Gegužės 8-9 d. Europoje ir kituose žemynuose minima Pergalės diena. Keliasdešimt antihitlerinės koalicijos šalių pagerbia žuvusius per Antrąjį pasaulinį karą.
 
Pergalės diena minima skirtingomis dienomis, nes vokiečiai kapituliacijos aktą pasirašė gegužės 8 d. po 23 val., t.y. gegužės 9 d. Maskvos laiku.

Vakar, gegužės 8 d., Vilniuje, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 72-ąsias metines, buvo pagerbtos jo aukos. 

Karių ir civilių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, atminimas buvo pagerbtas Paneriuose, prie žuvusių lenkų, žydų ir fašistinio teroro aukoms atminti paminklų padėti vainikai.

1941-1944 metais Paneriuose hitlerininkai ir su jais kolaboravę Lietuvos šaulių sąjungos būriai nužudė apie 70 tūkst. žydų, apie 20 tūkst. lenkų ir apie 10 tūkst. sovietų belaisvių. Vainikai padėti taip pat vokiečių karių kapavietėje Vingio parke.

Antakalnio kapinėse žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas padedant gelių prie Nežinomo kareivio kapo, Lietuvos kario kapo ir prie paminklo „Pieta“. Pagerbti taip pat rusų kariai, žuvę vaduodami Vilnių.

Ceremonijose dalyvavo ambasadoriai ir gynybos atašė iš keliolikos valstybių. Kartu su ambasadoriais žuvusiuosius pagerbė europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Valdemar Tomaševski, Seimo narys, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michal Mackevič, Vilniaus apskrities Armijos Krajovos klubo sekretorius Edmund Šot.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai pagerbė žuvusiuosius ir kitose atminimo vietose, taip pat ir Kriaučiūnuose. 1944 m. liepos 13 d. būtent Kriaučiūnuose įvyko paskutinis ir vienas didžiausių Armijos Krajovos mūšių su miestą paliekančia reguliaria vokiečių kariuomene. Mūšis nusinešė 79 lenkų karių gyvybes, keliasdešimt dingo be žinios, dar keliasdešimt buvo sužeista.

Šiandien, gegužės 9 d., vainikai padėti Antakalnio kapinėse. Čia šiandien susirinko karo veteranai, vilniečiai, atėjo daug jaunų žmonių.

Mūšiuose vaduojant Vilnių nužudyta apie 500 Armijos Krajovos karių ir apie 900 rusų karių.

Kai kurie politikieriai spekuliuoja Pergalės dienos minėjimo metinių tema. Daug kalbama ir apie šv. Georgijaus juostelę – ją siekiama pristatyti kaip apie neigiamą simbolį, nors šventasis simbolis negali būti asocijuojamas su neigiamais reiškiniais. Spekuliacijas nutilo 2016 metais, kuomet šv. Georgijaus juostelę įsisegė popiežius Pranciškus.

Gegužės 8-9 d. ceremonijose dalyvavęs europarlamentaras Valdemar Tomaševski pabrėžė tinkamo kareivių, kariavusių su hitleriniu agresoriumi, atminimo pagerbimo svarbą. „Tie, kurie žuvo 1944 m. vaduojant Vilnių, tai buvo jauni, paprasti vaikinai, kurie labai norėjo gyventi. Juos pagerbiame kasmet, nepaisant to, kad minėjimą politizavo kai kurie asmenys ir žiniasklaidos priemonės. Šiemet buvo pagerbti net nužudyti vokiečiai ir su jais kolaboravę lietuviai ir tai tikriausiai yra teisingai, nes jų absoliuti dauguma nėjo į karą savo noru. Esame krikščionys, todėl gerai suvokiame, kad kiekvienas susitaikymas galimas tik atleidus“, – pasakė V. Tomaševski.

Lietuvoje pastebėtas iki šiol neregėtas faktas, kad gegužės 8 d. Antrojo pasaulinio karo aukas bendrai pagerbė NATO, Europos Sąjungos, Rusijos ir kitų buvusio Sovietų Sąjungos šalių ambasados. „Mus tai nustebino, mes to nesitikėjome, regis, tai pirmas toks atvejis“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

2017-05-09