Navigate / search

Programa

Projektas patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 28 d. LLRA delegatų konferencijoje.

Modernios ir dinamiškai besivystančios valstybės – tai valstybės su sklandžiai veikiančiais valdymo organais, apmokestinimo ir finansų sistemomis. Deja, dabartinė valdančioji koalicija neturi aiškios ateities plėtros vizijos, neturi šalies ekonomikos prioritetų, bet susitelkia vien ties biudžeto įplaukomis ir išlaidomis. Betgi valdžia turi daug platesnių užduočių, biudžetas sudaro tik 30% BVP (bendrojo vidaus produkto), o likusi BVP dalis sukuriama iš kitų šaltinių. Subalansuotam šalies BVP augimui reikalinga į ateitį orientuota šalies plėtros vizija ir pagrindinių finansinių bei ir valdymo struktūrų veiklos sričių reforma.

  1. VALDYMO REFORMA
    1.Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva turime pernelyg didelį parlamentarų skaičių. Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas nuo 141 iki 101. Siekiant pagerinti Seimo darbo kokybę siūlome kandidatams į Seimo narius įvesti tam tikrus reikalavimus. Jais galėtų tapti žmonės, turintys tam tikrą patirtį arba žinias apie valstybės valdymą. Kandidatai į Seimą turėtų būti bent kartą būti išrinkti į savivaldybių tarybas ar bent du kartus balotiruotis savivaldos rinkimuose.
    2.Siūlome mažinti ministerijų skaičių. Tą galima atlikti sujungus kai kurias ministerijas. Pavyzdžiui, Ūkio ir Energetikos ministerijos turėtų būti sujungtos į vieną, nes kai kurios jų funkcijos sutampa ar net užkerta kelią būtinų sprendimų priėmimui tam tikrose ūkio šakose.
    3. Nors jau keliolika metų esame ratifikavę Europos vietos savivaldos chartiją, tačiau savivaldybių būsena ir plėtra Lietuvoje toli gražu nėra tobula. Turime per mažą renkamų visuotiniuose rinkimuose savivaldybių tarybos narių skaičių (1526 tarybos nariai). Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolikai tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų, nustatytų Vakarų šalyse. Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550,antrąjį savivaldos lygį. Miestų ir rajonų savivaldybių įgaliojimų dalies perdavimas jau savarankiškoms seniūnijoms sustiprintų savivaldą, aktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą. Priklausomai nuo seniūnijos dydžio būtų galima išrinkti į seniūnijų tarybas nuo 15 iki 30 narių. Tai padidintų išrinktų asmenų skaičių maždaug iki 10000. Labai svarbu, kad šie tarybos nariai būtų renkami kartu su rajonų ir miestų savivaldybių tarybos nariais visuotiniu slaptu laisvu balsavimo būdu. Tai nepareikalautų jokių papildomų išlaidų, bet būtų labiau demokratiškas ir visuotinis būdas, nes, deja, šiandieninė bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarka aktyvizuoja tik labai nedidelę vietos gyventojų bendruomenės dalį. Nebūtų ir jokių papildomų naujų savivaldybių valdymo išlaidų, nes jos veiktų seniūnijų patalpose. Būtų įdarbinta tiek pat darbuotojų (5-8 žmonės, priklausomai nuo seniūnijos dydžio), tiktai jau kaip vietos savivaldos vienetas, turintis savo funkcijas, turintis kad ir nedidelį biudžetą, demokratiškai renkantis seniūną bei atliekantis įvairias valdymo funkcijas.
  2. MOKESČIŲ SISTEMA
    Dabartinė vyriausybė, didindama mokesčius ir naikindama visas mokesčių lengvatas, tuo dar kartą pabrėžė, kad neturi jokios šalies bei jos ekonomikos plėtros vizijos ir prioritetų. Manome, kad valstybės ekonomikoje turi būti bent keletas prioritetų, kurie turėtų būti skatinami mokesčių diferencijavimu.
    A. Turizmas. Dievas apdovanojo Lietuvą nuostabia gamta. Turime švarius paplūdimius, upes ir ežerus. Taigi turizmas galėtų tapti viena iš pagrindinių Lietuvos ūkio šakų, generuojančia didelę BVP dalį. Deja, sunkiai besiformuojanti turizmo pramonė gavo rimtą smūgį padidinus PVM viešbučio paslaugoms nuo 9% iki 21%. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje šis mokestis siekia 8% ir nesunku atspėti, kad turizmo plėtra ten labai sustiprėjo. Mūsų šalyje turizmo plėtra sustingo, o būtent šioje srityje galima būtų sukurti naujų darbo vietų ir gauti dideles įplaukas į biudžetą.
    Turizmo sektoriuje taip pat nepakankamai išnaudojame savo religinį ir istorinį potencialą. Lietuvoje yra daug visame pasaulyje žinomų šventų vietų, o Vilnius yra Dievo Gailestingumo garbinimo sostinė, kas šiandien labai svarbu Katalikų Bažnyčioje. Būtent Vilniuje, Šventa Faustyna Kowalska patyrė Gailestingojo Kristaus apsireiškimą. Tokio Sanktuariumo atsiradimas sostinėje ar jos apylinkėse pritrauktų milijonus piligrimų ne tik iš Europos, bet ir iš Pietų Amerikos, Azijos bei kitų pasaulio kampelių. Netoli Krokuvos, Lagievnikuose, toks Sanktuariumas veikia jau dešimt metų ir per metus jį aplanko 2 mln. piligrimų. Panašaus Sanktuariumo atsiradimas Lietuvoje atneštų begalę džiaugsmo ir pasitenkinimo tikintiesiems, o taip pat ir naudą visiems šalies gyventojams, nes taip atsirastų papildomos viešbučių, maisto pramonės paslaugos, ypač padaugėtų oro transportu keliaujančių piligrimų ir turistų. LLRA rinkiminėje programoje Vilniaus mieste aukščiau išvardyti pasiūlymai buvo teikiami jau prieš 1,5 metų; šis punktas buvo įtrauktas į bendrą koalicijos susitarimą, tačiau toks didžiulis projektas reikalauja bendro ne tik Kurijos ir tikinčiųjų pritarimo bei įsitraukimo, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisijungimo.
