Nuorodos
Siūlome
Interviu
Naujienos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programinės nuostatos
| Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programinės nuostatos |
|
Programinis pirmininko Valdemaro Tomaševskio pasisakymas VII LLRA Suvažiavime
Modernios ir dinamiškai besivystančios valstybės - tai valstybės su sklandžiai veikiančiais valdymo organais, apmokestinimo ir finansų sistemomis. Deja, dabartinė valdančioji koalicija neturi aiškios ateities plėtros vizijos, neturi šalies ekonomikos prioritetų, bet susitelkia vien ties biudžeto įplaukų ir išlaidų, lyg kažkokia buhalterinės apskaitos įstaiga. Betgi valdžia turi daug platesnių užduočių, biudžetas sudaro tik 30% BVP, o likusi BVP dalis sukuriama už biudžeto ribų. Subalansuotam šalies BVP augimui reikalinga į ateitį orientuota šalies plėtros vizija ir pagrindinių finansinių ir valdymo struktūrų veiklos sričių reforma.
1. Valdymo reforma Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva turime pernelyg didelį parlamentarų skaičių. Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas nuo 141 iki 101. Siekiant pagerinti Seimo darbo kokybę siūlome kandidatams į Seimo narius įvesti tam tikrus reikalavimus. Jais galėtų tapti žmonės, turintys tam tikrą patirtį arba žinias apie valstybės valdymą. Kandidatai į Seimą turėtų bent kartą būti išrinkti į savivaldybių tarybas, ar bent du kartus balotiruotis savivaldos rinkimuose. Ministerijų skaičius galėtų būti sumažintas sujungus kai kurias ministerijas. Pavyzdžiui, Ūkio ir Energetikos ministerijos turėtų būti sujungtos į vieną, nes kai kurios jų funkcijos sutampa ar net užkerta kelią būtinų sprendimų priėmimui tam tikrose ūkio šakose. Nepaisant to, kad jau kelioliką metų esame ratifikavę Europos vietos savivaldos chartiją, savivaldybių būsena ir plėtra Lietuvoje toli gražu nėra tobula. Turime per mažą renkamų visuotiniuose rinkimuose savivaldybių tarybos narių skaičių (1526 tarybos nariai). Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolika tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų nustatytų Vakarų šalyse. Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant savivaldos antrąjį lygį seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550. Miestų ir rajonų savivaldybių įgaliojimų dalies perdavimas jau savarankiškoms seniūnijoms sustiprintų savivaldą, aktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą. Priklausomai nuo seniūnijos dydžio, būtų galima išrinkti nuo 15 iki 30 narių į seniūnijų tarybas, kas padidintų išrinktų asmenų skaičių iki maždaug 10000, ir svarbu, kad šie tarybos nariai būtų renkami kartu su rajonų ir miestų savivaldybių tarybos nariais visuotiniu slaptu laisvu balsavimo būdu. Tai nepareikalautų jokių papildomų išlaidų, bet būtų labiau demokratiškas ir visuotinis būdas, nes, deja, šiandieninė bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarka aktyvizuoja tik labai nedidelę vietos gyventojų bendruomenės dalį. Taip pat nebūtų jokių papildomų naujų savivaldybių valdymo išlaidų, nes jos veiktų seniūnijų patalpose. Būtų įdarbinta tiek pat darbuotojų (5-8 žmonės, priklausomai nuo seniūnijos dydžio), tiktai jau kaip vietos savivaldos vienetas, turintis savo funkcijas, turintis kad ir nedidelį biudžetą ir demokratiškai renkantis seniūną bei atliekantis įvairias valdymo funkcijas.
2. Mokesčių sistema Dabartinė vyriausybė didindama mokesčius ir naikindama visas mokesčių lengvatas dar kartą pabrėžė, kad neturi jokios šalies ir jos ekonomikos plėtros vizijos ir prioritetų. Manome, kad valstybės ekonomikoje turi būti bent keli prioritetai, kurie turėtų būti skatinami mokesčių diferencijavimu.
