev Sinkevič | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, Sudervės M.Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokytojas |
61 | Jolanta Stankevič | Vilniaus m. mokyklos-darželio „Šaltinėlis direktoriaus pavaduotoja ugdymui |
62 | Beata Zarumna | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė, Šalčininkų J.Sniadeckio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui |
63 | Grigorij Žukovski | projektų vadovas |
64 | Dalia Gaurytė | Vilniaus m. Grigiškių gimnazijos pavaduotoja ugdymui |
65 | Edyta Klimaszewska | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narė, Bezdonių J.Slovackio gimnazijos mokytoja |
66 | Vladislav Jedinskij | Švenčionių rajono savivaldybės Tarybos narys |
67 | Irena Bojarun | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė, IĮ administratorė |
68 | Jaroslav Urbanovič | UAB “Gjensidige” vadybininkas |
69 | Veslana Zmitrovič | Vilniaus m. V.Kačalovo gimnazijos istorijos mokytoja |
70 | Aleksandr Jakubovskij | Grigiškių gimnazijos mokytojas, Totorių bendruomenės narys |
71 | Viktor Bojarovič | Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys |
72 | Robert Rackiewicz | Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys |
73 | Jadvyga Ksenzova | Vilniaus lopšelio-darželio “Raktelis” logopedė |
74 | Irena Kogarko | J.I.Kraševskio gimnazijos mokytoja |
75 | Tomaš Pileckas | Vilniaus r. Šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro vadovas |
76 | Ričardas Sulca | teisininkas, įmonės Klaipėdoje darbuotojas |
77 | Kristina Marija Slavinska | Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė |
78 | Teresa Andruškevič | Š.Konarskio gimnazijos mokytoja, Meno kolektyvų “Ojcowizna”, “Świtezianka” choreografė |
79 | Kristina Voleiko | RKC Marijampolio skyriaus administrator, Škių kolektyvų “Halas”, “Malwy”, “Kropelki” vadovė |
80 | Mečislovas Butrimas | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys |
81 | Viktoras Sedleckij | Klaipėdos m. VŠĮ “Veik Fondas” savanoris |
82 | Tadeuš Rus | Šalčininkų rajono saviivaldybės Tarybos narys |
83 | Liliana Jakovuk | Lazdynų mokyklos direktoriaus pavaduotoja |
84 | Pavel Bandalevič | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys |
85 | Lilija Veršicka | Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė |
86 | Agata Dikevič-Chomutova | Vilniaus m. darželio “Kaštonas” direktoriaus pavaduotoja |
87 | Viktor Jusel | Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys, portalo L24.lt direktorius |
88 | David Šostak | Statybos darbų vadovo padėjėjas, kolektyvo “Makowy Smak” narys |
89 | Tadeuš Jarmolovič | direktoriaus pavaduotojas privačioje bendrovėje |
90 | Elvyra Kropis | Higienos instituto vyr. specialistė |
91 | Irena Orlova | Senųjų Trakų A.Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokytoja |
92 | Aliona Čeponienė | buhalterė privačioje įmonėje |
93 | Teresė Radžiūnienė | Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Krizių centro vyresnioji soc. Darbuotoja, ansamblio “Czerwone Maki” solistė |
94 | Marina Taraškevič | Vl.Sirokomlės gimnazijos mokytoja |
95 | Karolina Požaricka | Vilniaus m. “mokyklos-darželio “Wilia” mokytoja |
96 | Honorata Šapelienė | Vilniaus m. mokyklos-darželio “Žaliakalnis” mokytoja |
97 | Gžegoš Buinovski | Čekoniškių seniūnaitijos seniūnaitis |
98 | Lilija Naidionova | Vilniaus m. mokyklos-darželio “Saulutė” mokytoja |
99 | Jaroslav Voitechovič | Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narys |
100 | Julija Butko | Vilniaus m. darželio „Šypsenėlė” auklėtoja |
101 | Lilija Kondratovič | Lentvario H.Sinkevičiaus gimnazijos mokytoja |
102 | Marija Ažubalienė | LLS Švenčionėlių ratelio vicepirmininkė. |
103 | Einaras Vildė | IĮ savininkas, ilgametis lietuvių bendruomenės Danijoje pirmininkas |
104 | Tatjana Krivošejeva | Vilniaus m. mokyklos-darželio “Saulutė” mokytoja |
105 | Lilija Mikonienė | Š.Konarskio gimnazijos mokytoja |
106 | Artur Tyševič | Trakų futbolo komandos atstovas, verslininkas |
107 | Kristina Koroliova | Vilniaus m. J.Pauliaus II progimnazijos raštinės vedėja |
108 | Genadij Beliavskij | Vilniaus m. “Saulėtekio” daugiafunkcio centro mokytojas |
109 | Kristina Korsak | Vilniaus m. lopšelio-darželio “Malūnėlis” direktoriaus pavaduotoja |
110 | Viktorija Paškevič | Švietimo įstaigų socialinė pedagogė |
111 | Teresa Galina Samsonov | Vilniaus lenkų teatro aktorė, A.Mickevičiaus licėjaus mokytoja |
112 | Edgar Alkovskij | Šalčininkų rajono savivaldybės Mero patarėjas |
113 | Liudmila Kropienė | Vilniaus m. darželio „Bangelė” direktoriaus pavaduotoja |
114 | Alicija Mikulevič | Vilniaus m. darželio „Prie pasakų parko” mokytoja |
115 | Galina Davsevič | Vilniaus m. lopšelio-darželio “Lašelis” direktoriaus pavaduotoja |
116 | Vladislav Kuzborskij | inžinierius privačioje įmonėje |
117 | Jolanta Franceson | Vilniaus m. mokyklos-darželio “Šaltinėlis” mokytoja |
118 | Danuta Pileikienė | Vilniaus m. lopšelio-darželio “Pilaitukas” direktoriaus pavaduotoja |
119 | Violeta Belousova | Vilniaus m. lopšelio-darželio “Liepsnelė” direktoriaus pavaduotoja |
120 | Božena Lavrukevič | Senųjų Trakų A.Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokytoja |
121 | Julija Ivanovskaja | Šalčininkų r. V.Kozakevičiaus laisvalaikio ir sporto centro direktorė |