    B. Antruoju šalies vystymosi prioritetu būtų perėjimas prie biokuro šilumos ūkyje ir energetikoje. Gamta nedavė mūsų šaliai pagrindinių energijos šaltinių – anglies, naftos ar dujų. Tačiau turime, palyginus, didelį plotą, tuo pačiu biokuro ir bioenergijos plėtros potencialą. Vyriausybė šiuo metu ta kryptimi nesiima jokių veiksmų, dėmesį skiria tik branduolinei energetikai, kuri pareikalaus keliolikos milijardinių investicijų. Apskritai vyriausybė neturi jokios šilumos ūkio strategijos, nors šilumos poreikis mūsų šalyje yra dvigubai didesnis nei elektros energijos poreikis, (atitinkamai 40 ir 20 megavatų). Perėjimo prie biokuro pranašumai – tai ne tik mažesnė kaina, lyginant su dujomis ar kitais energijos šaltiniais, bet ir:
    • Europos Sąjungos 2014-2020 metų biudžete numatomas nemažas alternatyvios energijos finansavimas,
    • mūsų šalyje yra net 800 tūkst. ha nedirbamos žemės,
    • labai reikšminga, kad visuotinis perėjimas prie biokuro šilumos ūkyje, pasak specialistų, kainuotų apie 4 mlrd. litų, o ne keliolika milijardų kaip branduolinės energetikos atveju. Be to, didžioji dalis sumos gali būti skirta iš ES fondų. Perėjimas prie biokuro ne tik šilumos ūkyje, bet, galbūt, ir energetikoje, atneštų ir kitų privalumų: pvz., 800 tūkst. hektarų dirvonuojančios žemės apdirbimas – tai mažiausiai 30 tūkstančių naujų darbo vietų kaimo vietovėse, papildoma žemės ūkio produkcija. Būtų sukurtos naujos darbo vietos biokuro gamybos ir perdirbimo srityse, užtikrinta Lietuvos energetinė nepriklausomybė.
  3. Trečiuoju prioritetu mūsų šalies ūkio vystyme – transporto sistema, ypač tranzito sistema. Turime palankią geografinę padėtį, neužšąlantį uostą, naftos terminalą, 4 oro uostus, greitkelius ir gerus kelius. Pripažįstame, kad Susisiekimo ministerija buvo nebloga dabartinės valdžios išimtis gero valdymo prasme. Tačiau negalime stovėti vietoje ir turime didinti šios šakos vystymosi dinamiką.
    Todėl privalome dirbti šiomis kryptimis:, vystyti oro uostus, plėsti esamą uostą ar statyti naują, užbaigti tranzitines jungtis VIA BALTICA ir RAIL BALTICA. Siūlant transporto sistemą pripažinti prioritetine ūkio šaka, privalome rimtai susimąstyti dėl akcizų degalams mažinimo: dėl to sumažėtų kainos degalinėse, padidėtų transporto srautai, tuo pačiu didėtų įplaukos nuo kuro pardavimo. Tai yra ypač svarbu turint omeny dvi kaimynines Lietuvos šalis, nepriklausančias Europos Sąjungai, kur akcizai yra žymiai mažesni, o kuras pigesnis.
    Transporto sistemoje taipogi svarbu išsaugoti savivaldybių viešąjį transportą. Šiandien dauguma savivaldybių savarankiškai nesusitvarko su šia, reikia pripažinti, valstybine problema. Norint gelbėti šią pakankamai efektyviai iki šiol veikusią sistemą, būtini yra skubūs valdžios žingsniai – PVM mažinimas viešajam transportui bei ES fondų pritraukimas viešojo transporto modernizavimui. Kalbant apie transporto veiklą neįmanoma neprisiminti mūsų didžiausio skausmo – savivaldybių kelių ir vietinių privažiavimų būklės. Todėl tiesiog yra privaloma nuo 20 proc. iki bent jau 30 proc. didinti bendrą sumą, skiriamą kelių finansavimui. Taipogi reikėtų iš dalies pakeisti pinigų skyrimo tam tikroms savivaldybėms kriterijus, papildant juos eismo intensyvumu. Tai svarbus kriterijus, kadangi yra pastebimi dideli eismo intensyvumo skirtumai tam tikrose vietovėse. Iki šiol į tai nebuvo atsižvelgiama.
    D. PVM lengvatos. Siūlome įvesti PVM lengvatas pirmojo būtinumo prekėms. Tai yra pagrindiniams perdirbtiems maisto produktams – grūdiniams produktams, mėsos dirbiniams, pieno produktams bei neperdirbtiems žemės ūkio produktams: mėsai, daržovėms, vaisiams, kiaušiniams ir pan. PVM lengvatos pirmojo būtinumo prekėms sumažintų jų kainas, kas yra ypatingai svarbu mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
    Be to siūlome įvesti PVM lengvatas kitoms prioritetinėms ūkio šakoms: knygoms, specializuotiems žurnalams, ekologiškoms prekėms. Tokios lengvatos skatintų vartojimą bei didintų jų konkurencingumą.
    Visose trijose išvardintose prioritetinėse kryptyse negalima tikėtis vystymosi ir augimo be mokesčių diferencijavimo ir mokesčių lengvatų. Tai yra tiesiog būtina mūsų šalies finansinio savarankiškumo perspektyvoje. Kitos mūsų šalies gyvenimo sritys yra ne ką mažiau svarbios ir kiekvienoje iš jų turime savo konkrečių pasiūlymų.

