Navigate / search

Zbignev Jedinskij: „Liekame prie savo bankų apmokestinimo varianto“

„Mes liekame prie savo varianto, kuris siūlo apmokestinti bankų turtą. Mūsų nuomone, siūlomas naujas variantas neatitinka šiandienos realijų, kadangi, pagal paskaičiavimus, į biudžetą bus surinkta tris kartus mažiau pinigų, lyginant su mūsų siūlymu“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Zbignev Jedinskij.
 
Penktadienį  Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlomo bankų mokesčio įvedimo blokavimui, Seimo narys Zbignev Jedinskij informavo, kad ketvirtadienį Seime opozicijos atstovai užregistravo alternatyvų bankų apmokestinimo projektą, kuriuo siekiama padidinti bankų pelno mokestį.

Seimo narys atviravo, kad nesupranta, kodėl LLRA-KŠS pasiūlytas bankų apmokestinimo projektas yra taip kritikuojamas opozicijos. Ypatingai aršiai projektą kritikuoja konservatorių partijos atstovai.

Kaip pažymėjo Zbignev Jedinskij, opozicijos atstovai kritikuoja ateinančių metų biudžetą dėl to, kad biudžete yra per mažai pinigų, tačiau nepasiūlo, iš kur pritraukti papildomų lėšų.

„LLRA-KŠS frakcijos pasiūlytas projektas leistų padidinti įplaukas į biudžetą iki 06 mln. eurų“, – pareiškė Zbignev Jedinskij, pridurdamas, kad opozicijos siūlomas bankų apmokestinimo variantas atneštų biudžetui vos 20 mln. eurų.

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pelno apmokestinimas neturi prasmės, kadangi „ekonomistai puikiai žino, kaip sumažinti pelnus“.

Politikas pažymėjo, kad 2011 metais Lietuvoje veikiantys Skandinavijos komerciniai bankai naudojo tokią schemą: ėmė paskolas iš savo užsienio įmonių didžiulėmis palūkanomis, po to sumažino savo pelną, mokėdami valstybės biudžetui juokingas sumas. „Pavyzdžiui, „Swedbank“ 2011 metais į biudžetą sumokėjo tik apie 3000 litų“, – paaiškino Z. Jedinskij.

Zbignev Jedinskij atmetė opozicijos priekaištus dėl Seimo biudžeto komiteto atsisakymo kreiptis į Europos centrinį banką dėl konsultacijų, nors tai numato sutartis su ES, cituodamas Lietuvos banko vadovo Vyto Vasiliausko žodžius, kuris, būdamas Seime, į minėtą pastabą atsakė: „Kokių nors pasekmių, kad bus tam tikros sankcijos, ar dar kas nors, tai be jokios abejonės, ne”, kadangi tai kiekvienos valstybės prerogatyva.

Pasak Zbignevo Jedinskio, dažnai naudojamas argumentas, neva bankų apmokestinimas atsiguls ant piliečių pečių, neatlaiko jokios kritikos, kadangi bandantieji spekuliuoti šia tema sako, kad dėl apmokestinimo bankai padidins savo palūkanų normas iki 4 proc., tačiau pagal Lietuvos banko duomenis, padidinimas bus tik nuo 0,02 iki 01,5 proc.

„Pagal praeitų metų duomenis, Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 350 mln. eurų grynojo pelno, ir trečdalis pasiimta kaip dividendai. Kodėl opozicija, konservatoriai nenori į tai atkreipti dėmesio ir priešinasi mokesčio įvedimui?“ – pabrėžė Zbignev Jedinskij.

„Ar nepasitikima Lietuvos banko ekonomistais? Ar tai savotiškas šantažas, piliečių gąsdinimas tam, kad banko mokestis nebūtų priimtas?“ – klausė Zbignev Jedinskij.

Pasak Zbignevo Jedinskio, net 21 Europos Sąjungos šalyje yra taikomi panašūs į LLRA-KŠS siūlomą bankų apmokestinimo įstatymą.

Spaudos konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl bankų apmokestinimo įstatymo projekto yra jaučiamas didelis spaudimas valdančiajai koalicijai, ypač didžiausiai koalicijos partijai. Kaip pabrėžė Zbignev Jedinskij, LLRA-KŠS ir toliau sieks, kad būtų priimtas šios partijos siūlomas bankų apmokestinimo įstatymo projektas.

„Manome, kad mūsų projektas yra labiausiai tinkamas. Stengsimės, kad mūsų projektas būtų priimtas“, – patikino Zbignev Jedinskij.

LLRA-KŠS siūlomame įstatymo projekte numatoma nuo kitų metų apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

2019-12-06