122 | Anatolij Jedinskij | Vilniaus m. A.Puškino gimnazijos mokytojas |
123 | Jolanta Kariunienė | Vilniaus m. Antakalnio pradinės mokyklos mokytoja |
124 | Miroslava Masel | Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namų direktorė |
125 | Jelena Krochmalienė | Vilniaus m. Antakalnio pradinės mokyklos mokytoja |
126 | Katažina Kordecka | Vilniaus m. J.Pauliaus II progimnazijos mokytoja |
127 | Lilija Krasovskaja | Vilniaus m. darželio „Vėtrungė” mokytoja |
128 | Česlava Kuzminska | Vilniaus m. mokyklos-darželio “Wilia” mokytoja |
129 | Alina Balkuvienė | Rudaminos F.Ruščico gimnazijos mokytoja |
130 | Danuta Favoritova | kolektyvo “Wileńszczyzna” narė |
131 | Violeta Gavrilionok | buhalterė privačioje įmonėje |
132 | Irena Biveinienė | Vilniaus m. “Žaliakalnio” mokyklos-darželio mokytoja |
133 | Olgerdas Jesvilas | Eišiškių lenkų namų specialistas |
134 | Slava Aliancevičius | Švenčionių rajono savivaldybės ilgametis Tarybos narys |
135 | Ivona Komarovska | užsakymų koordinatorė UAB “BUDMAT” |
136 | Karol Pacyna | ilgametis Vilniaus rajono savivaldybės sporto specialistas |
137 | Danuta Pačinskienė | privačios įmonės vadybininkė |
138 | Norbert Urbanovič | Gedimino technikos universiteto studentas, Ansamblio “Wilia” narys |
139 | Vera Gerasimčik-Pulko | verslininkė, LLS narė |
140 | Andrej Aškelovič | Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokytojas, Rudaminos kultūros Centro koordinatorius |
141 | Tatjana Paramonova | Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokytoja |
Eilės pasienyje su Baltarusija arba kaip vyriausybė sukuria problemas pasienio rajonų gyventojams
Jau nuo ankstyvo pavasario įprastinis gyvenimas Šalčininkų rajone – visiškai sutrikdytas. Kovo mėnesio pradžioje Lietuvai uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus ir palikus juos veikti tik Medininkuose bei Šalčininkuose, čia iškart nusidriekė vilkikų eilės, kurios balandžio mėnesį siekė 15 ar net daugiau kilometrų, nusidriekdamos į teritorijas, kuriose gyvena žmonės.
Toks sprendimas įklampino Šalčininkų rajono gyventojus problemų, su kuriomis kasdien susiduria kiekvienas – nuo vaiko iki senjoro – liūne. Šimtai sunkiasvorių automobilių valandų valandas yra įstrigę laukime, o prie pasienio punktų gyvenantys žmonės taip pat tapo įkaitais savo namuose.
„Mažųjų Sėlų gyventojai visada džiaugėsi tyla ir ramybe, o dabar kenčia nuolatinį galingų vilkikų variklių keliamą triukšmą, – pasakoja sodyboje šiame kaime besilankantis Vitalijus Skrobot.
Pasak Vitalijaus, situacija buvo kiek pagerėjusi, bet štai birželio viduryje vėl tapo kritine. „Gyventojai negali laisvai važinėti, vaikai bijo žaisti lauke – vilkikai ne vien ramiai stovi eilėje, jie zuja pirmyn ir atgal, apsisuka ir vėl sugrįžta.“
Nors vasara – kelionių metas, žmonės retai drįsta galvoti apie išvykas. „Vilkikai užstatę kelią, sunku pravažiuoti, o jeigu dar priešpriešais išnirs koks miškovežis, kas tada?“ – nerimu dalijasi Vitalijus.
Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai buvo uždaryti dar pernai vasarą. Šiam Susisiekimo ministerijos siūlymui tuomet pritarė Vyriausybė. Šiemet pavasarį uždarius Raigardo ir Lavoriškių punktus, šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.
Balandžio mėnesį Šalčininkų rajono merui Zdzislavui Palevičiui sukvietus gyventojus į susitikimą, buvo išgirsta, kaip dėl to nukentėjo šeimų gyvenimas.
Sunerimusios moterys iš Čiužiakampio pasakojo, kad gyvenvietėje kuriasi daug jaunų šeimų, kuriose auga vaikai – juos reikia nuvežti į mokyklas, darželius, gydymo įstaigas, būrelius, tad sklandus susisiekimas su Šalčininkais yra būtinas ir dėl ugdymo, ir dėl sveikatos.
Į susitikimą su meru atvykę vietos gyventojai pasisakė apie pablogėjusį eismą, gadinamą kelio dangą, užstatytus įvažiavimus į kiemus ir naktimis miegoti neleidžiančius vilkikų variklius.
Neišvengta ir avarijų bei konfliktų – laukti pavargę vilkikų vairuotojai ne visada sutramdo savo susierzinimą.
Meras Zdzislav Palevič taip pat pabrėžė, kad gyventojai nėra palikti vieni, savivaldybė daro, ką gali: „Bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija, AB „Via Lietuva“, AB „Kelių priežiūra“, Policijos departamentu, Pasienio kontrolės punktų direkcija. Nuolat informuojame šias institucijas apie situaciją keliuose, teikiame prašymus.“
Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva aptarta eismo saugumo situacija dėl nusidriekusios vilkikų eilės magistraliniame kelyje A15. Spręsti susiklosčiusios situacijos į Šalčininkus buvo atvykęs LRV Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Kol kas bandoma imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, vilkikus nukreipti laukti kitur, tačiau esminių sprendimų trūksta.
Natūralu, kad savivaldybė viena nėra pajėgi pati išspręsti dėl vyriausybės lygmeniu priimtų sprendimų kilusių problemų, be to, neįmanoma veikti ir už savo kompetencijos ribų, pavyzdžiui, kelias A15, kuriame visą pavasarį rikiavosi vilkikai, yra valdomas AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) ir priklauso Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai.
Apie gyventojams kilusius sunkumus svarbu kalbėti ir rašyti, nes kai kurios institucijos, regis, elgiasi priešingai – tiksi, kad tylėjimas reiškia problemų nebuvimą.
