Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių sutarčiai – 27-eri. LLRA-KŠS: „Nuo sutarties pasirašymo daugelis tautinių mažumų klausimų vis dar neišspręsti“

Nors Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai sukanka 27 metai, Lietuvos lenkai iki šiol susiduria su įvairiomis kliūtimis ir neišspręstomis problemomis.

Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje nuolat bando atremti grėsmes lenkų švietimui šalyje, bandymus apriboti politinio atstovavimo galimybes, iki šiol jaučia žemės “skraidymo” po šalį vykdant iki šiol neužbaigtą žemės reformą pasekmes, netgi išgyvena raginimus fiziškai susidoroti.

Metinių nuotaiką temdantys faktai

„Tai ypatinga diena mūsų valstybei, bet ypač mums, Lietuvos lenkams“, – įvertino Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parlamentarė Rita Tamašunienė per Seime surengtą spaudos konferenciją, kurios metu pateikė nemažai metinių nuotaiką temdančių faktų, susijusių su lenkų Lietuvoje padėtimi.

Žemės „perkėlimas“ siekiant tautinių pokyčių Vilniaus krašte

Lietuvos ir Lenkijos 15 straipsnyje sakoma:

„1. Susitariančiosios Šalys savo teritorijoje saugos tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį 13 straipsnio 2 punkte išvardintų asmenų tapatumą ir sudarys sąlygas jam plėtoti.

2. Šalys taip pat:

– nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma;

– užtikrins, kad tautinėms mažumoms būtų prieinamos viešosios masinės informacijos priemonės;

– užtikrins reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

– imsis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga po atitinkamų konsultacijų, įskaitant kontaktus su grupių, išvardintų 13 straipsnio 2 punkte, organizacijomis ir draugijomis;

– atsižvelgs į 13 straipsnio 2 punkte išvardintų grupių istoriją ir kultūrą, dėstant istoriją ir kultūrą švietimo įstaigose;

– susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, o taip pat, vadovaudamosi tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos“.

Lietuva ne visuomet laikosi šio straipsnio nuostatų, kartais visiškai jas ignoruoja. 15 str. prisiimti įsipareigojimai buvo dažnai pažeidžiami vykdant taip vadinamąjį žemės „perkėlimą“ į Vilniaus kraštą, kurio vienas iš tikslų ir buvo sukelti tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

Mišrios Seimo narių grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė R. Tamašunienė pabrėžė, kad sutarties pasirašymo metinės yra puiki proga įvertinti, kaip klostosi abiejų šalių santykiai, kaip, Lietuvos lenkų nuomone, yra įgyvendinamos sutarties nuostatos, kurios, Seimo narės vertinimu, padėjo pamatus tolesniems abiejų valstybių tarpusavio politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėse organizacijose ir institucijose.

“Lietuva kaip niekada jautė paramą iš kaimyninės Lenkijos”

„Lietuvos ir Lenkijos „gero kaimyninio bendradarbiavimo“ principas tapo kertine dvišalio bendradarbiavimo sąlyga, siekiant abiejų valstybių integracijos į NATO ir ES. Lenkija, kuri tuos siekius turėjo pirmesnė, laikėsi nuostatos, kad dalyvavimas be Lietuvos neužtikrins visapusiško saugumo regione, todėl Lietuva kaip niekada jautė paramą iš kaimyninės Lenkijos siekiant strateginės partnerystės. Iš tiesų po kelių metų bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai peraugo į strateginę partnerystę“, – įvertino R. Tamašunienė.

Seimo narė iš LLRA-KŠS pažymėjo, kad šiandien Lietuva ir Lenkija vaidina svarbų vaidmenį visuose Europos politiniuose procesuose, todėl būtina plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą įvairiausiose srityse, telktis bendriems tikslams, stiprinti atsparumą kylančioms grėsmėms tiek abiem šalims, tiek visai Europai.

Lenkų ir lietuvių bendradarbiavimas ypač suintensyvėjo buvusios Vyriausybės, į kurios sudėtį įėjo LLRA-KŠS, dėka

Parlamentarė nurodė, kad buvusios Vyriausybės, į kurios sudėtį įėjo ir LLRA-KŠS, dėka Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas dar labiau suintensyvėjo.

“Tai įrodo 2020 m. rugsėjo mėn. įvykęs abejų Vyriausybių bendras posėdis, kuomet visose pagrindinėse srityse – kultūros, ekonomikos, energetikos, viešojo saugumo, švietimo, sveikatos ir kt. buvo aptarti abiem valstybėms rūpimi klausimai, surastos bendrystės ir plėtojamas atskirų tarnybų ir organizacijų bendradarbiavimas atskirose srityse. Abipusiai santykiai yra pakelti į aukštesnį lygį, todėl dabartinei Vyriausybei tenka svarbi užduoti išlaikyti tą kartelę“, – pabrėžė R. Tamašunienė.

