Nuorodos
Siūlome
Interviu
Naujienos VII-asis LLRA ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas
| VII-asis LLRA ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas |
|
Gražūs ir ambicingi planai
Europarlamentaras Valdemar Tomaševski vėl išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), kuriai nepertraukiamai vadovauja nuo 1999 metų, pirmininku. Taip vienbalsiai nusprendė šeštadienį, balandžio 28 d., Vilniaus viešbučio „Karolina” konferencijų centre vykusio VII-ojo ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo delegatai, o balsavimo rezultatus pasitiko choru stovėdami sugiedoję „Šimtą metų”. Suvažiavimas taip pat patvirtino LLRA 21 nario Vyriausiosios Tarybos sudėtį, priėmė dvi rezoliucijas ir padidino - nuo trijų iki penkių - pirmininko pavaduotojų skaičių: prie Marijos Rekst, Leonardo Talmonto, Zdzislavo Jedzinskio prisijungė Vanda Kravčionok ir Zdzislav Palevič. Suvažiavimas prasidėjo Lietuvos himnu ir malda bei palaiminimu, kurį LLRA suvažiavimo dalyviams suteikė kunigas dekanas Juzef Aškelovič. „Tegu visus jus globoja prisikėlęs Kristus, kuris buvo jūsų intronizuotas“, - sakė dvasininkas iš Maišiagalos.
Plėsti savivaldą Partijos Vyriausiosios Tarybos patvirtintą programinį referatą pristatęs Valdemar Tomaševski sukritikavo dabartinę valdančiąją koaliciją už tai, kad ši neturinti aiškios šalies plėtros vizijos bei tikslių ekonominių prioritetų. Anot prelegento, Lietuva, būdama nedidelė valstybė, turi per didelį parlamentarų skaičių, kuris, jo nuomone, turėtų būti sumažintas nuo 141 iki 101. V. Tomaševski taip pat atkreipė dėmesį į parlamento darbo kokybę. Anot LLRA lyderio, į Seimą turėtų kandidatuoti tik valstybės valdymo patirtį turintys asmenys. Kandidatai į Seimo narius turėtų bent kartą būti išrinkti į savivaldybių tarybas ar bent du kartus balotiruotis savivaldybių tarybų rinkimuose. Prelegentas pasisakė už savivaldos plėtrą Lietuvoje įvedant savivaldos antrąją lygį seniūnijose bei mažinant ministerijų skaičių.
Potencialas yra Anot LLRA lyderio, Lietuva nepakankamai išnaudoja savo turistinius privalumus, o juk turizmas galėtų tapti viena pagrindinių mūsų šalies ūkio šakų. Antras šalies plėtros prioritetų, anot V. Tomaševskio, būtų perėjimas prie biokuro šilumos ūkyje ir energetikoje, o prielaidos tam yra - 2014-2020 metų ES biudžete numatyti gan dideli pinigai alternatyviosios energetikos vystymui. Būtų sudaryta 30 tūkst. naujų darbo vietų, atpigtų degalai ir padidėtų šalies energetinė nepriklausomybė. Prelegentas pagyrė susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį už gerą vadovavimą ministerijai, tačiau kartu pažymėjo, kad reikia padidinti šios šakos vystymo dinamiką, nes joje vis dar slypi didžiulis neišnaudotas potencialas.
Priešintis pseudoreformai Tuo tarpu nė sauso siūlo V. Tomaševski nepaliko ant dabartinės švietimo ir mokslo ministerijos, kuri, anot jo, yra blogiausiai valdoma, o jos priimami sprendimai sukelia didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. „Aukštojo mokslo reformą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia LR Konstitucijai. Panašiai gali atsitikti ir su Švietimo įstatymu, kuris pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir tėvų teises“, - pabrėžė LLRA pirmininkas. Pridūrė, kad būtina priešintis ministerijos forsuojamoms pseudoreformoms ir kovoti už ligšiolinę gerai funkcionuojančią švietimo sistemą.
Latvijos pavyzdys Kalbėdamas apie žemės ūkį V. Tomaševski pažymėjo, kad jis vienintelis iš Lietuvos europarlamentarų dirba Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuriame teikė pataisas rezoliucijai, raštiškus pareiškimus bei kartu su europarlamentarais iš Latvijos ir Lenkijos siekė, kad būtų padidintos tiesioginės išmokos žemdirbiams iš šalių, kurios ES narėmis tapo palyginus neseniai. Prelegentas taip pat palietė jautrią žemės grąžinimo problemą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šioje srityje buvo ir toliau yra daug piktnaudžiavimų bei žmonių skriaudos. Kaip sektiną pateikė kaimyninės Latvijos pavyzdį, kur visa žemė buvo grąžinta teisėtiems savininkams, net jei ir buvo užstatyta. Kalbėdamas apie tautinių mažumų teisių apsaugą, V. Tomaševski pažymėjo, kad nereikia išradinėti dviračio, nes Lietuva dar
Optimizmas ir viltis Anot LLRA lyderio, valstybė turi instrumentus, kuriuos ekonominiu sunkmečiu gali panaudoti savo piliečių labui. „Minimalus atlyginimas turėtų būti ne mažesnis nei 1 200 litų, o pensijos - ne mažesnės nei 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio“, - pabrėžė. Baigdamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis pažymėjo, kad ne tik rinkėjai, bet ir dauguma kitų partijų yra geros nuomonės apie LLRA. „Turime sąžiningos ir solidžios partijos reputaciją. Visuomet laikomės duoto žodžio ir susitarimų. Per pastaruosius savivaldybių tarybų rinkimus kartu su Rusų aljansu šalies mastu gavome 7 proc. rinkėjų balsų, iškovojome 65 mandatus septyniose savivaldybėse ir visose sudarėme valdančiąsias koalicijas“, - su pasitenkinimu pabrėžė V. Tomaševski. Išreiškė įsitikinimą, kad šis rezultatas nuteikia optimistiškai ir suteikia vilties, kad rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose pavyks peržengti 5 proc. rinkimų barjerą ir iškovoti keliolika vietų LR Seime, o tai potencialiai leistų užimti vadovaujamus postus trijose ar keturiose ministerijose.