III. ŠVIETIMAS
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija – tai viena blogiausiai valdomų ministerijų, kuri dėl savo neapgalvotų sprendimų sukėlė didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą. Aukštojo mokslo reformą Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine. Panašiai gali nutikti ir su švietimo reforma, kadangi jos kryptis pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų teises. Privalome padaryti viską, kad užkirstume kelią gerai veikiančios Lietuvos švietimo sistemos žlugdymui. Turime išsaugoti vidurines, kaimo mokyklas, tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį, sėkmingai veikiantį visus 22-ejus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metus. Taipogi negalime pamiršti, kad gera švietimo sistema, aukštas išsilavinusių piliečių procentas turi įtakos investicijų didinimui ir ūkio vystymui. Iki šiol turbūt vienintelėje srityje – gyventojų išsilavinimo srityje – nenusileidome Europos Sąjungos vidurkiui, netgi lenkėme kai kurias Vakarų šalis. Todėl turime priešintis dabartinės ministerijos vykdomoms pseudoreformoms ir išsaugoti gerai veikiančią švietimo sistemą. O pradėti reikėtų atsisakant „mokinio krepšelio” finansavimo principo.

  1. ŽEMĖS ŪKIS
    Žemės ūkio politika iš dalies buvo aptarta programinėse tezėse apie šilumos ūkį ir energetiką. Perėjimas prie biokuro, kaip jau buvo minėta, leis Lietuvai ne tik būti energetiškai nepriklausoma ir suteiks pigesnę energiją, bet sukurs apie 30 tūkst. naujų darbo vietų kaimuose. Ir tikrai iš už rytinės sienos važiuojantis Prezidentas Lukašenka negalės tarti mūsų Prezidentei tokių žodžių: „U menia burian na poliah ne rostiot”. Tai labai svarbus reikalas, tam tikras šalies prestižo reikalas, todėl sprendimai turi būti priimami vyriausybiniu lygmeniu.
    Panašiai turi būti priimami sprendimai dėl mūsų šalies žemės ūkio ir ūkininkų rėmimo, ypatingai kuriant žemės ūkio bendrijas ir kooperatyvus. Deja, šia linkme dabartinė vyriausybė, taip, kaip ir ankstesnės, neveikė ir turime turbūt žemiausią Europoje žemės ūkio kooperavimosi lygį. Tokia situacija naudojasi įvairaus plauko monopolistai iš perdirbimo ir iš prekybos sričių. Kooperacijos žemės ūkyje stoka apsunkina žemdirbiams naudojimąsi kreditavimu ar kitomis banko paslaugomis. Todėl remsime žemdirbių kooperavimąsi bei sieksime sukurti subalansuotą, palankią žemdirbiams ir perdirbėjams žemdirbystės sistemą Lietuvoje.
    Svarbi aplinkybė, stabdanti aukščiau paminėtą ar kitas žemdirbių iniciatyvas, yra tikros žemdirbių savivaldos nepriklausomybės mūsų šalyje stoka. Su visa pagarba Žemės ūkio rūmams šios didžiausios žemės ūkio organizacijos finansavimas iš valstybinio biudžeto nėra palankus abipusiam žemdirbių ir vyriausybės dialogui. Vienas iš sprendimų žemdirbių savivaldos nepriklausomybei stiprinti būtų vienkartinė valstybės parama organizacijos bazei ir infrastruktūrai su tolimesniu jos struktūrų savarankišku išlaikymu.
    Apie gerai žinomą vis dar nelygių tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams problemą savo programoje ne tik kalbame – mūsų atstovas Europos Parlamente yra vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, dirbantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuris teikė rezoliucijų pataisas, rašytines deklaracijas, kėlė šias problemas įvairiuose susitikimuose ir institucijose bei užmezgė ryšius su Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių atstovais, kovojančiais su ta pačia problema. Šia linkme ir toliau aktyviai dirbsime. Absoliučiu nesusipratimu buvo dabartinės vyriausybės bandymas sumažinti Lietuvos valstybės tiesioginių išmokų fondą, ko – dėl to sumažėtų dalis įplaukų iš Europos Sąjungos. Tai neturėtų pasikartoti, todėl ir siūlome sudaryti tarppartinį susitarimą šiuo klausimu.
    Svarbu paminėti, jog esame griežtai nusistatę prieš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) panaudojimą žemės ūkyje. Ir šiuo klausimu siūlome sudaryti tarppartinį susitarimą.