Pavyzdžiui, išanalizavus Susisiekimo ministerijos ar „Via Lietuva“ internetiniuose puslapiuose pateiktą informaciją, apie susidariusią situaciją ir jos sprendimo būdus Šalčininkų rajone beveik nieko neįmanoma rasti arba tekstai įkelti prieš kelis mėnesius, nors rajone gyvenantys žmonės už savo teisę į ramų kasdienį gyvenimą kovoja ir šiandien.
Tiesa, paspaudus šią nuorodą https://pkpd.lrv.lt/lt/eiles-pasienyje/ galima gyvai sekti vilkikų eiles pasienyje. Skaičiai iškalbingi: veikiančiuose pasienio punktuose rikiuojasi šimtai krovininių automobilių.
Minėtame puslapyje esančioje lentelėje prie Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų palaukimo aikštelių nurodyta „padidėjęs automobilių srautas“.
Nurodytas prognozuojamas laukimo laikas birželio 28-tą dieną Šalčininkų pasienio aikštelėje buvo net 147 valandos! Medininkų punkte – 97 valandos. Šiuose punktuose laukia apie 500-650 vilkikų.
Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai tikrai neliks tik nepatogia ir nepastebima statistika, virtusia vien vietos gyventojų problema.
Apie susidariusią probleminę padėtį Baltarusijos pasienyje ir būtinybę ją spręsti aiškiai kalba LLRA-KŠS pirmininkas, europarlamentaras Waldemar Tomaszewski.
„Mūsų atstovai dažnai lankosi vilkikų eilių paveiktose teritorijose, deja, centrinės valdžios atstovų ten sutikti praktiškai neįmanoma“, – vyriausybės abejingą požiūri ir nenorą spręsti egzistuojančias problemas pastebi politikas.
„Neramina tai, kad eilės pasienyje kartais, regis, sustoja ir visiškai nejuda ištisas paras. Kažkas tikrai yra negerai“ , – pastebi Mažųjų Sėlų kaime sodybą turintis Vitalijus.
Valstybės sienos perėjimo punktų uždarymas ne tik apsunkino gyventojų kasdienybę, laisvą judėjimą pasienio ruože, bet ir apribojo bendravimo galimybę su giminaičiais, gyvenančiais kitoje sienos pusėje. O tokių šeimų, atskirtų beveik aklinai uždarytomis sienomis, yra tikrai apstu.
Todėl svarbu, pasitelkiant ir diplomatines priemones, užtikrinti gyventojams jų saugų kasdienį egzistavimą. Tai galima pasiekti užmezgus diplomatinius santykius su mūsų šalies kaimyninėmis valstybėmis.
Diplomatinių santykių būtinumą pažymėjo LLRA-KŠS pirmininkas, teigdamas, kad vienas jo darbų Europos Parlamente bus santykių su Baltarusija, kuri yra kultūriškai ir istoriškai susijusi su Lietuva, gerinimas.
Tuo tarpu gražu pastebėti tai, kad vietos gyventojai, bendradarbiaudami su savivaldybe, net ir šioje keblioje situacijoje palaiko vieni kitus: sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, dalijasi informacija apie eiles pasienyje, eismo intensyvumą, rašo patarimus, kaip lengviau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą.
Vis dėlto apmaudu suvokti, kaip įprasta kasdienė veikla pasienio gyventojams tapo iššūkiu, kuriam reikia pasiruošti, iš anksto suplanuoti.
Waldemar Tomaszewski užtikrina: “Rankų nenuleisime ir toliau ginsime kiekvieno žmogaus ir šeimos galimybes jaustis laisvai, saugiai kirsti šalies siena bei naudotis neginčijama teise netrikdomai pasiekti sanatorijas ir gydymo įstaigas, apsipirkti maisto parduotuvese, lankyti artimuosius už sienos ribų”.
Gintarė Pugačiauskaitė
Europos ateitis yra Tėvynių Europa
Europos Sąjungoje dėl ne iki galo apgalvotų siūlymų eilinį kartą keisti ES Sutartis paskutinėje Europos Parlamento sesijoje kilo karšta diskusija balsuojant dėl ES
Sutartis keisti raginančios rezoliucijos. Tačiau kyla klausimas, ar tokie siūlymai apskritai yra reikalingi? Manau, kad ne.
Nes jei rezoliucijoje pateikti ES Sutarčių pakeitimai būtų priimti, dėl to pralaimėtų beveik visos ES šalys narės, išskyrus didžiąsias ir ypač Vokietiją, o svorio centras priimant sprendimus valstybėms ir jų piliečiams svarbiausiais klausimais persikeltų į Briuselį. O juk ne to buvo siekiama pradėjus kurti Europos Bendriją, turėjusia tapti bendradarbiaujančių suverenių valstybių organizacija.
Paryžiaus sutartis
Europos valstybių bendradarbiavimo procesas, davęs pradžią Europos integracijai, prasidėjo Belgijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Liuksemburgui, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Italijai įkūrus Europos anglių ir plieno bendriją. Šį sprendimą vainikavo 1952 metais įsigaliojusi Paryžiaus sutartis. Iš pradžių jos tikslas buvo ekonominis bendradarbiavimas ir sienų atidarymas, laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas, o kuriama valstybių bendrija turėjo būti grindžiama Roberto Šumano taikia pokario vizija, t. y. krikščioniškomis vertybėmis besiremiančiu suverenių valstybių bendradarbiavimu. Nebuvo jokios kalbos apie integracijos proceso politizavimą. Bent jau iki tol, kol savo žygio per ES institucijas nepradėjo neomarksistai ir liberalai, kurie, atmetę krikščioniškus pamatus, pradėjo bandyti kurti kažką panašaus į internacionalistinę federaciją, atsirado naujo Sutartys.
Romos sutartis
Iki šiol buvo pasirašytos penkios pagrindinės sutartys. Be minėtos Paryžiaus sutarties, sekanti buvo 1957 metais pasirašyta Romos sutartis. Ja buvo įkurta Europos ekonominė bendrija, sutrumpintai – EEB. Pagrindinis Romos sutarties tikslas buvo sukurti bendrąją Europos rinką ir Europos atominės energijos bendriją. Jų pagrindu taip pat buvo įkurtos: Europos Parlamentinė Asamblėja, Europos socialinis fondas, Europos investicijų bankas, Europos Komisija ir Ministrų Taryba (sudaryta iš nacionalinių vyriausybių atstovų). 1985 metais EEB įvedė Šengeno susitarimą, kuriuo buvo panaikinta jį pasirašiusiųjų valstybių vidaus sienų kontrolė.
