Lenki\u0161kos mokyklos Lietuvoje turi \u0161imtametes tradicijas. Lenk\u0173 \u0161vietimas i\u0161gyveno klest\u0117jimo period\u0105, ta\u010diau ne vien\u0105 kart\u0105 tur\u0117jo susidurti su tiesmukais m\u0117ginimais j\u012f sunaikinti. Nors laikotarpi\u0173 b\u016bta \u012fvairi\u0173, visi jie, daugiau ar ma\u017eiau, Lenk\u0173 \u0161vietimo \u012fstaigoms Lietuvoje buvo nepalank\u016bs.
\nPo ramesnio atokv\u0117pio, \u0161iuo metu lenki\u0161kos mokyklos Lietuvoje jau kelint\u0105 kart\u0105 savo gyvavimo istorijoje jau\u010diasi lyg atsid\u016brusios kovos lauke. Kovoje u\u017e i\u0161likim\u0105. Kovoje u\u017e teis\u0119 t\u0119sti savo edukacin\u0119 misij\u0105. Kovoje u\u017e galimyb\u0119 i\u0161saugoti lenki\u0161kum\u0105 Lietuvoje.<\/p>\n
Apie sunki\u0105 lenk\u0173 mokykloms praeit\u012f, apie lenki\u0161ko \u0161vietimo renesans\u0105, taip pat apie nelengv\u0105 dabart\u012f kalbam\u0117s su Lietuvos lenk\u0173 rinkim\u0173 akcijos (LLRA) pirmininku, Europos Parlamento nariu Valdemaru Toma\u0161evskiu. LLRA pirmininkas met\u0173 metus aktyviai siekia, kad lenk\u0173 \u0161vietimas Lietuvoje b\u016bt\u0173 saugojamas ir pl\u0117tojamas. Lenk\u0173 \u0161vietimas europarlamentarui nepaprastai r\u016bpi ir tod\u0117l, kad pats jis yra kil\u0119s i\u0161 mokytoj\u0173 \u0161eimos. Mama Jadviga \u2013 polonist\u0117 \u2013 lenki\u0161kai mokyklai atidav\u0117 52 metus, a.a. t\u0117vas Vladislav \u2013 istorikas \u2013 45 metus.<\/p>\n
L24: Lenk\u0173 \u0161vietimas Lietuvoje \u2013 fenomenalus rei\u0161kinys. Kaip j\u012f apib\u016bdintum\u0117te?<\/strong> L24: \u0160ie metai buvo ypa\u010d gaus\u016bs piket\u0173, protesto akcij\u0173, skirt\u0173 apginti lenkakalb\u0117ms mokykloms. Su kuo susietum\u0117te \u0161ias sustiprintas, net sutelktas atakas \u012f lenk\u0173 mokyklas Lietuvoje?<\/strong> Paskutiniu metu Lietuvoje vyko did\u017eiuliai lenk\u0173 protestai, mitingai, piketai, buvo \u012fteikiami lai\u0161kai, peticijos. Prie\u0161intis griaunantiems vald\u017eios veiksmams buvo bandoma tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Europos lygmeniu. Visi \u0161ie veiksmai dav\u0117 rezultat\u0173 \u2013 \u0161iais metais pavyko i\u0161gelb\u0117ti \u0161e\u0161ias lenki\u0161kas mokyklas, nors dar gegu\u017e\u0119 pad\u0117tis susiklost\u0117 tragi\u0161kai: buvo atmestas LLRA Seimo frakcijos projektas, kurio buvo bandoma 2 metais prailginti vidurini\u0173 mokykl\u0173 akreditavimo termin\u0105. Tuomet atrod\u0117, kad situacija yra be i\u0161eities, ta\u010diau lenk\u0173 ry\u017etas, solidarumas ir vienyb\u0117, kaip ir bendradarbiavimas su kitomis tautin\u0117mis ma\u017eumomis, nebuvo bevaisis \u2013 jau \u0161i\u0173 met\u0173 bir\u017eel\u012f \u0160vietimo \u012fstatymas buvo pataisytas ir vidurin\u0117ms mokykloms suteikti dar du metai akreditacijai gauti.<\/p>\n Kol kas mums pavyko apginti \u0161e\u0161ias mokyklas: Paluknio vidurin\u0119, Dieveni\u0161ki\u0173 Adomo Mickevi\u010diaus vidurin\u0119, Baltosios Vok\u0117s Elizos O\u017ee\u0161kovos vidurin\u0119, Zuj\u016bn\u0173 vidurin\u0119 bei Juod\u0161ili\u0173 \u0161v. Jono Bosko vidurin\u0119 mokykl\u0105 Vilniaus rajone. \u0160ios \u0161vietimo \u012fstaigos, valdan\u010di\u0173j\u0173 sprendimu, nuo rugs\u0117jo 1 dienos netur\u0117jo veikti kaip vidurin\u0117s mokyklos.