    Kalbant apie žemės ūkį, apie žemę, negalima nepaminėti ir ,,sovietų” užgrobtos žemės grąžinimo. Deja, šioje srityje buvo ir yra labai daug neteisingumo, piktnaudžiavimo, žmonių skriaudimo. Daug žmonių išėjo Anapilin nesulaukę savo tėviškės žemės grąžinimo, o kiti jų sąskaita praturtėjo. Mūsų kaimynai latviai jau seniai išsprendė šią problemą. Jie priėmė labai gerą įstatymą, kuriame įtvirtino, kad visa žemė turi būti grąžinta, net jeigu yra užstatyta, aišku, su apibrėžtais apribojimais. Valdininkai buvo eliminuoti iš šio proceso, todėl buvęs savininkas žemės disponavimo problemą sprendė su dabartiniu žemės ar pastato savininku, kuris ją išnuomavo ar išpirko. Pas mus viską sprendžia praktiškai niekieno nekontroliuojami valdininkai, o išrinkti piliečių atstovai savivaldybių tarybose liko nustumti nuo šio proceso. 1991 metais buvo priimta teisė į žemės, taip pat ir laisvos perkėlimą, gali būti apibūdinta kaip ekonominis nusikaltimas. Šis įstatymas galiojo1991-1993 metais, o vėliau, po pertraukos, nuo 1997 metų, galioja net iki šiol. Daug savininkų vis dar negali atgauti savo, nes jos jau paprasčiausiai pritrūko. Gelbstint situaciją, reikėtų siekti latvių pavyzdžiu ir atitinkamai papildyti mūsų įstatymą, o žemę tiesiog grąžinti jos buvusiems savininkams. Šiuo metu miestuose siūloma 10 tūkst. litų kompensacija už hektarą yra pajuoka iš savininkų, kadangi dabartinė rinkos kaina net kelis šimtus kartų didesnė. Deja, savininkai negali užstatytos žemės atgauti kompensuojant mišku – jie parduodami biznieriams. Po žemės perkėlimo tą galima pavadinti antruoju ekonominiu nusikaltimu. Todėl būtina: a) kompensuoti negrąžintiną žemę rinkos kaina; b) leisti už mieste turėtą negrąžintiną žemę kompensuoti mišku; c) iškelti iš sostinės sėklininkystės institutą, o jo užimame daugiau kaip 3 hektarų plote suprojektuoti 3-4 tūkstančius sklypų individualiai statybai, kaip kompensaciją už negrąžintiną žemę.
  2. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISIŲ APSAUGA
    Europos Sąjungoje, apskritai Vakarų civilizacijoje, galioja tam tikri tautinių mažumų teisių standartai. Šioje srityje nereikia išradinėti dviračio, šie standartai paprasčiausiai turi galioti realiame gyvenime. Dar 2000 metais mūsų valstybė ratifikavo be išlygų Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvenciją. Turime laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Esame įsitikinę, jog artimiausiu laiku taip ir bus: dviejų ar net trijų kalbų vartojimas viešajame gyvenime atskirose vietovėse taps norma. Standartai turi galioti visiems Europos Bendrijos nariams.
  3. SOCIALINĖ APSAUGA
    Netikrumo laikais, o taip galime pavadinti ekonominės krizės laikus, valstybė privalo parodyti daugiau aktyvumo bei atsakomybės už bendrą gerbūvį. Valstybės institucijos ypatingai turėtų pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais piliečiais, kurie be atitinkamos paramos nesugebės susitvarkyti su krizės padariniais, susijusiais, be abejo, su kainų pakilimu ir pajamų mažėjimu. Todėl padidėja namų ūkio išlaidos. Būtent dėl to paramos suteikimas šeimoms, turinčioms mažas pajamas, daugiavaikėms šeimoms bei šeimoms su neįgaliais vaikais turėtų tapti prioritetu. Kitu atveju, ženkliai gali padidėti socialiai atskirtų žmonių skaičius esančių žemiau skurdo ribos skaičius.
    Valstybė turi priemones, kurias ekonominės krizės laikais gali panaudoti savo piliečių naudai, jiems tinkamu ir naudingu būdu sukurdama ekonominę-finansinę valstybės politiką. Tokios priemonės apima įvairaus pobūdžio lengvatas, ypač mokesčių, kurie turi būti diferencijuoti. Jų dėka įmanoma apsaugoti labiausiai ekonominės krizės pažeidžiamas socialines grupes.
    Minimalus atlyginimas turi būti ne mažesnis kaip 1200 litų ir ne mažesnis nei 50% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Pensijų dydis taip pat turi būti ne mažesnis nei 50% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Sieksime įvesti teisės aktų pataisas, kad moterims už kiekvieną pagimdytą vaiką vieneriais metais būtų paankstintas pensijinis amžius.
    Aišku, kad pasiekti tokį minimalių atlyginimų ir pensijų lygį, reikalingos papildomos įplaukos į biudžetą. Vienas iš būdų jas gauti yra apmokestinti daugiausia pinigų uždirbančią mūsų šalies struktūrą – bankus. Taigi būtina įvesti banko mokestį. Ekonominės krizės laikais, kurios padarinius stipriai jaučiame ir Lietuvoje, kova su krize reikalauja teisingo finansinės naštos paskirstymo. Krizės įveikimo našta neturi atitekti vien tik paprastiems mokesčių mokėtojams, nes tai gali sukelti nepataisomą dalies gyventojų nuskurdinimą. Statistika rodo, jog bankų ir finansų sistemos krizės buvo paveiktos mažiausiai. Vadovaujantis solidarumo principu bankai privalo aktyviai dalyvauti viešųjų finansų gelbėjime. Bankų apmokestinimo idėja gali išgelbėti valstybės biudžetą. Toks sprendimas buvo sėkmingai pritaikytas kai kuriose Europos šalyse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Kipre. Priklausomai nuo valstybės, egzistuoja įvairūs banko mokesčio atskaitymo būdai. Tikriausiai mažiausiai skausmingas klientams yra banko pajamų apmokestinimas tam tikrais mokesčių metais.