Mastrichto sutartis
1992 metais buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuri pirmą kartą sudarė teisinę politinės integracijos galimybę. Remiantis ja Europos ekonominės bendrijos pavadinimas buvo pakeistas į Europos Sąjungos pavadinimą. Mastrichto sutartimi buvo gerokai išplėsta bendros ekonominės politikos sritis ir parengtas ekonominės ir pinigų sąjungos įvedimo tvarkaraštis, kurį vainikavo bendros valiutos – euro – įvedimas 1999 metais.
Nicos sutartis
Ankstesnė Europos bendradarbiavimo sistema buvo patikslinta 2001 m. pasirašyta ir 2003 m. įsigaliojusia Nicos sutartimi. Ja pirmiausia buvo siekiama reformuoti Europos Sąjungą, kad ji galėtų sklandžiai veikti į ją priėmus 10 naujų Vidurio ir Pietų Europos šalių. Tarp jų buvo Lietuva ir Lenkija. Sutartyje buvo numatyta, kad Europos Komisiją turi sudaryti komisarų skaičius, lygus valstybių narių skaičiui.
Lisabonos sutartis
Revoliuciniai pokyčiai įvyko priėmus prieštaringai vertinamą Lisabonos sutartį, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodį. Ji visiškai pakeitė Bendrijos taisykles ir jos veikimą. Sutartis suteikė Europos Sąjungai atskirą teisinį subjektiškumą – toki, kokį turi valstybės ir Europos Sąjunga tapo visateisiu tarptautinės teisės subjektu. Sutartis gudriai pakeitė Konstituciją Europai, kuri buvo atmesta referendumuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Sutartis yra beveik identiška Konstitucijai, tačiau iš jos buvo išbrauktas tik pirmasis skyrius, kuriame Sąjungai buvo suteikti valstybingumo simboliai, t. y. herbas, himnas ir vėliava. Taigi ji įsigaliojo pakeistu pavadinimu. Lisabonos sutartis išplėtė ir sustiprino Sąjungos institucijas, o valstybes nares susilpnino. Ja nustatyta išimtinė Sąjungos kompetencija šiose srityse: vidaus rinka, muitų sąjunga, pinigų politika eurą įsivedusioms šalims, jūrų išteklių ir žuvininkystės politika ir bendra prekybos politika. Tokiu būdu Sąjunga ėmė vis labiau tolti nuo Bendrijos tėvų įkūrėjų idėjų, pamažu prarasdama savo pirminį tėvynių Europos pobūdį.
Europos Parlamento rezoliucija ir siūlomi Sutarčių pakeitimai
Paskutinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas vos 17 balsų dauguma priėmė rezoliuciją ir balsavo už dar vieną ES sutarčių pakeitimą. Per balsavimą 291 EP narys pritarė siūlomiems pakeitimams, 274 buvo prieš, o 44 susilaikė. 2023 m. gruodžio 12 d. dokumentas bus pateiktas Europos reikalų ministrų tarybai. Pirmininkaujančios Ispanijos teigimu, yra pakankama dauguma, kad jis būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai, kuri paprasta balsų dauguma gali sušaukti Konventą dėl Sutarčių peržiūros. Štai kas siūloma prieštaringai vertinamuose pakeitimuose:
– panaikinti veto teisę, kurią į sutartis įtraukė dar Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis, siekdamas apsaugoti nacionalinių valstybių interesus nuo visų pirma Vokietijos dominavimo. Pagrindiniai šiuo metu dokumente įrašyti pakeitimai: daugelyje sričių atsisakoma vienbalsiškumo principo balsuojant ES Taryboje bei kompetencijų perkėlimas iš valstybių narių į ES lygmenį;
– sukurti naujas išimtinai ES kompetencijas aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės srityse bei patvirtinti Lisabonos sutartyje numatytas išimtines ES kompetencijas vidaus rinkos, muitų sąjungos, pinigų politikos eurą įsivedusioms šalims, jūrų išteklių ir žuvininkystės politikos, bendros prekybos politikos srityse.
ES kompetencijų praplėtimas septyniose srityse
Europos Parlamento rezoliucijoje taip pat siūloma gerokai išplėsti Sąjungos pasidalijamąją kompetenciją, kuri apimtų septynias naujas sritis: užsienio politiką, saugumo politiką, sienų apsaugą, visuomenės sveikatą, civilinę gynybą, pramonę ir švietimą. Jei ateityje šie siūlomi Sutarčių pakeitimai būtų priimti, tai reikštų, kad būtų panaikintos nacionalinės valstybės ir sukurta ES supervalstybė, kuriai pasitelkus Briuselio biurokratines institucijas vadovautų Vokietija. Ne už tokius sprendimus ir ne už tokią Sąjunga balsavome 2003 metais dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Buvome sutarę dėl kažkio kito. Stojome į Europos Bendriją kaip į tarptautinę bendradarbiaujančių laisvų tautų ir suverenių valstybių organizaciją, kurioje visos šalys turėjo būti lygiateisės, o ES institucijos turėjo remti valstybių ir jų piliečių ekonominį vystymąsi. Ir visa tai remiantis subsidiarumo principu. Pasiūlymai dėl suverenitetui grėsmę keliančių Sutarčių pakeitimų – tai savotiška stojimo sutarties ir integracijos karikatūra. Ne taip turėjo būti.
Tai – nesiskaitymas su Europos žmonių valia
Dokumento, dėl kurio balsuota, turinys – tai Europos piliečių, įskaitant 2003 metais referendume Lietuvos žmonių išreikštos, valios išdavystė. Tai daugumos valstybėms priklausančių kompetencijų uzurpavimas ir primetimas žmonėms jų valią ir vertybes neatitinkančius sprendimus. Visa ko centralizavimą ir suvienodinimą jau esame patyrę praėjusioje komunizmo epochoje. Nieko gero iš to neišėjo. Todėl nėra prasmės antrą kartą įbristi į tą pačią upę.