„Deja, tenka apgailestauti, kad daug klausimų buvo nustumta į nežinia kada ateisiančius geresnius laikus. Labai tikimės, kad per šią pavasario sesiją, kaip ir buvo pažadėta naujos Vyriausybės, atsiras ir parlamentui bus pateikti svarstyti teisės aktai, reglamentuojantys tautinių mažumų švietimą, taip pat kad bus atnaujintas Tautinių mažumų įstatymas. Norisi tikėti, kad politikai pastebės šių teisės aktų teigiamą užtaisą, o ne ieškos vėl menamų grėsmių“, – viliasi politikė.

“Dažnai galima įžvelgti siekius asimiliuoti, eliminuoti tautines mažumas iš politinio atstovavimo“

Parlamentaras iš LLRA-KŠS, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Česlav Olševski priminė pastarojo meto įvykius, kurie, jo nuomone, nėra nuteikiantys teigiamai: „Beveik visiškai neaptariama šiandieninė tautinių mažumų teisių apsaugos situacija. Madinga kalbėti apie poreikį integruoti tautines mažumas, tačiau dažnai galima įžvelgti siekius asimiliuoti, eliminuoti jų atstovus iš politinio atstovavimo“.

Č. Olševski priminė apie ESBO rekomendacijas Lietuvai, įskaitant rinkimų slenkstį, kuris nesudaro tautinėms mažumoms galimybių konkurencingai dalyvauti valstybės valdyme. Taip pat priminė, kai po paskutinių Seimo rinkimų buvo apribota LLRA-KŠS teisė į teisinę gynybą, kuomet partija bandė įrodyti šiurkščius pažeidimus renkant mūsų šalies parlamento narius.

Tą anuomet pripažino ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų prof. Vytautas Sinkevičius, kuris nurodė, kad esantis teisinis reguliavimas apriboja LLRA-KŠS teisę į teisminę gynybą, nors net kitos partijos nurodo, kad LLRA-KŠS gali suvaidinti svarbų vaidmenį išsaugant Lietuvos demokratiją. „Ši partija, sauganti tradicines šeimos vertybes, gali tapti viešumo apie tikrąją padėtį Lietuvoje tiltu, pranešanti Europai ir pasauliui apie ES šalį, kurią ištiko moralinė, etinė, teisinė ir politinė krizė. Kaip niekada mums reikia Lenkijos Respublikos paramos ir pagalbos pripažįstant Lietuvoje įvykusius rinkimus neteisėtais“, rašoma Lietuvos Liaudies partijos netrukus po 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų išplatintame pranešime.

“Labai baisu”, kad teisėsauga nereaguoja į raginimus fiziškai susidoroti

Č. Olševski taip pat priminė, kad teisėsauga tinkamai nesureagavo į buvusio Seimo pirmininko, dabar laidų vedėjo Arūno Valinsko tiesioginiame eteryje išsakytą raginimą sušaudyti LLRA-KŠS lyderį. „Daugelis Lietuvos lenkų suprato kaip grasinimą jiems. Labai baisu, kad teisėsauga nereaguoja“, – įvertino Seimo narys iš LLRA-KŠS.

Č. Olševski įžvelgia ir ateities grėsmių: „Iki šiol ne tik nesudarytos tinkamos sąlygos lenkų tautinei mažumai tinkamai atstovauti politiniame lygmenyje, bet ir kyla pagrįstos grėsmės, kad dabartinė valdančioji dauguma, keisdama rinkimų sistemą, dar labiau pablogins esamas galimybes. Per kiekvienus rinkimus yra keičiamos apygardų ribos tautinių mažumų nenaudai, neaiškios organizacijos organizuoja purviną šmeižto kampaniją. Tai yra bandymai eliminuoti tautinių mažumų atstovavimą parlamente“, – įvertino Č. Olševski.

LLRA-KŠS: „Palinkėtume spręsti klausimus, kurie rūpi šiandien ir dabar“

R. Tamašunienė sako besidžiaugianti tuo, kad mokyklų lenkų kalba Lietuvoje abiturientai yra vertinami kaip geri darbuotojai, mokslininkai, sėkmingai siekiantys karjeros ir atnešantys naudos savo šaliai. Politikė priminė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos ir Lenkijos švietimo ir mokslo ministrai pasirašė Deklaraciją dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo plano, tačiau sykiu pabrėžė, kad „vadovėlių, lenkų (gimtosios kalbos) valstybinio egzamino, finansavimo tiek valstybinei, tiek gimtajai kalbai klausimai vėl stumiami į neapibrėžtą ateitį“.