VII. EMIGRACIJA IR DEMOGRAFINĖS PROBLEMOS
Lietuvą kamuoja šiuo metu itin opi problema – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai vyksta ne tik dėl padidėjusios emigracijos, kurią sieksime sumažinti ekonominėmis priemonėmis, gerinant gyvenimo sąlygas Lietuvoje bei skatinant išvažiavusiųjų sugrįžimą.
Siekiant pagerinti demografinę situaciją Lietuvoje, būtina apibrėžti šeimos politikos kryptį. Be labai reikalingos negimusios gyvybės apsaugos, kurią nuolat akcentuojame savo veikloje ir kuri yra plačiau aptarta šios programos XVII punkte, būtina inicijuoti ir įgyvendinti realią valstybės programą Lietuvos demografinei situacijai pagerinti. Tam tikslui įvesime 4 užduočių paketą:
1. Lopšelių-darželių sistemos plėtra šalies mastu. Inicijuosime lopšelių-darželių statybą, ypatingai tose vietovėse, kur trūksta vietų ir susidaro didžiulės eilės atžalų užrašymui į įstaigas. LLRA tose savivaldybėse, kuriose turi valdžią, sėkmingai tokią misiją vykdo. Per pastaruosius metus pastatyti ir įrengti 4 nauji darželiai: Rudaminoje, Lavoriškėse, Nemenčinėje ir Mickūnuose; be to kitose vietovėse startavo keliasdešimt ikimokyklinio ugdymo grupių.
2. Neatidėliotina profesinių mokyklų reforma. Raginsime jaunimą mokytis ne „madingų” profesijų, bet tų, kurioms yra ar prognozuojama paklausa darbo rinkoje.
3. „Saulėtekio ir Saulėlydžio” programos įgyvendinimas. Programa apima pagyvenusiųjų žmonių globos organizavimą neapsiribojant globos centrų kūrimu, bet skatinant visapusiškų paslaugų tinklo plėtojimą. Tokiu būdu ne tik bus skiriamas dėmesys ir reikiama pagarba pagyvenusiems žmonėms, bet ir sukurtos naujos darbo vietos jaunimui.
4. Stabilus įdarbinimas. Palaikysime įstatyminę teisinę bazę, išsaugojančią dabartinę motinystės atostogų trukmę, bei užtikrinančią, kad po motinystės atostogų moterys galėtų grįžti į savo darbo vietą. Įvesime teisės aktų pataisas, kad moterims už kiekvieną pagimdytą vaiką vieneriais metais būtų paankstintas pensijinis amžius.

VIII. SVEIKATOS APSAUGA
Sveikatos sistemos finansavimas turi būti biudžeto prioritetu, kadangi sveikatai skiriami pinigai nėra išlaidavimas. Tai investicija Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Reikalingos ir papildomos vaistų įsigijimo lengvatos. Neįgalūs asmenys bei asmenys, išlaikantys neįgaliuosius asmenis, žmonės, kuriems nustatytos lėtinės ligos bei žmonės, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, privalo turėti galimybę atskaityti nuo pajamų išlaidas vaistams, jei tam tikrą mėnesį jiems išleido daugiau negu 100 litų. Atskaitymui būtų taikomas nustatytos 100 litų ribos perviršis. Ši lengvata būtų prieinama labiausiai nuskriaustiems, vargingiausiai gyvenantiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, pensininkams.