Dar septynios naujos kompetencijos Europos Sąjungai yra daug. Kalbant apie sienų apsaugą, saugumo politiką ir civilinę gynybą iš dalies dar galima sutikti su kai kuriais pokyčių šalininkų argumentais, tačiau užsienio politikos vykdymo perdavimas Briuseliui yra per daug. Užsienio politikos vykdymas yra vienas pagrindinių suverenios valstybės ramsčių. Pavyzdžiui, Lietuvai, tai reikštų užsienio reikalų ministro pareigybės panaikinimą, o šių ministerijų vadovai faktiškai taptų tik ES pareigūnų patarėjais. Savo ruožtu pramonės reikalų perdavimas reikštų, kad šalys negalėtų pačios spręsti dėl naujų pramonės įmonių steigimo.
Kitas klausimas – visuomenės sveikata, kurią turės valdyti Sąjunga. Jei tai būtų vieningos sveikatos sistemos klausimas, būtų visai kas kita. Su tuo būtų galima sutikti, tačiau jie nori primesti visuomenės sveikatos politiką. Kaip veikia iš išorės primetama tokia politika matėme per pandemiją, kuomet nekontroliuojami koncernai teikė rinkai vakcinas be būtinų išsamių šalutinio poveikio klinikinių tyrimų.
Tačiau tai, kas labiausiai šokiruoja, yra ES noras perimti mūsų vaikų švietimo kontrolę. Šie pasiūlymai dėl Sutarties pakeitimų yra nepriimtini, nes pernelyg gerai matome, kaip atrodo ES švietimas kai kuriuose šalyse. Tai tėvai konkrečioje šalyje turi turėti užtikrintą teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir pasaulėžiūrą. Europos Sąjungai perėmus švietimą, tai reikštų galimą nesiskaitymą su mūsų tradicijomis ir krikščioniškų tradicijų pasauliu. Pavyzdį to, kaip tai gali atrodyti Lietuvoje, turėjome švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus laikais, kuomet vaikų darželiuose įžūliai, pasitelkiant „dviejų karalaičių“ pavyzdį, bandyta diegti tam tikrą ideologiją. Tėvų protestų dėka pavyko sustabdyti pačių mažiausiųjų vaikų atitinkamą „auklėjimą“.
Kaip balsavo atskirų šalių europarlamentarai
Grįžtant prie EP rezoliucijos, kuria raginama keisti ES Sutartis taip, kad valstybės narės taptų kone federalinėmis žemėmis, kurios praktiškai būtų centralizuotai valdomos iš Briuselio, pažvelkime, kaip balsavo atskirų šalių europarlamentarai. Balsavimas parodė, kad centralizacijos ir ES supervalstybės šalininkams, laimei, nebus lengva įgyvendinti pokyčius. Šias žalingas idėjas buvo galima sustabdyti dar balsuojant Europos Parlamente, nes rezoliucija buvo priimta vos 17 balsų dauguma. Priminkime, kad 291 Europos Parlamento narys pritarė siūlomiems pakeitimams, 274 buvo prieš, o 44 susilaikė. Ir čia svarbi informacija: Europos Parlamente susilaikiusieji neskaičiuojami kaip Lietuvoje. Esant tokiai balsų proporcijai, Lietuvoje rezoliucija nebūtų priimta, nes balsų prieš ir susilaikiusiųjų suma yra didesnė nei balsų už. Tačiau ES yra kitaip ir čia pakanka paprastos daugumos.
Nedaug trūko, kad rezoliucija lapkričio 22 d. būtų atmesta. Todėl nesuprantama, kad iš Lietuvos europarlamentarų 5 buvo „už“ (Juknevičienė, Maldeikienė, Auštrevičius, Blinkevičiūtė, Olekas), 3 susilaikė (Kubilius, Mažylis, Ropė) ir tik 2 balsai: mano ir Uspaskicho buvo „prieš“.
Žvelgiant gi į atskirų valstybių balsavimą, matyti, kad rezoliucija nebuvo reprezentatyvi. Dauguma 13 šalių europarlamentarų nepritarė rezoliucijai. Tuo tarpu dauguma 13 kitų šalių europarlamentarų balsavo „už“. Tai tarsi lygiosios pagal šalių skaičių, mat europarlamentarai iš Suomijos balsavo taip: 6 – „už“, 6 – „prieš“. Žinoma, rezoliucija, deja, buvo priimta, tačiau iš tikrųjų sprendimą priėmė vokiečiai, nes net 64 iš jų buvo „už“, 11 – „prieš“. Taigi, kadangi balsų skirtumas buvo 17 balsų, tai patys vokiečiai suteikė persvarą. Įdomu, kad italai pasiskirstė beveik per pusę, nes 37 buvo „už“, o 34 – „prieš“. Tik mažasis Liuksemburgas pilnai pritarė šiai rezoliucijai (5 balsai), tačiau tai veikiau yra susiję su tuo, kad kai kurios ES institucijos yra įsikūrusios šioje valstybėje.
O kaip balsavo kitų šalių europarlamentarai? Švedija – 1 „už“/15 „prieš“, Lenkija – 9 „už“/38 „prieš“, Vengrija – 4 „už“/10 „prieš“,. Airiai balsavo labai gražiai: 0 „už“/11 „prieš“. Kroatai, čekai, danai, kipriečiai, olandai, rumunai, slovakai, maltiečiai ir latviai taip pat balsavo prieš rezoliuciją. Todėl apmaudu, kad dauguma lietuvių europarlamentarų balsavo už šią valstybių suverenitetui žalingą rezoliuciją. Juolab, kad kai kurie iš jų tiek daug kalba apie patriotizmą. „Jūs pažinsite juos iš vaisių…“.
Yra vilties
Tačiau ši gilesnė balsavimo analizė (visa lentelė yra po straipsniu) suteikia vilties, kad kituose procedūros etapuose pasiūlymai dėl Sutarčių pakeitimų nebus priimti arba, tiksliau tariant, tikrai bus atmesti galimo ratifikavimo metu, nes tokiems pakeitimams turi pritarti visos be išimties valstybės. O balsavimas Europos Parlamente parodė, kad net 13 šalių europarlamentarai didžiąja balsų dauguma balsavo prieš pasiūlymą įvesti naują ES sutartį, kuri sukurtų viršnacionalinę supervalstybę vietoj nacionalinių valstybių. Manau, kad federalizavimo šalininkams nepavyks įtikinti visų valstybių tokiam scenarijų. Esu optimistas ir tikiu, kad Europos ateitis yra tėvynių Europa.
