2002 m. spalio 18-19 d. Venecijoje, Venecijos Komisija priėmė Rinkiminių Reikalų Geros Praktikos Kodeksą, kuris turėjo tapti „Rinkimų vadovėliu“ XXI amžiaus pradžios naujosioms demokratijos šalims, taip pat ir Lietuvai.

Keletą Kodekso punktų reguliuoja Europos Sąjungos šalyse gyvenančių tautinių mažumų teises į rinkimus.

Penki principai, sudarantys Europos rinkimų esmę, yra: rinkimų viešumas, lygybė, laisvė, slaptumas ir tiesioginiai rinkimai. Tik laikantis šių pagrindinių principų galima užtikrinti demokratišką rinkimų eigą ir teisingus rezultatus.

Lygios rinkimų teisės

Tai reiškia aiškų ir subalansuotą mandatų paskirstymą tarp rinkimų apygardų pagal žmonių skaičiaus (taip pat ir tautinių mažumų) kriterijų. Deja, Lietuvoje VRK sudarė tokią situaciją, kad pavyzdžiui, 90 tūkst. rinkėjų Kaune renka tris Seimo narius, o Vilniaus krašte 90 tūkst. rinkėjų – tik du.

Šis principas apima ir rinkimų apygardų ribų keitimo vykdymą, kuris turi vykti be partinio „atspalvio“ ir neskriaudžiant tautinių mažumų atstovų. Kodeksas aiškiai pasisako už tautinių mažumų rinkimų teritorijų apsaugą.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajonas pagal gyventojų skaičių - vienas iš didžiausių Lietuvoje, tačiau neturi savarankiškos, atskirtos nuo kitų administracinių teritorinių vienetų, vienmandatės rinkimų apygardos. Rinkdami Seimo narius, Vilniaus rajono rinkėjai balsavo kartu su Širvintų, Šalčininkų, Trakų rajonų bei Vilniaus miesto rinkėjais.

Padalijimas į rinkimines apygardas buvo labai nepalankus lenkų visuomenei. Vilniaus rajonas (75 tūkst. rinkėjų, 61proc. - lenkai) ir Šalčininkų rajonas (31 tūkst. rinkėjų, 79 proc. - lenkai) buvo padalinti į penkias dalis, iš kurių trys buvo sujungtos su kaimyniniais rajonais, daugiausia apgyvendintais lietuvių. Tokio padalinimo rezultatas - tik vienoje Vilniaus-Šalčininkų apygardoje (20 tūkst. rinkėjų iš Vilniaus r. ir 20 tūkst. rinkėjų iš Šalčininkų r.) lenkai sudaro daugumą. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat nusprendė prie Vilniaus-Trakų apygardos prijungti tolimesnes Vilniaus gyvenvietes (Salininkus), kuriuose gyvena daugiausia lietuviai, o tai dar labiau pakeičia tautines proporcijas autochtoninės lenkų mažumos nenaudai.

Vakar, 2012 m. liepos 10 d., VRK savo sprendimu dar pablogino esamą situaciją – dvi Vilniaus rajono rinkimų apylinkes: Sužionių Nr. 45 ir Skirlėnų Nr. 47 iš Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 perkėlė į Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardą Nr. 54. Taigi, Vilniaus rajone atsirado dar viena su kitais dviem rajonais bendra rinkimų apygarda.

Tokiu būdu pertvarkant rinkiminių apygardų ribas silpninama tautinių mažumų balsų galia.

Pasirinkimo laisvė

Rinkėjas turi teisę pats susiformuoti nuomonę apie kiekvieną kandidatą į rinkimus. Valdžios atstovai privalo laikytis neutralios pozicijos. Valdžia ypač neturi teisės integruoti į žiniasklaidą, vizualinės reklamos platinimą. Beje, visa ši informacija privalo būti pateikiama ir tautinių mažumų kalba, ko, deja, Lietuvoje nėra.

Šansų lygybė

Nemažiau reikšminga Europos rinkimų pavelde yra kandidatų ir politinių partijų šansų lygybė. Tai reiškia, kad visi rinkimų dalyviai turi būti valdžios institucijų traktuojami lygiai ir neutraliai. Deja, jau kelintus rinkimus iš eilės nėra rinkiminių biuletenių, išleistų ir tautinių mažumų kalbomis.

Lygybė ir tautinės mažumos

Kodeksas byloja, kad vadovaujantis tarptautinės teisės aktais visi turi vienodą rinkimų teisę. Tai susiję ir su tautinių mažumų atstovais, kurie turi būti apginti nuo bet kokios diskriminacijos. Daugumos principas negali sutrukdyti tautinių mažumų atstovams tapti rinkimų organų nariais ir pirmininkais. Deja, nuo 1995 m. iki šiol LLRA atstovams nebuvo suteiktas rinkimų apygardų pirmininko postas – nors LLRA turi tikrai kvalifikuotų ir kompetentingų asmenų ir kiekvieniems rinkimams siūlo VRK savo kandidatus.

Neišlaikytas egzaminas

Pateikėme tik keletą Venecijos Komisijos Rinkiminių Reikalų Geros Praktikos Kodekso punktų, kuriuose yra nustatyta, kaip valstybė turi traktuoti savo piliečius – tautinių mažumų atstovus. Tenka apgailestauti, bet ne vienu atveju dabartinė Lietuvos valdžia neišlaiko egzamino.

VRK sprendimas pažeidžia ES teisę

Minėtas š.m. liepos 10 d. VRK sprendimas pažeidė 2002 m. spalio 18-19 d. Venecijos Komisijos priimtą Rinkiminių Reikalų Geros Praktikos Kodeksą.

VRK iš esmės sudarė naują rinkimų apygardą, atplėšusi dvi Vilniaus rajono rinkimines apylinkes ir prijungusi jas prie Švenčionių ir Molėtų rajonų. Šis sprendimas tapo ypač nepalankus vietos lenkams. Pavyzdžiui, dvi rinkimų apylinkės, kur lenkų tautybės gyventojai sudaro apie 80 proc. visų gyventojų, buvo prijungtos prie Molėtų rajono, ir dabar lenkų balsai „ištirps“, nes Molėtų rajone lenkai tesudaro 6 proc. gyventojų!

Determinacija

Nepaisant diskriminacinių VRK sprendimų regioninė partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija sulaukia vis didėjančio rinkėjų pasitikėjimo bei palaikymo, ir yra pasiryžusi laimėti 13-16 mandatų Lietuvos Seime. LLRA lyderis Valdemar Tomaševski dar kartą pabrėžė, kad partija yra kupina ryžto ir determinacijos įveikti visus dabartinės valdžios kuriamus dirbtinus sunkumus.

LLRA spaudos biuras

2012-07-11