<\/p>\n Taigi pasiry\u017eimas dav\u0117 ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173, ta\u010diau m\u016bs\u0173 dar laukia nema\u017eai i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Deja, Vilniuje turime problem\u0173 d\u0117l nacionalistin\u0117s ir ateistin\u0117s koalicijos, dirban\u010dios su meru Remigijumi \u0160ima\u0161iumi prie\u0161akyje, veiksm\u0173. Sostin\u0117je bandoma dvi mokyklas pertvarkyti \u012f pagrindines: Vilniaus Simono Konarskio ir Lazdyn\u0173 vidurin\u0119. Tuo tarpu Vilniaus Joachimo Lelevelio ir Vilniaus Vladislavo Sirokoml\u0117s vidurin\u0117s mokyklos iki \u0161iol n\u0117ra akredituotos. Paskutinis mitingas, kuris sub\u016br\u0117 4000 dalyvi\u0173, parod\u0117, kad lenk\u0173 pasiry\u017eimas vis did\u0117ja ir\u00a0 yra didel\u0117 tikimyb\u0117, kad apginsime \u0161ias mokyklas. Taip pat yra viltis, kad min\u0117tos dvi mokyklos jau greitai bus akredituotos, o S.Konarskio ir Lazdyn\u0173 vidurin\u0117s mokyklos, nepaisant j\u0173 teisi\u0173 apribojimo, dar turi pusantr\u0173 met\u0173 siekti gimnazijos statuso. Ne\u017einome, kas bus po pusantr\u0173 met\u0173, ta\u010diau nepaprastai svarbu, kad i\u0161saugotume dvasios stipryb\u0119, vienyb\u0119 ir solidarum\u0105. Galingas LLRA ir kit\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 atstovavimas savivaldyb\u0117s taryboje taip pat yra svarbus veiksnys \u0161iame kovos u\u017e mokyklas procese. \u0160iuo metu taryboje yra 10 asmen\u0173 ir esant svarbiems poky\u010diams savivaldyb\u0117s valdyme bus galima pasinaudoti \u0161ia j\u0117ga.<\/p>\n L24: Laikai kei\u010diasi, o lenk\u0173 mokyklos nepaliaujamai turi bud\u0117ti apkasuose…<\/strong> Pamename m\u0117ginimus apriboti lenk\u0173 \u0161vietim\u0105 padalijimo laikotarpiu. Lenki\u0161kos mokyklos buvo u\u017edarytos, nepaisant to, lenk\u0173 kalbos mokymasis t\u0119s\u0117si \u2013 ar paslap\u010dia, ar patys lenkai, ypa\u010d pasiturintys, mok\u0117 savo at\u017ealas gimt\u0105ja kalba.<\/p>\n V\u0117liau at\u0117jo savoti\u0161ko at\u0161ilimo laikotarpis. Po 1905 met\u0173 carin\u0117je Rusijoje lenki\u0161kos mokyklos atgim\u0117 i\u0161 naujo ir iki Pirmojo pasaulinio karo \u010dia j\u0173 buvo gana daug. Tarpukariu \u0161vietimas pl\u0117tojosi, kol at\u0117jo hitlerin\u0117s okupacijos laikotarpis. Lenki\u0161kos mokyklos buvo likviduotos, ta\u010diau net esant su\u0161audymo gr\u0117smei buvo vedamos pogrindin\u0117s mokymo grup\u0117s. Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus kra\u0161te buvo nu\u017eudyta vir\u0161 100 lenk\u0173 patriot\u0173: mokytoj\u0173 ir kit\u0173, kurie pogrindyje ved\u0117 mokymosi grupes. J\u0173 pavyzdys yra nepaprastai i\u0161kalbus \u2013 mirtin\u0173 gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje \u017emon\u0117s nesiliov\u0117 mokyti gimt\u0105ja kalba.