„30 metų Lietuvoje tebesitęsianti žemės reforma ir nesibaigianti teisių į žemę restitucija teisėtiems savininkams yra unikali ir nedovanotina situacija turbūt visame pasaulyje. Žemė tapo kilnojamuoju turtu, o skirtingos valdžios vis tolino žemės grąžinimo užbaigimo terminą“, – šiandien per Seime surengtą spaudos konferenciją pabrėžė Seimo narys iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) Česlav Olševski.
 
Todėl, LLRA-KŠS atstovaujantys Seimo nariai, atsižvelgdami į nuolatinius gyventojų prašymus ir skundus, parengė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymo projektą.

LLRA-KŠS parengtas įstatymo projektas numato antro žemės sklypo Vilniuje individualiai statybai skyrimą kaip kompensaciją už negrąžintą žemę. Tuo tarpu numatyta menka finansinė kompensaciją gali būti siūloma tik po to, kai buvęs žemės savininkas gaus antrą žemės sklypą.

Projekto tikslas – paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimą ir įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginti už tai jų pačių pasirinktu kitu būdu.

„Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės uždavinys, tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 6 tūkst. piliečių į 3 tūkst. ha žemės. Vilniaus mieste tik mažiau nei pusė asmenų atgavo bent dalį pagal įstatymą grąžintinos žemės“, – apgailestavo Č. Olševski.

Parlamentaras priminė, kad šiuo metu įstatymas numato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pinigais.

„Šiandien numatyta piniginė kompensacija už negražintą žemę Vilniaus mieste vidutiniškai 500 kartų mažesnė už realią žemės rinkos vertę. Teisinėje, demokratinėje valstybėje piliečiai negali būti verčiami rinktis kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu reali žemės rinkos vertė. Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės sklypo plotų miesto teritorijai priskirtoje žemėje, asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais“, – sakė Č. Olševski.

LLRA-KŠS siūlo įteisinti nuostatą, kad jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, tuomet už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai arba tik piliečiui išreiškus pageidavimą už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygintų pinigais pagal vyriausybės nustatytą metodiką.

2021-05-13