Politizuotas rinkimų procesas

“Rinkimų apygardų ribų pakeitimai Vilniaus krašte pažeidžia lenkų tautinės mažumos interesus”, - pažymima Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) pareiškime. Taigi, vienos pagrindinių pasaulio žmogaus teisių organizacijų atstovai pripažino, kad rudenį vyksiančius rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertai.

Laukiama ESBO  stebėtojų misija bus pirmoji per pastaruosius 16 metų – paskutinį kartą ESBO ekspertai stebėjo rinkimus Lietuvoje 1996 metais.

Su pasitenkinimu ESBO ekspertų pareiškimą bei sprendimą stebėti Seimo rinkimus sutiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemar Tomaševski.

“Yra nepasitenkinimas dėl rinkimų proceso. Ne tik Vilniaus krašte, kur gyvena daugiausia lenkai, bet ir kituose šalies regionuose. Rinkimų procesas Lietuvoje yra politizuotas. Tai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms”, - pažymėjo V. Tomaševski radijo stoties „Znad Wilii” laidoje „Politikos salonas”. Išreiškė viltį, kad ESBO stebėtojų dalyvavimas prisidės prie to, kad artėjantys rinkimai bus skaidresni.

ODIHR -  nevyriausybinė organizacija vykdanti kompleksinį rinkimų stebėjimą ir žmogaus teisių monitoringą -  pažymėjo, jog „Lietuvos lenkai yra įsitikinę, kad Seimo rinkimų įstatymo pakeitimas  yra diskriminacinio pobūdžio, ypač –   rinkimų apygardų ribų pakeitimai”. Pareiškimo autoriai taip pat pastebi, kad Lietuvos lenkai atkreipė dėmesį į teisines spragas, susijusias su rinkimų kampanijos eiga, žiniasklaidos finansavimu bei bendra tautinių mažumų situacija.

Apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė dar dvi rinkimų apylinkes „atplėšti” nuo Vilniaus rajono (61 proc. lenkų ) ir prijungti jas prie Molėtų rajono (6 proc. lenkų), per susitikimą su ODIHR atstovais - Rauliu Muresanu ir Robertu Krimmeriu – informavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiai. Šis susitikimas įvyko prieš mėnesį Lenkų kultūros namuose Vilniuje.

LLRA lyderis, europarlamentaras Valdemar Tomaševski atkreipė dėmesį, kad VRK pažeidė Europos Tarybos Venecijos komisijos nurodymus, pagal kuriuos rinkimų apygardų ribų pakeitimai turi būti daromi likus mažiausiai metams iki rinkimų, o ne - kaip šiuo konkrečiu atveju - likus trims mėnesiams iki jų. LLRA lyderis taip pat atkreipė dėmesį į 1996 metais tautinėms mažumoms įvestą 5 proc. rinkimų slenkstį bei draudimą organizuoti rinkimų kampaniją gimtąja kalba, nes už kitos nei valstybinė vartojimą gresia didelės baudos. Priminė, kad per referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą tautinių mažumų kalbos buvo  vartojamos visur, o tai reiškia, kad Lietuvos valstybė leidžia vartoti tautinių mažumų kalbas tik tuomet, kai yra suinteresuota aukštu rinkėjų aktyvumu bei atitinkamu rezultatu.

LLRA lyderis nurodė ir kitą – ne tik lenkus – diskriminuojantį faktą: Kaune, kur tradiciškai laimi konservatoriai, yra aštuonios rinkimų apygardos su minimaliu rinkėjų skaičiumi (apie 30 tūkst.); tuo tarpu Vilniuje ir Vilniaus krašte visos apygardos yra maksimaliai didelės – po 45 tūkst. rinkėjų.

„Vadinasi, Kaune 90 tūkst. rinkėjų suskirstytų į tris vienmandates apygardas turės tris atstovus parlamente, o Vilniaus krašte 90 tūkst. rinkėjų suskirstytų į dvi apygardas – tik du. Ar tai normalu?, - retoriškai klausė europarlamentaras.

Kaip matyti, ODIHR atstovai sutiko su lenkų tautinės  mažumos lyderių argumentais. Tai patvirtina praėjusią savaitę paskelbtas pareiškimas bei rekomendacijos ESBO ekspertams stebėti parlamentinius rinkimus Lietuvoje.

VRK sprendimas pakeisti rinkimų apygardų ribas lenkų gausiai gyvenamame rajone  sukėlė nepasitenkinimą ir Varšuvoje.

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministras Radoslav Sikorski (Radosław Sikorski) atvirai, bet labai tiksliai pastebėjo, kad lietuviai patys provokuoja dvišalių santykių paaštrėjimą.

Zygmunt Ždanovič

2012-07-27