„Mes, tautinių mažumų mokinių tėvai, taip pat darželinukų tėvai, esame prieš nacionalistinę ir diskriminacinę Vilniaus valdžios politiką, nukreiptą prieš tautinių mažumų švietimo įstaigas. Esame čia ginti mūsų teises ir mūsų vaikus“, – kovo 17 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės vykusiame mitinge sakė Renata Cytacka, Lenkų mokyklų tėvų forumo narė.

Tūkstantis žmonių ginti tautinių mažumų mokyklų, kurioms gresia reorganizacija arba uždarymas, ketvirtadienį susirinko Europos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės. Į mitingą atvyko tautinių mažumų mokyklų bendruomenės, daugiausia iš lenkiškų švietimo įstaigų, veikiančių Vilniuje.

Švietimo įstaigų bendruomenės protestavo prieš delsimą akredituoti Vladislavo Sirokomlės vidurinę mokyklą, planus pasisavinti Antakalnyje esantį Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos pastatą, taip pat bandymą panaikinti lenkų ir rusų švietimo įstaigas (Simono Konarskio mokyklą, Lazdynų mokyklą, Levo Karsavino mokyklą, Aleksandro Puškino mokyklą, „Ateities“ mokyklą, „Centro“ mokyklą, mokyklą Liepkalnyje, „Saulėtekio“ mokyklą, „Senamiesčio“ mokyklą, mokyklą-darželį „Saulutė“, mokyklą-darželį „Svaja“, mokyklą-darželį „Berželis“).

Andželika Novogrodzka, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos absolventė, dirbanti mokytoja šioje mokykloje, kurią taip pat lanko ir jos vaikas, visos mokyklos bendruomenės vardu išreiškė susirūpinimą, kad ši švietimo įstaiga, būdama viena didžiausių ir geriausių Vilniuje veikiančių lenkų mokyklų, nėra įtraukta į akreditacijos planus. Nors V. Sirokomlės mokyklai niekada netrūko mokinių (šiais mokslo metais mokyklą lanko 853 mokiniai), o mokyklos auklėtiniai gali pasigirti puikiais mokymosi rezultatais ir aukštais pasiekimais olimpiadose.

„Esame ryžtingi, esame pasipiktinę tuo, kaip nemokšiškai mus traktuoja Lietuvos valdžia. Išryškėja dvigubi standartai. Vienos mokyklos turi teisę į akreditaciją, kitos – ne. Nejaugi politinėmis pažiūromis ir simpatijomis vadovaujamasi skiriant ilgosios gimnazijos statusą?“ – savo nepasitenkinimą išreiškė Tatjana Koženevska, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės mokyklos gynimo komiteto atstovė.

Ginti mokyklų stojo ir vienas iš mokinių – Konrad Čeglik. „Mes, jaunieji šiuolaikiniai lenkai, esame Lietuvos, Europietiškos šalies piliečiai. Šioje šalyje kaip lygūs su lygiais norime mokytis, kaupti žinias, dirbti. Savo gimtojoje šalyje norime dirbti ir mokėti mokesčius. Kaip visi piliečiai turime teisę išreikšti savo valią. Norime, kad V. Sirokomlės mokykla būtų akredituota, norime užbaigti gimnaziją ir savo gyvenime vadovautis krikščioniškomis vertybėmis“, – sakė Konrad Čeglik.

Susirinkusieji protestavo prieš korupcijos apraiškas Vilniaus miesto savivaldybės liberalų ir konservatorių koalicijoje (apie 6 milijonų eurų pervedimą į privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų savininkų asmenines sąskaitas), politinės korupcijos apraiškas ir dokumentų klastojimą vykdant konkursus į tarnybą.

Išreikšti savo solidarumą su piketuotojais atvyko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski.

„Dėkoju už Jūsų pilietiškumą, už drąsą, kad atvykote čia ginti savo vaikų teisių“, – sakė LLRA pirmininkas. Europarlamentaras apgailestavo, kad „mūsų šalyje, besivadinančioje demokratine šalimi, tokiu būdu reikia ginti savo teises“. Valdemar Tomaševski pabrėžė, kad skaudžiausia, jog Vilniaus – miesto, kurį bendromis jėgomis statė ir lenkai, ir rusai, ir baltarusiai, ir žydai, ir lietuviai – valdžia, naikindama tautinių mažumų mokyklas, kartu naikina ir demokratijos pagrindus.