  1. JAUNIMO POLITIKA
    Daug dėmesio skirsime jaunimo užimtumui. Užtikrinsime jauniems žmonėms palankias sąlygas kurti savo verslą ir likti dirbti Lietuvoje. Sukursime sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu.
    Sukursime programą, užtikrinančią sėkmingą jaunimo, baigusio mokslus, integravimąsi į darbo rinką. Stiprinsime profesinio mokymo sistemą bei profesinių praktikų sistemą, integruotą į mokymo procesą, padedančią įgyti patirties dar prieš įeinant į darbo rinką. Kursime profesinių konsultacijų sistemą mokyklose bei aukštojo mokslo įstaigose, skleidžiančią informaciją jaunimui, kad, ištyrus dabartinę bei prognozuojamą darbo rinkos padėtį, jauni žmonės galėtų sėkmingai išsirinkti konkurencingą profesiją.
    Mažinsime mokestinę naštą įmonėms, kurios įdarbina jaunimą, taip pat jauniems, pradedantiesiems nuosavą verslą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagalba efektyviai skatinsime jaunimo užimtumą ir verslumą.
    Remsime jaunimo nevyriausybines organizacijas, ypatingai jų projektinę veiklą, kuri bus nukreiptą į jaunimo užimtumo, verslo mokymosi ir praktikos, turiningo laisvalaikio skatinimo bei nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevenciją.
  2. KULTŪRA
    Skatinsime visuomeninį kultūrinį švietimą bendradarbiaudami su tinkamai kvalifikuotais darbuotojais siekiant formuoti Lietuvos jaunosios kartos kultūrinę kompetenciją. Tokiuose užsiėmimuose būtinas būtų kontaktas su gyvąja kultūra nepriklausomai nuo vietos, kur yra švietimo įstaiga.
    Kultūros prieinamumą užtikrinsime visiems, nepaisant demografinių skirtumų. Imsimės veiksmų prieš asmenų, socialinių grupių, amžiaus grupių (ypač vyresnio amžiaus žmonių), taip pat įvairių šalies regionų kultūrinę atskirtį. Imsimės tokios veiklos, kaip Trečiojo amžiaus universitetų ir mėgėjiškų vyresnio amžiaus meno judėjimų kūrimą. Siekdami išspręsti šią problemą, siūlome sukurti nuoseklią sistemą kovai su psichologiniais, finansiniais, komunikaciniais ir informaciniais barjerais, apsunkinančiais prieigą prie kultūros.
    Populiarinsime skaitymą organizuodami visuotinę ir socialinę akciją, kurioje dalyvaus visų pirma jaunieji piliečiai; inicijuosime ir įgyvendinsime plačias programas, populiarinančias Lietuvos ir pasaulio klasiką bei šiuolaikinę literatūrą ir skleidžiančias žinias apie kultūrą. Pagerinsime bibliotekų darbo sąlygas ir padidinsime bibliotekų knygų kolekcijas, imsimės veiksmų siekdami pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį autoriams ir vertėjams.
    Įdiegsime meno institucijų, kuriose įgyvendinamos edukacinės programos, skirtos vaikams ir jaunimui, dotacijų sistemą. Skatinsime ir remsime meniškai talentingą jaunimą – jų debiutą ir karjeros plėtrą.
    Ypatingą dėmesį skirsime nacionalinės kultūros propagavimui. Sieksime visų tautų, gyvenusių šiose žemėse nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų – lenkų, rusų, baltarusių, žydų, totorių – kultūrinio paveldo, architektūros bei istorinių vertybių išsaugojimo. Skatinsime nevyriausybinių organizacijų bei neformalių grupių iniciatyvas, nukreiptas į kūrybiškumą, kultūrinio paveldo, meno viešinimą. Suteiksime sąlygas vietinių meno būrelių kūrimuisi ypatingai kaimų ir miestelių vietovėse.
  3. LAISVALAIKIS IR SPORTAS
    Skatinsime visų gyventojų mėgėjiško sporto prieinamumą. Atsižvelgiant į prastėjančią vaikų ir jaunimo sveikatos būklę siūlysime padidinti fizinio lavinimo pamokų skaičių per savaitę iki keturių.
    Įdiegsime sporto organizacinį modelį, integruotą į švietimo sistemą, veikiantį visuose vaikų ir jaunimo švietimo bei auklėjimo lygiuose. Vaikų ir jaunimo sportui suteiksime svarbaus ugdymo elemento ir fizinio aktyvumo propagavimo statusą. Parengsime ir įvesime teisinių, organizacinių ir ekonominių sisteminių sprendimų paketą, kuris taps sportinių klubų veiklos pagrindu.
    Keisime žmonių požiūrį į sportą bei sveiką gyvenseną. Propaguosime sportinę veiklą, kaip efektyviausią gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimo priemonę. Sukursime sąlygas sportuoti visiems, neatsižvelgiant į lytį, amžių ar fizinį pasirengimą. Remsime rekreacinių ir sportinių renginių organizavimą, plėtosime fizinio aktyvumo programas vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su fizine negalia bei socialiosios atskirties grupių atstovams, remsime nevyriausybines organizacijas, plėtojančias „sporto visiems” idėją.

XII. APLINKOSAUGA
Skatinsime ir remsime atliekų perdirbimą bei jų panaudojimą energijai gauti. Didinsime baudas už aplinkos teršimą. Sieksime namų renovacijos programos paspartinimo, kas ženkliai pagerins ne tik ekonomines sąlygas, bet ir prisidės prie energijos tausojimo.
Tobulinsime atliekų perdirbimo sistemą, ekologiškai ir ekonomiškai pagristą panaudotų išteklių pakartotinio vartojimo sistemą įskaitant panaudotos įrangos bei visų tipų atliekų tvarkymą.
Remsime „žaliosios ekonomikos” pagrindų kūrimąsi, kaip ekonominės ir socialinės plėtros impulsą per atnaujinamosios ir alternatyviosios energetikos plėtros programų įvedimą, ypatingai skatindami išskiriančią minimalų anglies dioksido kiekį į aplinką ir energiją tausojančią pramonę.
Remsime nekonfliktinės turistinės ir sportinės veiklos plėtrą naudojantis didžiuliu mūsų šalies gamtiniu turtu. Laikantis gamtos apsaugos principų plėtosime būtent tokią veiklą. Todėl būtina, atsižvelgiant į ekologinius apribojimus, didesniu mastu inicijuoti turistinės ir rekreacinės infrastruktūros programas gamtiškai vertingų vietovių kaimynystėje bei remti ekoturizmą.
Tobulinsime nacionalinę ekologinio ugdymo programą – ekologinio mąstymo propagavimą nuo darželinio amžiaus. Siūlome įvesti mokestines lengvatas ekologiškiems produktams. Propaguosime sveiką gyvenseną bei ekologiškų produktų pasirinkimą siekdami, kad vartotojai sureguliuotų rinką rinkdamiesi sveikesnius produktus ir tokiu būdu gamintojai gamintų produktus neteršdami gamtos.