A. Turizmas Dievas apdovanojo Lietuvą nuostabia gamta. Turime švarius paplūdimius, upes ir ežerus. Taigi turizmas galėtų tapti viena iš pagrindinių Lietuvos ūkio šakų, generuojančia didelę BVP dalį. Deja, sunkiai besiformuojanti turizmo pramonė gavo rimtą smūgį padidinus PVM nuo 9% iki 21% viešbučio paslaugoms. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje šis mokestis siekia 8% ir nesunku atspėti, kad turizmo plėtra ten labai sustiprėjo. Mūsų šalyje turizmo plėtra sustingo, o būtent šioje srityje galima būtų sukurti naujų darbo vietų ir gauti dideles įplaukas į biudžetą. Turizmo sektoriuje taip pat nepakankamai išnaudojame savo religinio ir istorinio potencialo. Lietuvoje yra daug žinomų visame pasaulyje šventų vietų, o Vilnius yra Dievo Gailestingumo garbinimo sostinė, šiandien labai svarbus Katalikų Bažnyčioje. Būtent Vilniuje, Šventa Faustyna Kowalska patyrė Gailestingojo Kristaus apsireiškimą. Tokio Sanktuariumo atsiradimas sostinėje ar jos apylinkėse pritrauktų milijonus piligrimų ne tik iš Europos, bet ir iš Pietų Amerikos, Azijos ir kitų pasaulio kampelių. Netoli Krokuvos, Lagievnikuose toks Sanktuariumas veikia jau dešimt metų ir per metus jį aplanko 2 mln. piligrimų. Panašaus Sanktuariumo atsiradimas Lietuvoje atneštų begalę džiaugsmo ir pasitenkinimo tikintiesiems, o taip pat ir naudą visiems šalies gyventojams, nes tai reikštų taip pat papildomas viešbučių, maisto pramonės paslaugas, ypač padaugėtų oro transportu keliaujančių piligrimų ir turistų. LLRA rinkiminėje programoje Vilniaus mieste aukščiau išvardyti pasiūlymai buvo siūlomi jau prieš 1,5 metų, šis punktas buvo įtrauktas į bendrą koalicijos susitarimą, bet toks didžiulis projektas reikalauja bendro ne tik Kurijos ir tikinčiųjų pritarimo bei įsitraukimo, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisijungimo.
B. Antruoju šalies vystymosi prioritetu būtų perėjimas prie biokuro šilumos ūkyje ir energetikoje. Gamta nedavė mūsų šaliai pagrindinių energijos šaltinių - anglies, naftos ar dujų. Tačiau turime, palyginus, didelį plotą, tuo pačiu biokuro ir bioenergijos plėtros potencialą. Šiuo metu vyriausybė ta kryptimi nesiima jokių veiksmų, dėmesį skiria tik branduolinei energetikai, kuri pareikalaus keliolika milijardinių investicijų. Apskritai, vyriausybė neturi jokios šilumos ūkio strategijos, nors šilumos poreikis mūsų šalyje yra dvigubai didesnis nei elektros energijos poreikis, palyginus atitinkamai 40 ir 20 megavatų. Perėjimo prie biokuro pranašumai – tai ne tik mažesnė kaina, lyginant su dujomis ar kitais energijos šaltiniais, bet ir:
C. Trečiuoju prioritetu mūsų šalies ūkio vystyme - transporto sistema, ypač tranzito sistema. Turime palankią geografinę padėtį, neužšąlantį uostą, naftos terminalą, 4 oro uostus, greitkelius ir gerus kelius. Turiu pripažinti, kad Susisiekimo ministerija buvo nebloga dabartinės valdžios išimtis gero valdymo prasme. Tačiau negalime stovėti vietoje ir turime didinti šios šakos vystymosi dinamiką. Todėl privalome dirbti ties turistų pritraukimo, oro uostų vystymo, esamo uosto plėtimo ar naujo statymo, tranzitinių jungčių VIA BALTICA ir RAIL BALTICA užbaigimo. Siūlant transporto sistemą pripažinti prioritetine ūkio šaka, privalome rimtai susimąstyti dėl akcizų degalams mažinimo, dėl ko sumažėtų kainos degalinėse, padidėtų transporto srautai, ko pasekoje didėtų įplaukos nuo kuro pardavimo. Tai yra ypač svarbu turint omeny dvi kaimynines Lietuvos šalys nepriklausančias Europos Sąjungai, kur akcizai yra žymiai mažesni, o kuras pigesnis. Transporto sistemoje taipogi svarbu išsaugoti savivaldybių viešąjį transportą. Šiandien, dauguma savivaldybių savarankiškai nesusitvarko su šia, reikia pripažinti, valstybine problema. Norint gelbėti šią pakankamai efektyviai iki šiol veikusią sistemą būtini yra skubūs valdžios žingsniai PVM mažinimas