„Savo mokyklas būtinai apginsime. Jeigu ne šiandien, tai rytoj. Jeigu ne rytoj, tai poryt. Neturime kito pasirinkimo. Kaip senieji vietiniai šių žemių gyventojai, mes išgyvenome ir žymiai sunkesnius laikus: bolševikų laikus, įvairias okupacijas, tačiau lenkų mokykla išliko“, – kalbėjo Valdemar Tomaševski.

Mitingo organizatoriai – Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, komitetai tautinių mažumų mokykloms apginti ir tautinių mažumų mokyklų streiko komitetai – pranešė apie naują mitingą ginti tautinių mažumų švietimą, kuris vyks antradienį, kovo 22 dieną 15 val. prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje.

„Tai svarbus tėvų sprendimas, kadangi negali būti tokios situacijos, kad po mūsų įstojimo į NATO, Europos sąjungą Lietuvos tautinių mažumų teisės būtų drastiškai apribotos. Apie tai ryžtingai kalbėsime ir vakarų demokratijos šalių atstovams, kad mūsų šalyje susiduriame su senųjų vietinių gyventojų, lenkų ir kitų tautinių mažumų, diskriminacija“, – sakė Europarlamentaras. Valdemar Tomaševski pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valdžia ir toliau išliks kurčia tėvų prašymams bei toliau vykdys savo buldozerinę politiką tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu, tuomet ateis laikas didesnėms protesto akcijoms.

„Niekada nesutiksime naikinti senųjų vietinių Vilniaus gyventojų. Tikrai rengsime dar didesnes akcijas, būtinai laimėsime. Tepadeda mums Dievas“, – sakė LLRA pirmininkas.

Mitingo data – kovo 17 d. – išrinkta neatsitiktinai, kaip susirinkusiems priminė Renata Cytacka. Lygiai prieš 5 metus – 2011 m. kovo 17 d. – įsigaliojo tautinių mažumų švietimui nepalankus Švietimo įstatymas. „Penkerius metus išeiname į gatves. Mūsų buvo daug – 10 tūkstančių žmonių prie Seimo, 4 tūkstančiai prie Vyriausybės. Ne vieną kartą rengėme mažesnes akcijas. Šiandien mūsų yra tūkstantis. Ko dar trūksta? Kad mes, tėvai, prisirakintume prie radiatorių mokyklose?“ – apie valdžios ignoruojamus tautinių mažumų prašymus kalbėjo Renata Cytacka.

Danuta Narbut, Vilniaus miesto tėvų forumo pirmininkė, akcentavo, kad valdžios delsimą akredituoti tautinių mažumų mokyklas galima traktuoti kaip diskriminaciją, žmogaus teisių pažeidimą, netgi psichologinę prievartą. „Politikai privalo suprasti, kad mes, tėvai, ir mūsų vaikai kuriame mokyklų ateitį. Būkime stiprūs šiandien, būkime stiprūs rytoj, būkime stiprūs visados“, – sakė Danuta Narbut.

Dar neakredituotos Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos, kurią Vilniaus valdžia ketina perkraustyti į kitą miesto dalį, bendruomenės vardu kalbėjo šios mokyklos gynimo komiteto pirmininkė Beata Bartoševič bei mokyklos auklėtinė Milena Sirnickaja.

„Tai vienintelė tautinių mažumų mokykla šioje miesto dalyje, ją lanko mokiniai iš 249 gatvių. Mokykla daugiau kaip 70 metų puoselėja lenkiškas vertybes, išugdė daugelį žymių lenkų, du Nobelio premijos laureatus. Yra skandalas, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdžia liepia nešdintis lenkų mokiniams į kitą pastatą Žirmūnų mikrorajone, o milžinišką miesto dalį palieka  be mokyklos lenkų dėstomąja kalba“, – sakė Beata Bartoševič. Ji pabrėžė, kad mokyklos bendruomenė yra pasiryžusi ieškoti teisingumo Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.