XIII. INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA
XXI-ame amžiuje internetui, kalbant apie mokslą ir darbą, tenka labai svarbus vaidmuo. Todėl prieiga prie interneto yra labai svarbi ir turi būti užtikrinta visiems gyventojams. Siūlome įvesti interneto įvedimo ir naudojimo lengvatas ypač kaimo vietovėse.
Skatinsime gyventojus tobulinti savo gebėjimus naudojantis informacinėmis technologijomis. Sieksime, kad dauguma biurokratinių procedūrų būtų pakeistos paprastesnėmis procedūromis, kurias galima būtų atlikti internetu. Suteiksime geresnes ekonomines ir teisines sąlygas elektroninio verslo plėtrai. Skatinsime, ypač smulkų ir vidutinį verslą, diegti naujausias informacines technologijas, kurios patobulintų jų verslo organizavimo procesą.
Internetas – tai potenciali galimybė dalyvauti rinkimuose ir referendumuose elektroniniu būdu. Taip pat galimybė pritaikyti pastovaus vyriausybės veiksmų visuomeninio konsultavimo ar sistemingo piliečių pasitenkinimo e-valstybe bei e-administracija vertinimų publikavimo mechanizmą. Norime taip pat įvesti teisės aktų visuotinių elektroninių konsultacijų standartą vyriausybės ir savivaldybių administracijose.
Lietuvos švietimas turi nedelsiant padaryti perversmą informacinių technologijų srityje. Kompiuteris ir internetas privalo tapti normaliu, kasdieniniu mokymosi įrankiu, o elektroninės mokymosi sistemos – visų mokyklų bei aukštojo mokslo įstaigų tikrove, o ne tiesiog technologine naujove. Sieksime, kad Lietuvoje būtų pakankamai kvalifikuotų specialistų bei ugdymo programų elektroninei mokymosi sistemai įdiegti.
Skatinsime inovacijų kūrimą ir naujovių pritaikymą per verslo subjektų bendradarbiavimą, remsime klasterių kūrimąsi. Sieksime, kad Lietuvos visuomenė ir organizacijos būtų nuolat besimokančios ir diegiamas naujoves priimtų su entuziazmu, o ne su baime. Tam tikslui turėtų būti įdiegta nuolatinio visuomenino ugdymo sistema, kad naujovė būtų pažinta prieš jos panaudojimą plačiu mastu.

XIV. UŽSIENIO POLITIKA
Užsienio politikoje turime stiprinti mūsų integraciją Euro-Atlantinėse struktūrose, Europos Sąjungoje ir NATO. Taip pat turime plėtoti gerus santykius su visais kaimynais.
Stiprindami ryšius su savo kaimynais skatinsime ekonominį, mokslinį, technologinį, kultūrinį, socialinį bei aplinkosauginį bendradarbiavimą. Tobulinsime Lietuvos diplomatų kompetencijas. Sieksime Lietuvos užsienio politikos visuomeninimo per užsienio politikos konsultavimo sistemos tobulinimą (ekspertų, akademinės bendruomenės vaidmuo) bei sąveiką su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis.
Remsime Lietuvos eksportą bei verslo investicijas užsienyje. Skatinsime bendrų Lietuvos ir užsienio įmonių kūrimąsi, ypatingai jei jų veikla apimtų eksportui skirtos produkcijos gaminimą. Taip pat suteiksime palankias sąlygas užsienio investicijoms Lietuvoje.
Taip pat yra svarbu stiprinti ryšį su lietuviais emigrantais, laikinai ar nuolat gyvenančiais užsienyje, ypač su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje. Padėsime toms bendruomenėms palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva, skatinsime kultūrinio ir tautinio savitumo išsaugojimą.

  1. KRAŠTO APSAUGOS POLITIKA
    Apart profesinės armijos, privalome turėti ir rezervo pajėgas.
    Stiprinsime Lietuvos kariuomenės profesionalumą. Skatinsime kelti karių fizinį pasirengimą, gebėjimus taikyti naujausias informacines priemones tarnyboje, gerinsime tarnybos sąlygas, kad profesinė karo tarnyba būtų patraukli. Sieksime sukurti aukščiausios kvalifikacijos, šiuolaikišką, gerai apginkluotą kariuomenę, pasirengusią dirbti su sąjungininkais iš NATO ir ES šalių.
    Remsime jaunimo pilietinį ugdymą bei fizinį pasirengimą per nevyriausybinių organizacijų veiklą. Skatinsime savanorišką piliečių dalyvavimą šalies gynyboje.

XVI. TEISINGUMO UŽTIKRINIMAS IR KOVA SU KORUPCIJA
Siekdami padidinti bešališkumą ir objektyvumą, taip pat sumažinti bet kokį spaudimą teismams, dar 2009 metais siūlėme ir dabar siūlome įvesti į Lietuvos teisės sistemą prisiekusiųjų teismo instituciją. Su korupcija reikia kovoti ne žodžiais, o realiais veiksmais, ir pradėti reikia nuo savęs. Būtent LLRA principingai neimdavo pinigų iš verslo struktūrų. Esame giliai įsitikinę, kad verslą nuo politikos reikia atskirti.
Didinsime piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis. Skatinsime piliečius aktyviai reikšti savo patarimus ir nuomones rengiant teisės aktus. Sieksime užtikrinti, kad teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje būtų sklandi, paprasta ir suprantama.
Sieksime užtikrinti teisėsaugos darbo efektyvumą skatindami kelti teisėjų, tyrėjų, policininkų kompetenciją. Sieksime, kad policijos pagrindine užduotimi taptų žmonių saugumas ir nusikalstamumo prevencija.
Tęsime įstatyminės bazės kūrimą, nukreiptą ne tik į kovą su korupcijos atvejais, bet ypatingai į korupcijos priežasčių šalinimą. Taikysime griežčiausias baudžiamąsias priemones korumpuotiems tarnautojams.