Valstybė | „Už” nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimus | „Prieš” nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimus | „Susilaikė” | |
1. | Austrija | 8 | 6 | 1 |
2. | Belgija | 12 | 7 | 0 |
3. | Bulgarija | 6 | 4 | 3 |
4. | Kroatija | 4 | 7 | 0 |
5. | Kipras | 0 | 3 | 2 |
6. | Čekija | 4 | 13 | 2 |
7. | Danija | 3 | 10 | 0 |
8. | Estija | 5 | 2 | 0 |
9. | Suomija | 6 | 6 | 2 |
10. | Prancūzija | 38 | 30 | 2 |
11. | Vokietija | 64 | 11 | 3 |
12. | Graikija | 9 | 3 | 3 |
13. | Vengrija | 4 | 10 | 1 |
14. | Airija | 0 | 11 | 2 |
15. | Italija | 37 | 34 | 0 |
16. | Latvija | 2 | 3 | 1 |
17. | Lietuva | 5 | 2 | 3 |
18. | Liuksemburgas | 5 | 0 | 0 |
19. | Malta | 1 | 3 | 0 |
20. | Olandija | 7 | 12 | 1 |
21. | Lenkija | 9 | 38 | 0 |
22. | Portugalija | 11 | 4 | 5 |
23. | Rumunija | 7 | 22 | 0 |
24. | Slovakija | 4 | 5 | 1 |
25. | Slovėnija | 5 | 3 | 0 |
26. | Ispanija | 34 | 10 | 9 |
27. | Švedija | 1 | 15 | 3 |
IŠ VISO | 291 | 274 | 44 |
Straipsnio autorius Waldemar Tomaszewski, Europos Parlamento narys
Tradicines Europos vertybes ginančios partijos stiprina bendradarbiavimą
Madride 2022 m. įvyko „Madrit Summit“ – patriotinių, už laisvę pasisakančių, krikščioniškų ir centro dešinės Europos partijų lyderių susitikimas, kurio pagrindinė transliuojama žinutė yra šūkis „Apginkime Europą“ (Defend Europe). Viršūnių susitikimo šeimininkas buvo Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal. Į Madridą iš visos Europos atvyko keliolika partijų lyderių, pasisakančių už Tėvynių Europą, paremtą krikščioniškosiomis vertybėmis.
Dviejų dienų susitikime dalyvavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki, Prancūzijos nacionalinio fronto/Nacionalinio susivienijimo pirmininkė Marine Le Pen, Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, italų partijos Fratelli d Italia lyderis Vincenzo Sofo, Lietuvos lenkų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos parlamento narys Waldemar Tomaszewski, kiti lyderiai.
Madrido viršūnių susitikime buvo diskutuojama apie tai, kaip apginti Europą bei ES valstybių narių piliečius nuo dabartinių grėsmių. Partijų lyderiai kalbėjo apie būtinumą apginti pramonę Europoje, kuri užtikrina darbo vietas, ES valstybių narių energetinį suverenumą, gimstamumo skatinimą, kad Europa galėtų išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir būdus saugoti Europos sienas nuo nelegalios imigracijos.
Diskutuodami apie Europos, kuri privalo saugoti tradicines vertybes ir rūpintis kiekvienu žmogumi, ateitį, partijų lyderiai pabrėžė būtinumą bendradarbiauti ir veikti išvien kuriant būsimų kartų gerovę.
Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, sveikindamasis su pakviestais svečiais, pabrėžė: „Mes, visi čia susirinkusieji, esame sąjungininkai. Mus visus jungia mūsų tėvų vertybės. Jei norime užtikrinti mūsų tėvynainiams Europoje gerovę, privalome pakeisti dabartinį kursą. Turime bendradarbiauti tam, kad išvaduotume savo piliečius iš krizės. Ant kortos yra pastatyta išties daug – mūsų kaip tautų, kaip valstybių išlikimas. Mūsų pareiga yra perduoti jaunoms kartoms tradicines vertybes“.
Toliau kalbėjęs Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki sakė: „Šiandien turime atremti ne vieną grėsmę. Visi kartu privalome rasti atsaką joms. Europai gresia taip vadinamoji „atvirkštinė diskriminacija“: kalbu apie dempingą ekonomikos srityje, absurdiškus CO2 limitus, kurie silpnina šalių ekonomikas. Europą būtina reindustrializuoti, privalome remti smulkius ir vidutinius verslininkus. Taip pat privalome laimėti ginčą dėl valstybių suverenumo, kuriam grėsmę kelia Europos institucijos, pasisavindamos teises, viršijančias Bendrijos teisę. Privalome kartu kovoti už tai, kad laisvė reikštų laisvę, demokratija – demokratiją, o suverenumas būtų užtikrintas”.
Savo ruožtu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pabrėžė: „Mums būtina stiprinti ir įtvirtinti bendrąsias vertybes, kurios grindžiamos krikščioniškosiomis vertybėmis. Turime sukurti naują bendradarbiavimo platformą, kad mūsų pozicija ir požiūriai būtų Europoje labiau girdimi ir matomi. Nepamirškime, kad demokratijos esmė yra rinkimai, todėl remkime vieni kitus. Dabartinė Briuselio vykdoma energetinė politika yra itin ydinga, todėl būtina ją pakeisti tam, kad išgelbėtume naikinamą ekonomiką. Klimato politika yra irgi netinkama, nes griauna ekonomiką. Energijos branginimas jokiu būdu negali būti vadinamas klimato gelbėjimu, tai yra visiška Briuselio kvailystė“.
Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko, Europos parlamento nario Waldemaro Tomaszewskio pasisakymas buvo įvertintas itin palankiai, jis taip pat sulaukė padėkų už tai, kad kelia svarbius klausimus, tokius kaip būtinybė ginti paprastą žmogų ir tinkamai vertinti gyvybės dovaną. LLRA-KŠS lyderis nurodė, kad „ekonominiai klausimai yra labai svarbūs, nes įtakoja kiekvieną Europos gyventoją, todėl būtina spręsti paprastų žmonių problemas kuriant naujas darbo vietas, didinant jų pajamas. Taip pat labai svarbu stiprinti viduriniąją visuomenės klasę, kurią galima skatinti remiant smulkius verslininkus ir šeimos bendroves“. Viršūnių susitikimo programa taip pat numatė demografinių bei vietos europiečių mažėjimo problemų aptarimą. Kalbėdamas šiomis temomis, W. Tomaszewski pabrėžė: „Susiklosčius tokiai situacijai, privalome visomis išgalėmis skatinti gyvybės civilizaciją nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Tokia būtent yra normali Europos ateitis“. Citavo Joną Paulių II, kuris savo laiku pasakė: „Tautos, kurios žudo savo vaikus, neturi ateities“. W. Tomaszewski pateikė šiame kontekste Lenkijos ir Lietuvos pavyzdį. Būtent Lietuvoje LLRA-KŠS pateikė įstatymo projektą dėl gyvybės apsaugos. Pridūrė, kad būtina ne tik stipriai skatinti motinystę teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis, bet ir skatinti pačią motinystės kaip itin didelę visuomenės vertybę, o pradėti reikėtų nuo švietimo. Baigdamas pasisakymą, pabrėžė krikščioniškų ir patriotinių Europos partijų vienybės svarbą kovojant už tradicinės šeimos ir krikščioniškosios Tėvynių Europos išlikimą.
Madride įvykęs patriotinių ir krikščioniškų Europos partijų lyderių susitikimas baigėsi priėmus bendrą pareiškimą apie tolesnį bendradarbiavimą ginant tradicines Europos vertybes.
Jei norime, kad Europa išliktų, turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų
Europos Parlamentas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, kurioje yra 11 narių iš Lietuvos. Parlamentas yra svarbus politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas ES lygmeniu. Dauguma narių priklauso politinėms frakcijoms; į jas jie susiburia ne pagal valstybes, kuriose buvo išrinkti, o politinių pažiūrų pagrindu. Viena iš EP frakcijų yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR), kuriai, kaip vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, priklauso Waldemar Tomaszewski, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų Šeimų Sąjungos pirmininkas. EKR pabrėžia būtinybę reformuoti Sąjungą taip, kad ji tarnautų piliečiams, o ne biurokratams. Frakcija pasisako už Sąjungą, kurios veikla paremta tradiciniu Europos teisės ir kultūros palikimu ir pasisako už grįžimą prie šaknų, t. y. prie krikščioniškųjų vertybių. EKR taip pat pasisako už laisvų valstybių bendradarbiavimą, tačiau prieštarauja ES kaip federacinės supervalstybės kūrimui.
Apie Europos ateitį, iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir darbą Europos Parlamente kalbamės su vienu iš EKR frakcijos lyderių, europarlamentaru Waldemaru Tomaszewskiu.
– Europarlamentare, nuo pat 2009 m., t. y. trijų kadencijų metu, nuolat buvote šios svarbios Europos Parlamento frakcijos narys ir turite joje tvirtą poziciją
EKR grupė vienija 64 narius net iš 15 valstybių narių. Ji turi nusistovėjusią poziciją Parlamento struktūrose. Taigi euroreformatorių balsas, raginantis giliai rekonstruoti neefektyvias ES institucijas, pasigirsta geriau. Esu EKR frakcijos narys steigėjas. Esu jos valdybos narys, t. y. svarbiausio mūsų frakcijos organo, nustatančio prioritetus ir politinę veiksmų programą, narys. Todėl galiu veiksmingiau dirbti Parlamento forume ir už jo ribų.
– Nuomonę formuojantis portalas „Votewatch“ paskelbė Lietuvos europarlamentarų reitingą, kuriame, atsižvelgiant į bendrą parlamentinį darbą ir užimamas pareigas, priskiria Jus aukštai 4 vietai. Per praėjusią kadenciją pasakėte 130 kalbų ir pateikėte net 154 rezoliucijų projektus. Tai tikrai daug. O taip pat turite nemažai darbo ir pareigų Lietuvoje. Esate LLRA-KŠS partijos pirmininkas. Kaip viską spėjate, turite gerą reitingą Europos Parlamente ir efektyviai pirmininkaujate partijai?
Neturiu kito pasirinkimo. Turiu patirties, būrį efektyvių pagalbininkų, todėl pasiekiame gerus rezultatus Europos Parlamente ir Lietuvoje, nes juk mūsų partija yra labai aktyvi Seime ir savivaldybėse. Mūsų teisėkūros iniciatyvos tai parama šeimoms, pagalba senjorams, bankų apmokestinimo įstatymas, nutarimas dėl priemonių, mažinančių gyventojų naštą susijusią su kainų augimu, liustracijos įstatymo projektas, kurio tikslas įtvirtinti istorinį teisingumą Lietuvoje.
– Vykdote ir Lietuvos atžvilgiu reikšmingas Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmojo vicepirmininko pareigas. Tai svarbu, nes Sąjungos rytų politika tapo Bendrijos prioritetu. Taip pat dirbate Parlamento komitetuose. Kaip atrodo Jūsų darbas Europos Parlamente?
Šiuo metu dirbu Regioninės plėtros ir Vystymosi komitetuose, kurie kuria Europos ateities programą, ir Žmogaus teisių pakomitetyje, kuris yra Užsienio reikalų komiteto dalis. Viena iš pagrindinių pakomitečio užduočių – stebėti, kaip įgyvendinama ES žmogaus teisių politika ir jos indėlis į veiksmingą pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos standartų skatinimą ES narėse ir šalyse partnerėse. Ankstesnėse kadencijose dirbau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.
– Kokias iš Jūsų iniciatyvų EP laikytumėte svarbiausiomis?