Solidūs partneriai Augantį LLRA autoritetą patvirtina ir tai, kad suvažiavime dalyvavo per 9 kitų politinių partijų atstovai. Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina pasakė, kad jaučia didžiulį ir gilų pasitenkinimą, jog pasitikėjimas LLRA auga. „Lietuvos lenkų rinkimų akcija - stiprus žaidėjas Lietuvos politinėje arenoje, o mes, būdami jos strateginiai partneriai, užtikriname, kad ir per artėjančius parlamento rinkimus suteiksime jai savo besąlygišką paramą“, - pažymėjo T. Lochankina. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tą pačią dieną jo partijos kolegų delegacija nuvyko į Varšuvą, o jis pats jaučiasi pagerbtas gavęs pakvietimą į LLRA suvažiavimą. „Šalis yra suskaldyta, žmonės įbauginti ir nusivylę valdžia, kuri į postus skiria žmones lojalumo principu“, - su kartėliu konstatavo kairiųjų lyderis. Apgailestavo, kad politikoje yra daug populizmo, o žmonės nekreipia dėmesio į tai, kas sakoma, bet kaip sakoma. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentavo, kad jo vadovaujama politinė partiją ir LLRA sieja meilė žemei, žmonėms, kurie ją dirba, korupcinių skandalų nebuvimas bei tai, kad jos niekada nesinaudojo verslo struktūrų parama. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovaujantis Almantas Petkus pažymėjo, kad suvažiavimas būna sėkmingas tuomet, kai jame iškeltos idėjos yra įgyvendinamos ir duoda rezultatų. To suvažiavimo delegatams ir palinkėjo. Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Jonas Pinskus pagyrė LLRA lyderio kalbą, kuris nubrėžė „gražius ir ambicingus planus, verčiančius pasitempti ir kitas partijas“. Savo ruožtu Vilniaus krašto Franciško Skorinos baltarusių kalbos draugijos pirmininkė Marija Matusevič patetiškai pareiškė, kad jau 17 metų remia Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir kaip dauguma rinkėjų ja nenusivylė. Vilniaus meras, judėjimo-sąjungos „TAIP“ lyderis Artūras Zuokas mandagiai pastebėjo, kad „jei visi koalicijos partneriai būtų tokie kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, Lietuvoje būtų gyventi žymiai geriau“. Sėkmingo darbo linkėjimus delegatams nuo suvažiavimo tribūnos lenkiškai perdavė Lietuvos liaudies partijos pirmininko pavaduotojas Stanislav Ladinskij, o laišku - Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius.
Partija jaunėja Seimo narys, LLRA Šalčininkų rajono skyriaus pirmininkas Leonard Talmont su pasitenkinimu pažymėjo, kad „partija išaugo vaikiškus drabužius ir tapo šalies masto bei reikšmės partija“. Apie stereotipų laužymą kalbėjęs LLRA pirmininko pavaduotojas, Švenčionių rajono skyriaus pirmininkas Zbignev Jedzinski, pabrėžė, kad į LLRA sąrašus reikėtų drąsiai įtraukinėti ir lietuvius, nes tai netiesa, kad lietuviai nebalsuoja už LLRA. LLRA Vilniaus miesto skyriaus vardu kalbėjęs Fryderyk Šturmovič su pasitenkinimu pažymėjo, kad LLRA suvienijo visas lenkų organizacijas, visus geros valios žmones, neleido suskaldyti lenkų bendruomenės ir visą laiką užtikrintai žengia į priekį. „O svarbiausia, kad į partiją veržiasi jaunimas ir tai - geras ženklas“, - apibendrino F. Šturmovič. Sunkią Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklos pradžią priminė partijos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus rajono merė Marija Rekst bei Seimo narys, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michal Mackevič. M. Rekst pažymėjo ir asmeninį LLRA lyderio indėlį bei užsiangažavimą pareikšdama, kad „jis yra Dievo Apvaizdos dovana mums“. Gerais lenkų mokyklų rezultatais bei sėkmingu ir glaudžiu bendradarbiavimu su LLRA džiaugėsi Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzef Kviatkovski.
Stabilumo garantas Apibendrindamas praėjusią kadenciją, Valdemar Tomaševski informavo, kad partijos gretos padidėjo 250 naujų narių ir šiuo metu partijoje yra 1 291 narys. Perskaitė 37 asmenų per praėjusį laikotarpį iškeliavusių Anapilin pavardes - jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. LLRA lyderis pabrėžė, kad svarbi sėkmingos partijos ir jos aktyvistų veiklos sąlyga - tinkama materialinė ir finansinė bazė. Tai užtikrina stabilią veiklą ir tikrumą, kad niekas nebus paliktas pats sau. Priminė, kad geranoriškas 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrimas yra partijai svarbus ne tiek dėl finansinės naudos, kiek rodo jos prestižą ir rinkėjų pasitikėjimą ja. Informavo, kad per ataskaitinį laikotarpį Priežiūros taryba surengė 38 posėdžius ir 7 konferencijas. Pridūrė, kad LLRA tapo europietiška partija ir priklauso Europos konservatorių ir reformatorių aljansui, kuris vienija 12 Europos šalių politines partijas.
Zygmunt Ždanovič 2012-05-04
|
