Vilniaus rajono savivaldybė, neapsikentusi konservatorių L. Kasčiūno ir P. Saudargo skleidžiamo melo, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama atlikti tyrimą dėl šių politikų elgesio.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl kyla diskusijos dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovų siūlomo steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo, neva orientuoto mažinti ekonominį, socialinį ir kultūrinį Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių atotrūkį.

Vilniaus rajono savivaldybė išplatino kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuriame nurodo, kad visuomenės informavimo priemonėse pasirodę Lietuvos Respublikos Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo vieši pasisakymai yra melagingi ir tendencingi. Manipuliuojant duomenimis (jie pateikiami ne visi, o išrenkama nedidelė dalis statistinių duomenų), Vilniaus rajonas yra įvardijamas kaip atsilikęs, problema, nacionalinio saugumo problema, o tai ne tik žeidžia Vilniaus rajono gyventojus, bet ir kenkia Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) dalykinei reputacijai.

Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad 2009 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė, jog Seimo narys, įgyvendindamas kūrybinės veiklos laisvę, turi paisyti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso ir iš jo kylančių teisinių, etinių imperatyvų.

Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti šie elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės.

Kodekso 6 str. 1 d. 1 p. numato, kad Lietuvos Respublikos Seimo politikų elgesio, kuriuo galimai pažeidžiami šiame Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija).

Vilniaus rajono savivaldybė mano, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo nurodyti vieši pasisakymai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinus principus: teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės.

„Šis Vilniaus rajono savivaldybės kreipimasis yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei nepriklausomų vertintojų atliktais tyrimų rezultatais. Politiko – tautos priekyje esančio asmens elgesys bei darbinė veikla tiesiogiai veikia piliečių mąstymą, emocijas, valią, suteikia arba atima viltį. Apmaudu, kai viešojoje erdvėje politikai bet kokia kaina siekia būti matomi, populiarūs ir nevengia išankstinio nusistatymo.“ – rašoma išplatintame kreipimesi.

Vilniaus rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiaujant informacijos laisve siekiama paveikti žmonių pasitikėjimą valdžia, paveikti jų požiūrį bei nuvertinti vietinę valdžią, o tai kelia neigiamų pasekmių – Savivaldybės aparato bei vietinės valdžios autoriteto ir patikimumo, prestižo sumenkinimą šalies viduje. Vilniaus rajono savivaldybė tapo manipuliacijos objektu. Takoskyra tarp Pietryčių Lietuvos ir kitų regionų yra brėžiama nepagrįstai.

Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad Seimo narių viešus ir žeidžiančius teiginius, neva Pietryčių Lietuvos regionas konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje (L. Kasčiūnas,), socialiai yra atsilikę (L. Kasčiūnas,) paneigia nepriklausomų vertintojų atliktų tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, 2016 metų Lietuvos savivaldybių indekse (http://files.lrinka.lt/Savivaldybiu_indeksas_2016/ Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2016.pdf) Vilniaus rajono savivaldybė tarp 54 Lietuvos mažųjų savivaldybių pakilo į 11 vietą, surinkdama 65,9 balus iš 100. Savivaldybė sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus investicijų, mokesčių, komunalinių paslaugų, sveikatos ir socialinės rūpybos srityse. Tyrimas atskleidė, kad Savivaldybė puikiai tvarkosi socialinėje sferoje: sumažėjo socialinių pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (5,5 proc. 2014 m. → 4,4 proc. 2015 m.), o taip pat būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (3,0 proc. 2014 m. → 2,4 proc. 2015 m.) ir ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (33,3 proc. 2014 m. → 29,6 proc. 2015 m.).

Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad rajone, kaip nedaugelyje šalies savivaldybių, gyventojų skaičius nuolatos auga. Apie tai byloja ir kasmet augantis išduodamų statybą leidžiančių dokumentų, dažniausiai gyvenamųjų namų statybai, skaičius (991 leidimas 2015 m. → 1 038 leidimai 2016 m.). Taip pat Savivaldybės sukurtos palankios sąlygos žemės ūkio, kaimo ir pramonės plėtrai neleidžia snausti ir verslo sektoriaus atstovams, nepaisant šalia esančio investiciniu ir verslo koncentracijos požiūriu labai stiprus konkurento – sostinės. Verta pabrėžti, kad 2009-2016 metų laikotarpiu, net ir krizės metu veikiančių ūkio subjektų skaičius Vilniaus rajone stabiliai augo (1 415 subjektų 2009 m. → 2 383 subjektų 2016 m.), tuo tarpu visoje šalyje, kaip ir Vilniaus apskrityje bei Vilniuje, įmonių skaičius svyravo. Tai rodo augantį Vilniaus rajono gyventojų verslumą ir išorinių investuotojų susidomėjimą savivaldybe.

Vilniaus rajono savivaldybės mano, kad išdėstytų aplinkybių visuma patvirtiną faktą, jog Vilniaus rajonas vystosi dėsningai, ekonominiai rodikliai progresuoja, civilizuotų gyvenimo sąlygų lygis nuolat auga, o vietinės valdžios sprendimai yra orientuoti į Vilniaus rajono gyventojų gerovės stiprinimą. Savivaldybės pastangomis Vilniaus rajone gyventojai už darželių lankymą moka dukart mažiau nei sostinės gyventojai. Jeigu Vilniaus rajone mėnesio mokestis už darželį vienam vaikui siekia 28,99 Euro, tai Vilniuje – 55, 08 Euro. Sporto mokyklą Vilniaus rajone vaikai lanko nemokamai, tuo tarpu mieste tai kainuoja apie 5,79 Euro. Meno mokyklos sostinėje mažesniems vaikams atsieina 14,48 Euro, vyresnių klasių mokiniams – 21,72 Euro, o rajone atitinkamai – 7,23 ir 14,45 Euro. Tai suponuoja išvadą, jog kategoriškas rajono apibūdinimas kaip atsilikusio ir esančio socialinėje bei kultūrinėje stagnacijoje yra melagingas, nėra paremtas objektyviais įrodymais, nepagrįstai akredituoja vietinės valdžios autoritetą bei menkina tiek visų gyventojų, tiek kiekvieno individo teisę į garbę bei orumą.

Tendencingi neigiami ir neobjektyvūs vieši Seimo narių pasisakymai apie Vilniaus rajoną ne tik kursto nesantaiką taip Lietuvos piliečių ir žeidžia tautinių mažumų garbę bei orumą, bet ir menkina piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, neskatina valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumo ir jų veiklos skaidrumo, apibrėžtumo ir efektyvumo.

„Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo nurodyti melagingi vieši pasisakymai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinus principus: teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės, todėl prašome atlikti tyrimą dėl kodekse įtvirtintų elgesio principų pažeidimo ir apie tyrimo metu priimtą sprendimą informuoti Vilniaus rajono savivaldybę“, – rašoma Vilniaus rajono kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

www.L24.lt

2017-02-10