<\/p>\n 1944 metais, po hitlerinink\u0173 i\u0161varymo, lenki\u0161kos mokyklos atgim\u0117 dar kart\u0105, pavyzd\u017eiui, \u017eymi Vilniaus \u201ePenktoji\u201c mokykla. Pra\u0117jus keletui met\u0173 mokyklos trumpam buvo v\u0117l likviduotos. \u0160\u012f kart\u0105 d\u0117l nacionalist\u0173 i\u0161 Lietuvos komunist\u0173 partijos kalt\u0117s. I\u0161 esm\u0117s jos buvo performuotos \u012f lietuvi\u0161k\u0105sias mokyklas. Apie \u0161iuos \u012fvykius, beje, \u017einome i\u0161 mano t\u0117vo Vladislavo atsiminim\u0173, anuometinio lenki\u0161kos mokyklos mokinio. Jis pasakojo, kad taip buvo jo gimtajame kra\u0161te \u0161alia Vilniaus, Karviuose, kaip ir visame Vilniaus kra\u0161te: \u010dia buvo perkelti mokytojai studentai, kurie mok\u0117jo lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir buvo prane\u0161ta, kad nuo \u0161iol \u010dia bus lietuvi\u0161kos mokyklos.<\/p>\n Vilniaus lenkai pasinaudojo vienintele anuomet buvusia gynybos galimybe ir para\u0161\u0117 skund\u0105, adresuot\u0105 vald\u017eiai, esan\u010diai sovietin\u0117s imperijos sostin\u0117je, ir net asmeni\u0161kai ten nuvyko. \u017dinoma, jie gal\u0117jo i\u0161 ten negr\u012f\u017eti, gal\u0117jo b\u016bti su\u0161audyti, arba ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai i\u0161tremti. Ta\u010diau jiems pavyko \u2013 komunistin\u0117 Lietuvos \u0161vietimo vald\u017eia i\u0161 centro gavo papeikim\u0105, kuriame buvo kritikuojama Lietuvoje vykdama nacionalistin\u0117 politika. Lenki\u0161kos mokyklos po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 pertraukos atgim\u0117, ir praeito am\u017eiaus 6-ajame de\u0161imtmetyje j\u0173 buvo vir\u0161 300.<\/p>\n \u0160ioje vietoje nor\u0117\u010diau prisiminti tokias asmenybes, kaip a.a. pon\u0105 Subo\u010di\u0173 ir kitus i\u0161 Karvi\u0173, grup\u0119 lenk\u0173 i\u0161 Ei\u0161ki\u0161ki\u0173, kurie vyko \u012f tolim\u0105 kelion\u0119 tam, kad apgint\u0173 lenki\u0161kas mokyklas. Kai 60-taisiais vir\u0161 legendin\u0117s \u201eSirokoml\u0117s\u201c mokyklos pakibo u\u017edarymo gr\u0117sm\u0117, mokytoja, a.a. Stanislava Zavadzka ir kiti atkakliai protestavo prie\u0161 m\u0117ginimus likviduoti \u012fstaig\u0105, nebijojo ra\u0161yti protest\u0173. Mokykla nebuvo u\u017edaryta. \u0160i \u0161vietimo \u012fstaiga iki \u0161iol i\u0161lieka viena i\u0161 geriausi\u0173 lenki\u0161k\u0173 mokykl\u0173 Lietuvoje.<\/p>\n Kaip matome, net \u017eymiai sunkesniais laikotarpiais \u2013 okupacijos metais, esant su\u0161audymo gr\u0117smei, pokario laikotarpiu, represij\u0173, i\u0161ve\u017eim\u0173, fizinio susidorojimo akivaizdoje \u2013 m\u016bs\u0173 prot\u0117viai nebijojo ginti lenki\u0161k\u0173 mokykl\u0173 ir jas apgyn\u0117. Tod\u0117l \u0161iandien m\u016bs\u0173 ir m\u016bs\u0173 kartos, vis\u0173 lenk\u0173 \u0161iuo metu gyvenan\u010di\u0173 Lietuvoje pareiga – nesileisti g\u0105sdinamiems ir apginti mokyklas. Juolab \u0161ie laikai n\u0117ra taip tragi\u0161kai sunk\u016bs, kaip praeityje. Tikrai n\u0117ra susidorojimo gr\u0117sm\u0117s ar vaik\u0173 plakimo \u2013 kaip po \u017eymaus streiko Did\u017eiosios Lenkijos vaivadijoje, miestelyje Wrze\u015bnia 1906 metais.