Beata Bartoševič yra įsitikinusi, kad ministerija sąmoningai stabdo J. Lelevelio mokyklos akreditacijos procesą, tokiu būdu leisdama diskriminuoti tautinių mažumų švietimą siekiant atimti iš šių mokyklų vidurinių mokyklų statusą.

„Vilniaus Joachimo Lelevelio mokykla, panašiai kaip ir lietuviška Vilniaus Mikalojaus Daukšos mokykla, pasirinko specializuotą inžinerinės krypties ugdymą. Kai tuometinis Švietimo ministras Dainius Pavalkis atsistatydino, o jo pareigas laikinai ėjo Juozas Bernatonis, M. Daukšos mokykla buvo akredituota per keletą dienų, o mūsų mokykla iki šiol nesulaukė akreditacijos. Toks sprendimas patvirtina politikų geros valios stoką ir nelygiavertį mokyklų traktavimą“, – pažymėjo B. Bartoševič.

Mitingo organizatoriai Vilniaus valdžiai perdavė peticiją. „Peticiją pasirašė beveik 1000 žmonių, susirinkusių šioje aikštėje“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Vilniaus miesto taryboje narė Edita Tamošiūnaitė. Tarybos narė susirinkusiesiems dar kartą perskaitė pagrindinius tėvų reikalavimus ryžtingai siekiant, kad visos Vilniaus tautinių mažumų mokyklos būtų akredituotos bei sostinėje būtų išsaugota iki šiol gerai veikianti tautinių mažumų švietimo sistema.

Skelbiame peticiją, kurią piketo dalyviai įteikė Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui.

„Mes, tautinių mažumų mokyklų tėvai ir globėjai, šiandien stojame ginti mūsų ir mūsų vaikų teises ir teisėtus interesus.

Šiuo metu vykdoma Vilniaus miesto savivaldybės valdančiosios koalicijos švietimo reforma, diskriminuoja tautinių mažumų švietimą, vienareikšmiškai blogina Vilniaus miesto  tautinių mažumų švietimo padėtį ir siaurina mūsų vaikų teises mokymosi gimtąjį kalba.  Švietimas yra ta sritis, kurioje privaloma sudaryti sąlygas puoselėti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų identitetą, o mokymasis mažumos kalba yra tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojama teisė.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtinta kiekvieno teisė į mokslą: „Mokslas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Jis turi skatinti visų tautų, rasinių arba religinių grupių savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę, taip pat turi padėti toliau plėtoti Jungtinių Tautų taikos palaikymo veiklą. Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą“ (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Esame sunerimę dėl  Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklų likimo, kurioms gresia  likvidavimas arba reorganizacija.  2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl  mokyklų pertvarkymo iš vidurinių mokyklų į pagrindines (Vilniaus S.Konarskio, Vilniaus Lazdynų, Vilniaus centro, Vilniaus „Ateities“, Vilniaus „Saulėtekio, Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus A.Puškino, Vilniaus L.Karsavino).   Mokyklų bendruomenės stojo ginti savo mokinių teisėtus lūkesčius ir teises baigti savo pasirinktą prieš 10 ar 11 metų vidurinę mokyklą. Juolab kad Seimas priėmė LR Švietimo įstatymo pataisą ir Prezidentė pasirašė, kad mokyklos gali išlikti vidurinėmis iki 2017m. rugsėjo 1 d. Nors galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teises reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, mokymo įstaigos pertvarkymas negali pažeisti įstatymo ir įstatymu garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Šiuo metu mokyklų bendruomenės ieško teisingumo ir vyksta teismo procesai. Taip pat nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos likviduotos Vilniaus Jeruzalės mokyklos lenkų ugdomąja kalba.

Esame įsitikinę, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė  specialiai stabdo  Vilniaus V.Sirokomlės ir Vilniaus J.Lelevelio vidurinių mokyklų akreditacijos procesą  ir neinicijuoja viduriniojo ugdymo programų akreditacijos,  diskriminuodama tautinių mažumų švietimą ir siekdama sumenkinti vidurinių mokyklų statusą.  