viešajam transportui bei ES fondų pritraukimas viešojo transporto modernizavimui. Kalbant apie transporto veiklą neįmanoma neprisiminti mūsų didžiausio skausmo - savivaldybių kelių ir vietinių privažiavimų būklės. Todėl tiesiog yra privalomas nuo 20 proc. iki bent jau 30 proc. didinimas bendros sumos skiriamos kelių finansavimui. Taipogi reikėtų iš dalies pakeisti pinigų skyrimo tam tikroms savivaldybėms kriterijus, papildant juos eismo intensyvumo kriterijumi. Tai svarbus kriterijus, kadangi yra pastebimi dideli eismo intensyvumo skirtumai tam tikrose vietovėse. Iki šiol į tai nebuvo atsižvelgiama. Visose trijose išvardintose prioritetinėse kryptyse negalima tikėtis vystymosi ir augimo be mokesčių diferencijavimo ir mokesčių lengvatų. Tai yra tiesiog būtina mūsų šalies finansinio savarankiškumo perspektyvoje. Kitos mūsų šalies gyvenimo sritys yra ne ką mažiau svarbios ir kiekvienoje iš jų turime savo konkrečių pasiūlymų. Norėčiau šiuos pasiūlymus pristatyti garbingai auditorijai. Kaip yra žinoma, LLRA yra pasiryžusi gauti keliolika mandatų Seime ir formuoti naują vyriausybę, kurioje galėtume vadovauti trims-keturioms ministerijoms – Ūkio ministerijai ir Susisiekimo ministerijai, kurių veiklos krypties programines nuostatas jau pristačiau, o taip pat pretenduotume į Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijas. Taigi dabar pristatysiu su šiomis ministerijomis susijusias mūsų programines nuostatas.
I. Švietimas Šiuo metu tai viena blogiausiai valdomų ministerijų, kuri dėl savo neapgalvotų sprendimų sukėlė didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą. Aukštojo mokslo reforma buvo Konstitucinio Teismo pripažinta antikonstitucine. Panašiai gali nutikti ir su švietimo reforma, kadangi jos kryptis pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų teises. Privalome padaryti viską, kad užkirstume kelią gerai veikiančios Lietuvos švietimo sistemos žlugdymui, turime išsaugoti vidurines mokyklas, kaimo mokyklas, tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį sėkmingai veikiantį visus 22-ejus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metus. Taipogi negalime pamiršti, kad gera švietimo sistema, aukštas išsilavinusių piliečių procentas turi įtakos investicijų didinimui ir ūkio vystymui. Iki šiol turbūt vienintelėje srityje – gyventojų išsilavinimo srityje – nenusileidome Europos Sąjungos vidurkiui, netgi lenkėme kai kurias Vakarų šalis. Todėl turime priešintis dabartinės ministerijos vykdomoms pseudoreformoms ir išsaugoti gerai veikiančią švietimo sistemą. O pradėti reikėtų nuo atsisakymo „mokinio krepšelio“ finansavimo principo.
II. Žemės ūkis Žemės ūkio politika iš dalies buvo aptarta programinėse tezėse kalbant apie šilumos ūkį ir energetiką. Perėjimas prie biokuro, kaip jau buvo minėta, leis Lietuvai ne tik būti energetiškai nepriklausoma ir suteiks pigesnę energiją, bet sukurs apie 30 tūkst. naujų darbo vietų kaimuose. Ir tikrai iš už rytinės sienos važiuojantis Prezidentas Lukašenka negalės tarti mūsų Prezidentei tokių žodžių kaip cit. „U menia burian na poliah ne rostiot“. Tai yra labai svarbus reikalas, taip pat tam tikras šalies prestižo reikalas, todėl sprendimai turi būti priimami vyriausybiniu lygmeniu. Panašiai vyriausybiniu lygmeniu turi būti priimami sprendimai dėl mūsų šalies žemės ūkio ir ūkininkų rėmimo, ypatingai kuriant žemės ūkio bendrijas ir kooperatyvus. Deja, šia linkme dabartinė vyriausybė, taip kaip ir ankstesnės, neveikė ir turime turbūt žemiausią Europoje žemės ūkio kooperavimosi lygį, o tokia situacija naudojasi įvairaus plauko monopolistai, kiek iš perdirbimo, tiek ir iš prekybos sričių. Kooperacijos žemės ūkyje stoka taip pat apsunkina žemdirbiams naudojimąsi kreditavimu ar kitomis banko paslaugomis. Svarbi aplinkybė stabdanti aukščiau paminėtą ar kitas žemdirbių iniciatyvas yra