Seimo narė ragina kuo skubiau priimti politinius sprendimus, kurie leistų mokyklų lenkų kalba 11-12 kl. mokiniams jau 2022 metais laikyti, kaip numato deklaracija, lenkų (gimtosios kalbos) valstybinio egzaminą. „Nors lenkų gimtosios kalbos mokiniai mokosi 12 metų, jie neturi galimybės laikyti lenkų (gimtosios kalbos) valstybinio egzamino. Tai nėra sudėtinga organizuoti, turime parengti testus, Nacionalinis egzaminų centras turėtų imti ir organizuoti procesą“, – ragina politikė. „Palinkėtume spręsti klausimus, kurie rūpi šiandien ir dabar“, – pareiškė R. Tamašunienė.

R. Tamašunienė: žemė „skraidė“ po visą Lietuvą

Seimo narė iš LLRA-KŠS pabrėžė, kad, rengiant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, būtina nepamiršti ir tautinių mokyklų: “Jos negali likti paraštėse. Taip pat būtina atsižvelgti į Vilniaus regiono specifiką”. R. Tamašunienė sako taip pat esanti labai nusivylusi žemės reformos eiga mūsų šalyje: „Iškart atgavus Nepriklausomybę, žemė „skraidė“ po visą Lietuvą, o gyventojai, kurių pavardės yra beveik išimtinai nelietuviškos, iki šiol negali atgauti žemės, priklaususios jų proseneliams.

Č. Olševski priminė, kad, pvz., Vilniuje teisės į žemę iki šiol neatkurtos daugiau negu pusei savininkų, o siūloma piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę yra net iki 500 kartų mažesnė už rinkos kainą. „Siūlome, kad valstybė perleistų žemės nuomotojo vaidmenį žmogui, kuriam visų pirma būtų atkurta jo nuosavybė, o visų antra, tapęs žemės savininku, galėtų tęsti žemės nuomą ir gauti už tai pajamas“, – apie LLRA-KŠS siūlymą kalbėjo Seimo narys.

Tautinės mažumos yra investuotinas kapitalas

Išreiškė viltį, kad dabartinė valdančioji dauguma toliau puoselės gerus santykius su kaimyne Lenkija: „Nepaisant išsakytų nuogąstavimų, prieš 27 metus įvykęs lūžio momentas tolesniuose abiejų valstybių tarpusavio santykiuose. Bendra praeitis, patirtis ir šių tautų mažumos abipus valstybių sienos – tai kapitalas, kuris turi būti investuojamas abiejų valstybių sėkmei, nes mums visiems rūpi šių valstybių sėkmė, stiprybė ir saugi ateitis. Tikiuosi, kad ši vyriausybe ir šios kadencijos Seimas to nepamirš“.

Neįgyvendinami sutarties straipsniai

Vienos pagrindinių, o kartu ir Lietuvos neįgyvendinamos sutarties nuostatos surašytos jos 13-15 str. Tad verta jas pacituoti:

“13 Straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų, apibrėžtų Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje, Tarptautiniuose Žmogaus Teisių Paktuose, atitinkamuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose, o taip pat Europos žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje bei jos Papildomuose Protokoluose, kuriuos yra priėmusios abi Šalys.

2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę, kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lietuvių kalbą savo gimtąja kalba, o taip pat asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kurie yra lenkų kilmės arba priskiria save lenkų tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lenkų kalbą savo gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.

3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

14 Straipsnis

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę:

– laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime;

– kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones;

– mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos;

– vadovaujantis valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais, steigti ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas, ypač kultūrines, religines ir švietimo, taip pat visų lygių mokyklas, kurios gali siekti savanoriškų finansinių ar kitokių dotacijų šalyje ir iš užsienio, taipogi visuomeninės paramos, bei dalyvauti nevalstybinėse tarptautinėse organizacijose;

– išpažinti ir praktikuoti savo religiją, taip pat gauti, turėti ir naudotis religine medžiaga bei vykdyti religinio švietimo veiklą tautinės mažumos kalba,

– užmegzti ir palaikyti netrukdomus tarpusavio kontaktus savo šalies ribose, taip pat kontaktus per sieną su kitų valstybių piliečiais, su kuriais juos sieja bendra tautinė kilmė;

– vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;

– dalyvauti viešajame gyvenime betarpiškai arba per laisvai išrinktus atstovus valstybinės ir vietinės valdžios lygyje, taip pat lygiateisiškai su kitais piliečiais būti viešojoje tarnyboje.13 Straipsnis

3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

15 str. pateikiamas straipsnio pradžioje.