<\/p>\n L24: I\u0161 ties\u0173 \u0161iandien n\u0117ra taip baisu, kaip ka\u017ekada, ta\u010diau lenki\u0161koms mokykloms vis tiek nelengva…<\/strong> \u017dinoma, m\u0117ginama mus \u012fbauginti, ta\u010diau negalime pasiduoti. Nor\u0117\u010diau \u0161ioje vietoje priminti \u0161v. Jono Pauliaus II \u017eod\u017eius, nuskamb\u0117jusius jo pirmosios apa\u0161talin\u0117s kelion\u0117s \u012f Lenkij\u0105 metu 1979 metais \u2013 \u201eNebijokite\u201c. \u0160ie \u017eod\u017eiai anuomet buvo nesuvokiami, ta\u010diau Lenkijai pavyko i\u0161kovoti laisv\u0119 \u2013 kad ir kokia ne\u012ftikima svajone tai gal\u0117jo b\u016bti Popie\u017eiaus vizito metais. Negalime bijoti, nes ne tik turime apginti \u0161vietim\u0105, bet ir neapjuodinti m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 atminimo. Prot\u0117vi\u0173, kurie \u017eymiai blogesn\u0117mis s\u0105lygomis apgyn\u0117 lenk\u0173 \u0161vietim\u0105 ir paliko mums kaip palikim\u0105.<\/p>\n Nor\u0117\u010diau pad\u0117koti visiems lenk\u0173 \u0161vietimo id\u0117jininkams, ypa\u010d tiems, kurie k\u016br\u0117 j\u012f sunkiu laikotarpiu, pavyzd\u017eiui, 40-50 metais. Daugelio i\u0161 j\u0173 jau n\u0117ra tarp m\u016bs\u0173. Negalime pradanginti prisiminim\u0173 apie juos. Gim\u0117 mintis \u012fsteigti Vilniaus kra\u0161to lenki\u0161ko \u0161vietimo muziej\u0173, kuris liudyt\u0173 vis\u0105 \u0161io \u0161vietimo istorij\u0105. Liudyt\u0173 darbus t\u0173, kurie gyn\u0117 m\u016bs\u0173 mokyklas. Skleist\u0173 atmint\u012f apie visus lenkus, kurie kent\u0117jo d\u0117l to, kad nor\u0117jo gero lenki\u0161kumui. Apie tuos, kurie atk\u016br\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161vietim\u0105, mok\u0117 vaikus 60-90 metais \u2013 aktyvi\u0173 m\u0117ginimu rusifikuoti, o po to – lituanizuoti lenk\u0173 \u0161vietim\u0105 laikotarpiu. M\u016bs\u0173 pareiga pagerbti tuos, kurie dr\u0105siai skleid\u0117 lenki\u0161k\u0105 \u017eod\u012f, \u012ftikin\u0117jo t\u0117vus, kad tik lenki\u0161ka mokykla gali b\u016bti nat\u016bralia ir komforti\u0161ka aplinka lenk\u0173 vaikui, vykdyt\u0173 kokybi\u0161k\u0105 mokym\u0105, paremt\u0105 tautin\u0117mis vertyb\u0117mis, patriotine dvasia ir pagarba tik\u0117jimui ir prot\u0117vi\u0173 tradicijoms.<\/p>\n L24: Nepaisant daugelio nelengv\u0173 istorini\u0173 pos\u016bki\u0173, lenk\u0173 mokyklos Lietuvoje i\u0161liko. Koki\u0105 matote j\u0173 ateit\u012f, kokia j\u0173 perspektyva?<\/strong> Lenki\u0161ka mokykla Lietuvoje yra konkurencinga, galinti pasi\u016blyti auk\u0161t\u0105 mokymo kokyb\u0119, jos absolventai i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 auk\u0161\u010diausiu stojimo \u012f auk\u0161t\u0105sias mokyklas rodikliu (72 proc.), kai \u0161alies vidurkis siekia 67 proc.