Nuorodos
Siūlome
Interviu
| VRK pažeidžia ET Venecijos komisijos nuostatas |
|
Dar vienas bandymas suskaidyti elektoratą
Lietuvos lenkų bendruomenė yra sunerimusi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ketinimų - VRK planuoja ”atplėšti” nuo Vilniaus rajono (61 proc. lenkų) dar dvi rinkimų apylinkes ir prijungti jas prie Molėtų rajono (6 proc. lenkų). Anot Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderių, tai tikslingi ir sąmoningi veiksmai siekiant praretinti tautinių mažumų elektoratą. Kalba eina apie dvi rinkimų apylinkes Vilniaus-Širvintų rinkimų apygardoje - Sužionių ir Skirlėnų, kur beveik 90 proc. rinkėjų sudaro lenkai. Anot LLRA, neabejotinai tai yra dar vienas bandymas suskaidyti lenkų balsų galią.
Neaiškios priežastys Būtent rinkimų tematikai buvo skirtas praėjusią savaitę Vilniaus Lenkų kultūros namuose vykęs LLRA lyderių - partijos pirmininko, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, ir partijos pirmininko pavaduotojos, Vilniaus rajono merės Marijos Rekst, susitikimas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro atstovais - Rauliu Muresanu ir Robertu Krimmeriu. Per beveik 40 minučių trukusį pokalbį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajonas - didžiausias Lietuvoje - galėtų turėti dvi savarankiškas rinkimų apygardas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jo gyventojai turi balsuoti kartu su Šalčininkų, Širvintų, Trakų rajonų ir Vilniaus miesto rinkėjais. Dabar planuojama įkurti dar vieną bendrą su Švenčionių ir Molėtų rajonais rinkimų apygardą, tai būtų nepatogu gyventojams ir neefektyvu ekonominiais sumetimais. Tai bus savotiškas antirekordas, nes Vilniaus rajonas turės bendras rinkimų apygardas net su šešiomis savivaldybėmis, kai tuo tarpu kiti sudaro jas su viena ar dviem savivaldybėmis.
ET nutarimų pažeidimas Tai būtų ir akivaizdus rinkimų teisių pažeidimo pavyzdys, nes pagal Europos Tarybos Venecijos komisijos priimtus sprendimus (priimti Venecijoje LLRA lyderiai atkreipė dėmesį, kad iki
Akivaizdus diskriminavimas Jei VRK vadovautųsi Europos standartais, 4 apygardose lenkai sudarytų daugumą ir turėtų daugiau atstovų Lietuvos parlamente. Deja, tendencingas suskirstymas į rinkimų apygardas ir 5 proc. rinkimų slenkstis bendram sąrašui šalies mastu padarė savo ir Per spaudos konferenciją V. Tomaševski informavo, kad atkreipė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro dėmesį į tai, kad neleidžiama organizuoti rinkimų kampanijos gimtąja kalba, nes pagal galiojančius įstatymus vienintelė kalba, kurią galima naudoti rinkimų agitacijos metu, yra lietuvių kalba, o už kitų kalbų vartojimą gresia didelės baudos. ”Pabrėžiau taip pat, kad daugelį metų LLRA atstovai nėra skiriami rinkimų apygardų komisijų pirmininkais, o tai akivaizdus tautinių mažumų interesų ginančios partijos diskriminavimas”, - sakė. Kaip sužinojo redakcija, susitikimas su ESBO biuro atstovais apskritai neįvyktų, jei LLRA neturėtų savo atstovo Europos Parlamente. Anot V. Tomaševskio, Vilniaus kraštas yra traktuojamas kaip posūnis. Pavyzdžiui, Kaune apygardos yra žymiai mažesnės ir niekam tai netrukdo. Tuo tarpu 75 tūkst. rinkėjų turintis Vilniaus rajonas galėtų sudaryti dvi savarankiškas apygardas, pvz., po 37,5 tūkst. rinkėjų (Kaune - 31 tūkst.), tačiau VRK priima nesuprantamus, diskriminuojančius ir aiškiai politizuotus sprendimus, kurie mažina tautinių mažumų galimybę turėti Seime savo atstovus. “ESBO atstovai klausinėjo mūsų, ar reikalingas rinkimų monitoringas. Atsakėme teigiamai, nes, mūsų manymu, yra signalų ir veiksmų, kurie nėra suprantami ir nekelia pasitikėjimo”, - pažymėjo LLRA lyderis. Pridūrė, kad pokalbis vyko konstruktyvioje ir dalykinėje atmosferoje - dalį problemų svečiai jau žinojo ir todėl pastabos dėl rinkimų ir bendros tautinių mažumų situacijos buvo suprastos ir tikrai atsispindės ataskaitoje.
Zygmunt Ždanovič Vilniaus krašto savaitraštis nr. 28 (2012 m. liepos 5-11 d.) |



