XVII. DVASINGUMO PUOSELĖJIMAS
Nuo komunizmo laikų užsiliko perdėtas materialinės bazės vertinimas ir dvasinio antstato, dvasinių vertybių sumenkinimas. Nesunku pastebėti, kad tikėjimas, moraliniai įsitikinimai, vidinė žmogaus jėga, jo dvasinis pasaulis turi įtaką atskirų žmonių bei visuomenės gyvenimui. Amerikiečių mokslininkas Josh McDowell paskelbė stulbinančią statistiką, kad jaunimas, kuris savo tikėjimą remia Šventuoju Raštu, yra 10,6 kartų mažiau linkęs vartoti narkotikus, 4 kartus mažiau linkęs vogti, 5,5 kartų rečiau nusižudyti, 3,7 kartų – pasigerti, 3,4 kartų – nuskriausti kitą žmogų. Štai jums ir ekonomija bei biudžeto lėšų taupymas, ypač Vidaus reikalų Švietimo ir mokslo ministerijose. Siūlome įvesti privalomą religijos dėstymą ir egzaminą mokyklose.
Nuo XIV amžiaus pabaigos ypač katalikybė sudarė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės bendruomenių gyvenimo pagrindą. Šventasis Kazimieras, pakrikštyto Didžiosios Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos anūkas, nuo amžių buvo ir yra sektinas gilaus tikėjimo, aukštos kultūros ir atsidavimo artimajam pavyzdys. Garbingų kitatikių atstovų įnašas parodo, kad platesnė nei konfesinė dvasinė bendrystė (krikščionių, musulmonų, žydų) sudaro tvirtą kultūrinį, bendražmogiškąjį Lietuvos kultūros pagrindą.
Europoje vyraujanti postmodernistinė kultūra, neigdama objektyviąją tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniname gyvenime. Tokių vertybių, kaip: gyvybė, šeima, kaip vyro ir moters meilės ir atsakomybės vienas už kitą ir už palikuonis paneigimas, gyvenimas tarsi Dievo nebūtų, ruošia dirvą visokiems keistiems, ekstremaliems, amoraliems veiksmams ir polinkiams.
Nesilaikymas dorovinių materialaus pasaulio organizavimo normų, pvz., politikoje, valstybės valdyme, medicinoje, statyboje ir t. t., visada anksčiau ar vėliau baigiasi katastrofa. Juolab savo dėsningumą turi dvasinis pasaulis (meilė, tikėjimas, ištikimybė, draugystė, sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus vidinius išgyvenimus ir t. t.). Europos dvasinis ir kultūrinis apogėjus irgi tą parodė. Iki šių dienų mes su pasididžiavimu rodome svečiams nuostabius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos viduramžių senamiesčius, puikias kitų vietovių bažnyčias, architektūrinius ansamblius. Tai yra dvasinio ir kultūrinio krikščionybės gyvenimo vaisius. Ar turėsime ką palikti kitoms kartoms, mes XXI amžiaus Lietuvos, Europos gyventojai?

Pabaiga
Apie LLRA turi palankią nuomonę ne tik rinkėjai, bet ir dauguma partijų. Užsitarnavome sąžiningos, solidžios partijos reputaciją, per visą savo veiklą neturėjome jokių korupcijos skandalų, visada laikomės duoto žodžio ir susitarimo. Per paskutinius savivaldos rinkimus šalies mastu kartu su Rusų aljansu gavome apie 7% balsų, laimėjome 65 vietas septyniose savivaldybėse ir visose šiose savivaldybėse sudarėme valdančiąją daugumą. Sudaryti su mumis koaliciją panorėjo praktiškai visos plataus politinio spektro partijos. Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybėse turime absoliučią daugumą, bet taip pat puikiai bendradarbiaujame su opozicija. Sostinėje sudarėme koaliciją su judėjimu „TAIP”, Socialdemokratais, Darbo partija. Trakų rajone bendradarbiaujame su Liberalų ir centro sąjunga, su Socialdemokratais. Švenčionių rajone – su Naująja sąjunga, Darbo partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Socialdemokratais. Visagine – su Liberalų ir centro sąjunga, Darbo partija, Socialdemokratais ir Rusų sąjunga. Širvintų rajone su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija Tvarka ir Teisingumas, Socialdemokratų ir Konservatorių partijomis. Kaip matome, tai labai platus partijų spektras. Ateinančiuose Seimo rinkimuose esame pasiryžę laimėti keliolika vietų parlamente ir potencialiai formuoti vyriausybę. Tikime, kad tai mums pavyks, ir gerą koalicinio bendradarbiavimo patirtį savivaldos lygmenyje pavyks perkelti į aukščiausią lygį.

Vilnius, 2012 m. rugpjūčio 28 d.