Viena iš svarbiausių buvo kartu su keliais EP nariais pateiktos pataisos Žemės ūkio komitetui dėl tiesioginių išmokų išlyginimo naujųjų valstybių narių ūkininkams, siekiant panaikinti nevienodą požiūrį į ūkininkus Sąjungos ribose. Ir nors subsidijų srityje iki ES vidurkio dar ilgas kelias, šios iniciatyvos dėka kai kuriose šalyse subsidijos išaugo, pavyzdžiui, Lietuvoje – 30 eurų už hektarą. Taip pat organizavau pirmąjį Lietuvoje išvažiuojamąjį Europos Parlamento frakcijos posėdį, kuriame buvo paskelbtas ES žemės ūkio reformos poreikis naujųjų valstybių narių labui. Įtraukiau į ES forumą rašytinį pareiškimą dėl Astravo mieste statomos atominės elektrinės, siekdamas visiško pasienio regionų gyventojų saugumo ir aukščiausių aplinkos apsaugos standartų, ypač dėl Nėries upės švaros, kurios vanduo naudojamas elektrinės sistemoms vėsinti. Be galo svarbus yra pasiūlymas dėl rezoliucijos, raginantis visoje Europos Sąjungoje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį ir valandinį atlyginimą, kuris panaikintų nesąžiningą senosios ir naujosios Sąjungos padalijimą atlyginimų srityje.
– Sakoma, kad Tomaszewski remia jaunimą. Įdomu tai, jog iš visų europarlamentarų surengėte daugiausiai stažuočių Europos Parlamente – čia atvyko daugiau negu 120 studentų ir jaunuolių iš Lietuvos.
Visiškai teisingai. Ateitis priklauso jauniems žmonėms. Tikiuosi, kad šių stažuočių dėka jaunimas lengviau pateks į Europos darbo rinką, galės susipažinti su ES institucijų darbu ir turės geresnę savarankiško gyvenimo pradžią.
– Du kartus, Madride ir Varšuvoje, dalyvavote labai svarbiame elitiniame 12 Europos krikščioniškų partijų lyderių susitikime, kuriame buvo kalbama apie tradicines vertybes. Diskutavote apie Europos ir Sąjungos ateitį su Viktoru Orbanu, Mateuszu Morawieckiu, Jarosławu Kaczyńskiu, Marine Le Pen ir Santiago Abascal. Žiniasklaidos teigimu, Jūsų iniciatyva į viršūnių susitikimą užbaigiančią deklaraciją buvo įtrauktos nuostatos, ginančios krikščioniškąsias vertybes ir kritikuojančios Europos Komisijos veiksmus, siekiant pašalinti iš viešosios erdvės pavadinimą „Kalėdos“.
Taip, tai buvo mano pasiūlymas. Varšuvos patriotinių ir krikščioniškų partijų lyderių susitikimas buvo plačiai aptariamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje; ir jau po trijų dienų, gruodžio 7 d., sulaukta teigiamos reakcijos į bendrą deklaraciją: Europos Komisija paskelbė, kad traukiasi iš pasiūlymo išbraukti pavadinimą „Kalėdos“ iš oficialių ES švenčių sąrašo. Taigi mūsų reakcija turėjo teigiamą poveikį. O pats šis susitikimas buvo mūsų liepos mėnesį pasirašytos deklaracijos „Europos ateitis“ rezultatu. Ją taip pat pasirašė italas Matteo Salvini. Sukūrėme partijų grupę, kuri dirbs kartu, kad išgydytų Europą ir Europos Sąjungą. Kaip Bendrijos įkūrėjai, t. y. Robertas Schumanas, Alcide›as De Gasperi ir Konradas Adenaueris, pasisakome už Tėvynių Europą, o ne už ES supervalstybę. Turime sustabdyti neomarksistinę beprotybę, kuri, be kita ko, pasireiškia taip vadinama gender revoliucija visuomenėje, griaunančia šeimą, santuoką ir tradicines vertybes. Mus vienija bendras ir gilus įsitikinimas, kad Europos Sąjungą sudaro laisvos ir lygiavertės tautinės valstybės, kurias sieja glaudūs ir gausūs bendradarbiavimo siūlai. Vertybių srityje laikomės pozicijos, kad Europos vertybių pagrindas turi būti krikščioniškos vertybės.
– Taip, kaip buvo Europos Bendrijos pradžioje, iki Sąjungos sukūrimo?
Būtent taip. Jei Europa turi išlikti, tai turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų. Juk būtent Robertas Schumanas pasakė, kad „Europos demokratija bus arba krikščioniška, arba jos apskritai nebus”. Šiandieninis liberalus – kairysis elitas nukrypo nuo šių principų visos Europos nenaudai. O Europos vienybės užuomazgos yra giliai įsišaknijusios krikščioniškose vertybėse. Puikus to pavyzdys yra Europos vėliavos klausimas. Tai yra faktai, kurie buvo užmiršti arba tyčia nutylimi dėl visur esančio politinio korektiškumo, kurį primeta kairiųjų-liberaliųjų sluoksniai. Arsene›as Heitzas, sukūręs Europos bendrijos vėliavą, vadovavosi dvylika Stebuklingojo medalikėlio žvaigždžių, kuris žinomas iš Dievo Motinos apsireiškimo. Kai buvo bandyta nuslėpti šį faktą, pats autorius prieš mirtį pasakė, kad jo įkvėpimas buvo Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas, kuriame Ji pavaizduota žydrame fone, o jos galvą supa 12 žvaigždžių.
Taip atrodė Europos bendruomenės pradžia, o kaip ji atrodo šiandien, matome patys. Kokia Europa bus ateityje, priklausys nuo to, ar bus įvykdyta Schumano valia. Ar efektyviai ginsime savo vertybes, ar pasiduosime antikrikščioniškos isterijos diktatui, taip atsisakydami savo tapatybės ir tradicijų. Jei Europa, kurią mes pažįstame du tūkstančius metų, turi išlikti, turime apie visa tai drąsiai kalbėti ir efektyviai veikti, ypač politikoje. Tai mūsų pareiga mūsų protėviams ir įsipareigojimas ateities kartoms.
– Linkiu mums visiems, kad galėtume gyventi tokioje Europoje. Dėkoju Jums už pokalbį ir linkiu ištvermės vykdant EP nario pareigas.
Ačiū labai, o aš savo ruožtu, linkiu Jums, redaktore, ir visiems Lietuvos bei Europos žmonėms jaukios ir šviesios Kristaus Prisikėlimo šventės!
Su europarlamentaru kalbėjosi Gintarė Pugačiauskaitė