<\/p>\n Lenki\u0161ka mokykla \u2013 tai ne tik auk\u0161ta mokymo kokyb\u0117, bet ir nepaprastai gili tradicija. Joje 100 proc. vaik\u0173 lanko tikybos pamokas ir tiek pat j\u0173 pasirenka lenk\u0173 kalbos egzamin\u0105, nors \u0161is buvo i\u0161brauktas i\u0161 privalom\u0173 egzamin\u0173 s\u0105ra\u0161o. Lenki\u0161kose mokyklose vyksta ypatingi \u0161imtadieniai, Kal\u0117d\u0173 min\u0117jimas, kaip ir aib\u0117 kit\u0173 nepakartojam\u0173 rengini\u0173. I\u0161tisus metus \u0161vietimo \u012fstaigos palaiko artim\u0105 ir \u0161ilt\u0105 bendravim\u0105 su t\u0117vais ir seneliais. Lenki\u0161ka mokykla \u2013 tai ne tik edukacija, bet ir svarbus patriotizmo, kult\u016bros, visuomenin\u0117s veiklos centras. Tai savaime yra ypatingas turtas. Neabejotinai, nepaisant m\u0117ginim\u0173 \u012fbauginti ir i\u0161skaidyti, lenk\u0173 bendruomen\u0117 padarys visk\u0105, kas \u012fmanoma, kad ne tik i\u0161saugot\u0173, bet ir sustiprint\u0173 \u0161vietim\u0105. Kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117 tikime, kad Auk\u0161\u010diausiasis mus laimina.<\/p>\n
\nValdemar Toma\u0161evski:<\/strong> Lenk\u0173 \u0161vietimas Lietuvoje turi beveik penki\u0173 am\u017ei\u0173 tradicij\u0105. I\u0161gyveno klest\u0117jimo laikotarp\u012f, ta\u010diau taip pat patyr\u0117 sunkius draudimo, apribojim\u0173, persekiojim\u0173 laikus. Po II pasaulinio karo buvo bandoma dar kart\u0105 likviduoti \u0161vietimo sistem\u0105 lenk\u0173 kalba Lietuvoje. Ta\u010diau lenk\u0173 \u0161vietimas i\u0161liko ir dabar yra tvirta \u0161alies \u0161vietimo sistemos dalis.<\/p>\n
\nValdemar Toma\u0161evski:<\/strong> Su li\u016bdesiu turiu pareik\u0161ti, kad lenk\u0173 \u0161vietimui Lietuvoje i\u0161kilusi gr\u0117sm\u0117 yra pastovi: visada atsiranda prie\u0161inink\u0173 ir t\u0173, kurie nor\u0117t\u0173, kad \u0161i\u0173 mokykl\u0173 neb\u016bt\u0173 \u2013 i\u0161 etnini\u0173 paskat\u0173. Faktas, kad stengtis d\u0117l lenk\u0173 \u0161vietimo privalome nuolat. Deja, kai kuriais aspektais jis buvo apribotas, ta\u010diau, jeigu ne aktyvus lenk\u0173 bendruomen\u0117s atsakas \u012f apribojimus, lenk\u0173 mokykl\u0173 pad\u0117tis b\u016bt\u0173 \u017eymiai blogesn\u0117.<\/p>\n
\nValdemar Toma\u0161evski:<\/strong> I\u0161 ties\u0173 ar\u0161i \u0161vietimo gynyba m\u016bs\u0173 Vilniaus kra\u0161te, deja, turi pastov\u0173 charakter\u012f. Vis naujos gr\u0117sm\u0117s ver\u010dia mus nuolat kovoti d\u0117l lenki\u0161ko \u0161vietimo. Ne tik \u0161iuo metu, bet ir praeityje.<\/p>\n
\nValdemar Toma\u0161evski:<\/strong> Naujausiame laikotarpyje jau kelis kartus bandyta pakeisti \u0160vietimo \u012fstatym\u0105, pakeitimai tur\u0117jo pabloginti esam\u0105 lenk\u0173 \u0161vietimo pad\u0117t\u012f. Toks m\u0117ginimas buvo 2003 metais. Anuomet pavyko apginti. Deja, jau 2011 metais valdan\u010di\u0173j\u0173 buldozeris veik\u0117 kitaip ir nepavyko iki galo apsaugoti teisi\u0173. Telieka apgailestauti, kad lenk\u0173 \u0161vietimas Lietuvoje yra beatodairi\u0161kai naikinamas, nors yra konkurencingas ir turi teis\u0119 gyvuoti.<\/p>\n
\nValdemar Toma\u0161evski:<\/strong> Nors pad\u0117tis n\u0117ra paprasta, paskutiniu metu apgyn\u0117me \u0161e\u0161ias vidurines mokyklas. Pra\u0117jusio am\u017eiaus 9-o de\u0161imtme\u010dio viduryje tik 2 proc. Lietuvos mokini\u0173 mok\u0117si lenki\u0161koje mokykloje, \u0161iuo metu 3,3 proc. \u0160\u012f rodikl\u012f lenk\u0173 bendruomen\u0117 i\u0161laiko pastov\u0173 paskutinius 10 met\u0173, nepaisant daugelio nepalanki\u0173 aplinkybi\u0173 ir vald\u017eios sprendim\u0173.<\/p>\n