Navigate / search

Mitingas tautinių mažumų mokykloms apginti

Birželio 1 dieną 16 val. Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų lenkų mokyklų tėvų forumas ir rusų mokyklų mokinių tėvai organizuoja mitingą dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminacijos Vilniaus krašte.

Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma gali lemti daugybės mokyklų likvidavimą ar reorganizaciją. Ypač grėsmingi pokyčiai laukia net keturiolikos mokyklų, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis:

1. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

2. Vilniaus Simono Konarskio vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

3. Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai (lenkų ir rusų dėstomosios kalbos);

4. Vilniaus Lazdynų vidurinei mokyklai(lenkų ir rusų dėstomosios kalbos);

5. Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai (rusų dėstomoji kalba);

6. Vilniaus Levo Korsavino vidurinei mokyklai(rusų dėstomoji kalba);

7. Vilniaus Ateities vidurinei mokyklai(rusų dėstomoji kalba);

8. Vilniaus Centro Vidurinei mokyklai(rusų dėstomoji kalba);

9. Vilniaus r. Zujūnų vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

10. Vilniaus r. Egliškiųšv. Jono Bosko vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

11. Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

12. Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

13. Šalčininkų rajono Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba);

14. Trakų r. Paluknio vidurinei mokyklai (lenkų dėstomoji kalba).

Švietimo ir mokslo ministerija leidimų akreditacijai neišduoda, nors dažnai net nenurodo tam pagrindo. Kartais argumentuojama, neva mokinių skaičius mokyklose, kuriose  mokosi keli šimtai mokinių, per mažas. Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje, Seinuose, mokyklos, kurioje dėstoma lietuvių kalba, 1-12 klasėse mokosi vos 67 mokiniai. Tuo tarpu Lietuvoje mokykloms tautinių mažumų dėstomąja kalba, turinčioms žymiai didesnį mokinių skaičių, gresia likvidavimas arba reorganizavimas iki žemesnio lygio.

Primename, kad prieš mėnesį piketą prie Švietimo ir mokslo ministerijos surengė Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos auklėtinių tėvai. Sirokomlės mokykla, kurioje mokosi apie 900 mokinių, siekia gimnazijos, vykdančios krikščioniškomis vertybėmis pagrįstą bendrojo lavinimo programą, statuso. Mokyklos siekius savo sprendimu palaikė praėjusios kadencijos Vilniaus miesto tarybos nariai, priimdami atitinkamus dokumentus, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija delsia priimti sprendimą.Sprendimai taip pat vilkinami ir dėl kitų mokyklų. Tokiu būdu nepagrįstai griaunamos gilios tradicijas ir naikinami pagrindai išsaugojimui.

Rugsėjo 1 dieną baigiasi vidurinių mokyklų reorganizacijos į gimnazijas, progimnazijas ir pagrindines mokyklas terminas. Vilniaus miesto savivaldybė laiku priėmė visus sprendimus, susijusius su  bendrojo lavinimo mokyklų ateitimi, ir dar 2014 metų gruodį Švietimo ir mokslo ministerijai buvo išsiųstas  pareiškimas, sudarytas remiantis Vilniaus miesto tarybos  2014 m. spalio 8 dienos ir 2014 m. gruodžio 10 dienos sprendimais. Paraiškoje nurodytas Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų sąrašas, kurioms Savivaldybės tarybos sprendimu buvo leista realizuoti jau egzistuojančias, ministro įsakymu patvirtintas programas  arba jų elementus, taip pat pačių mokyklų bendruomenių parengtas programas.

Taigi šiandien viskas priklauso tik nuo Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Organizuodami mitingą, tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai yra įsitikinę, kad po šios protesto akcijos delsiama nebebus ir mokyklos bus akredituotos. Priešingu atveju kovai už savo teises prireiks radikalesnių būdų.

www.L24.lt

2015-05-15