Esame tikri, kad Vilniaus miesto valdžia sąmoningai naikina Vilniaus J.Lelevelio vidurinę mokyklą, perkeldama iš Antakalnio į Žirmūnų mikrorajoną. Vilniaus m. Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos bendruomenė pareiškė protestą dėl mokyklos perkėlimo į kitas patalpas ir nesutinka su Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr.1-115 perkelti mokyklos buveinę iš patalpų Antakalnio g. 33 į patalpas Minties g. 3. Minėtas tarybos sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į mokyklos bendruomenės norus ir lūkesčius,  ignoruojant visus mokyklos tarybos ir  visuomenės argumentus. Įgyvendinus neteisingą ir neteisėtą sprendimą Vilniaus Antakalnio mikrorajone neliks nė vienos nei rusiškos, nei lenkiškos mokyklos. Todėl daugeliui mokinių ženkliai pailgės kelias iki mokyklos (įskaitant pradinių klasių mokinius), kas sukelia ne tik logistikos nepatogumų – ilgesnis kelionės laikas visuomeniniu transportu arba pėsčiomis, arba atsirandantis poreikis vietoj kelionės pėsčiomis rinktis kelionę visuomeniniu transportu, bet ir susiję su didesniu nelaimingų atsitikimų  gatvėse rizika, nes daliai mokinių teks papildomai kirsti intensyvaus eismo gatves.

Šiuo metu yra rengiamas Vilniaus miesto tinklo planas 2016-2020 metams. Šiame plane numatymas tautinių mažumų mokyklų tolesnis naikinimas. Vilniaus centro mokyklą ketinama reorganizuoti su Naujamiesčio seniūnijoje, esančia Naujamiesčio mokykla,  ką reiškia, kad Vilniaus centre nelieka nei vienos mokyklos rusų ugdomąja kalba. Senamiesčio mokyklą ketinama reorganizuoti su Liepkalnio pagrindine mokykla.

Norima naikinti  puikiai veikianti modelį mokyklą-darželį.   Plane numatoma palikti tik švietimo  įstaigas, teikiančias ikimokyklinį ugdymą. Justiniškių mikrorajonuose nelieka rusų ugdomąja kalba pradinį ugdymą teikiančios mokyklos – darželio „Berželio“. Šis visai neapgalvotas ir skubotas sprendimas atneš didelę žąlą mūsų vaikams, be to visai nėra derinti su mokyklos- darželio bendruomene. Reikia pažymėti, kad netoli esanti S.Kovalevskajos progimnazija, Šeškinės mikrarajone yra perpildyta.

Esame priversti organizuoti viešą protesto akciją ir palaikome savarankiškai įsteigtus mokinių tėvų komitetus, ginančius savo ir savo vaikų teises ir teisiškus interesus ugdyti vaikus gimtąja kalba tautinių mažumų mokyklose nuo 1-12 klasės.

Prašome skubiai atšaukti artimiausioje savivaldybės Taryboje  Vilniaus miesto tarybos sprendimus, bloginančius tautinių mažumų mokyklų padėtį Vilniaus mieste.

Raginame nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išsaugota iki šiol gerai veikianti tautinių mažumų švietimo sistema ir išsaugotos Vilniaus 8 (V.Sirokomlės, J.Lelevelio, S.Konarskio, Lazdynų, A.Puškino, L.Karsavino, centro, “Ateities”  ) tautinių mažumų mokyklos bei akredituota šių mokyklų viduriniojo ugdymo programa ir suteiktas gimnazijos statusas.

Atkurti Vilniaus Jeruzalės lenkų ugdomąja kalba  mokyklos klases, kurios  buvo uždarytos 2015 metais.

Skubiai imtis priemonių, kad būtų išsaugotos vienos seniausių Vilniaus J.Lelevelio vidurinės patalpos Antakalnio g. 33 ir Antakalnio mikrorajone liktų tautinių mažumų mokykla lenkų ir rusų ugdomosiomis kalbomis.

Vilniaus tinklo plano projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tik patenkinus mokyklų bendruomenių poreikius ir lūkesčius. Nenaikinti Vilniaus centro, Senamiesčio, Liepkalnio mokyklų, nereorganizuoti Vilniaus „Berželio“ mokyklos – darželio.   

Neužtikrinus mūsų, t.y. mokinių, besimokančių minėtose mokyklose, būsime priversti organizuoti protesto akcijas, kreiptis į šalies ir tarptautines teisėsaugos institucijas“.

Invalid Displayed Gallery

www.L24.lt

2016-03-17