tikros žemdirbių savivaldos nepriklausomybės mūsų šalyje stoka. Su visa pagarba Žemės ūkio rūmams, šios didžiausios žemės ūkio organizacijos finansavimas iš valstybinio biudžeto nėra palankus abipusiam žemdirbių ir vyriausybės dialogui. Vienas iš sprendimų žemdirbių savivaldos nepriklausomybei stiprinti būtų vienkartinė valstybės parama organizacijos bazei ir infrastruktūrai su tolimesniu jos struktūrų savarankišku išlaikymu. Apie gerai žinomą vis dar nelygių tiesioginių išmokų mūsų žemdirbiams problemą pasakysiu tik, kad apie tai savo programoje ne tik kalbame - mūsų atstovas Europos Parlamente yra vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos dirbantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuris teikė rezoliucijų pataisas, rašytines deklaracijas, kėlė šias problemas įvairiuose susitikimuose ir institucijose bei užmezgė ryšius su Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių atstovais, kovojančiais su ta pačia problema. Šia linkme ir toliau aktyviai dirbsime. Absoliučiu nesusipratimu buvo dabartinės vyriausybės bandymas sumažinti Lietuvos valstybės tiesioginių išmokų fondą, ko pasekoje sumažėtų dalis įplaukų iš Europos Sąjungos. Tai neturėtų pasikartoti ir siūlome sudaryti tarppartinį susitarimą šiuo klausimu. Svarbu paminėti, jog esame griežtai prieš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) panaudojimą žemės ūkyje ir taip pat siūlome sudaryti šiuo klausimu tarppartinį susitarimą. Kalbant apie žemės ūkį, apie žemę, negalima nepaminėti ir sovietų sistemos užgrobtos žemės grąžinimo. Deja, šioje srityje buvo ir yra labai daug neteisingumo, piktnaudžiavimo, žmonių skriaudimo. Daug žmonių išėjo Anapilyn nesulaukę savo tėviškės žemės grąžinimo, o kiti pasiturtino jų sąskaita. Mūsų kaimynai, Latviai, jau seniai išsprendė šią problemą. Jie priėmė labai gerą įstatymą, kuriame įtvirtino, kad visa žemė turi būti grąžinta, net jeigu yra užstatyta, aišku, su apibrėžtais apribojimais. Valdininkai buvo eliminuoti iš šio proceso, ko rezultate buvęs savininkas nagrinėjo žemės disponavimo problemą su dabartiniu žemės ar pastato savininku, kuris ją išnuomavo ar išpirko. Pas mus viską sprendžia praktiškai niekieno nekontroliuojami valdininkai, o piliečių rinkimuose išrinkti atstovai savivaldybėse liko nustumti nuo šio proceso. 1991 metais buvo priimta taip vadinama teisė į žemės, taip pat ir laisvos perkėlimą, gali būti apibūdinta kaip ekonominis nusikaltimas. Šis įstatymas galiojo1991-1993 metais, o vėliau po pertraukos nuo 1997 metų net iki šiol. Iš esmės, daug savininkų vis dar negali atgauti savo žemių, nes jos jau paprasčiausiai pritrūko. Norint dar kažkaip gelbėti situaciją reikėtų siekti Latvių pavyzdžiu ir atitinkamai papildyti mūsų įstatymą, o žemę tiesiog grąžinti jos buvusiems savininkams. Šiuo metu miestuose siūloma 10 tūkst. litų už hektarą kompensacija yra pajuoka iš savininkų, kadangi dabartinė rinkos kaina yra net kelis šimtus kartų didesnė. Deja, savininkai negali užstatytos žemės kompensuoti mišku, o miškai parduodami biznieriams. Tai galima pavadinti antruoju ekonominiu nusikaltimu po žemės perkėlimo. Dabar pristatysiu kitas mūsų programines nuostatas.
III. Tautinių mažumų teisių apsauga Europos Sąjungoje, aplamai Vakarų civilizacijoje, galioja tam tikri tautinių mažumų teisių standartai. Šioje srityje nereikia išradinėti dviračio, šie standartai paprasčiausiai turi galioti realiame gyvenime. Dar 2000 metais mūsų valstybė ratifikavo be išlygų Tautinių mažumų apsaugos ginimo konvenciją. Turime laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Esu įsitikinęs, jog artimiausiu laiku taip ir bus: dviejų ar net trijų kalbų vartojimas viešajame gyvenime atskirose vietovėse taps norma. Standartai turi galioti visiems Europos Bendrijos nariams.
IV. Socialinė apsauga Netikrumo laikais, o taip galime pavadinti ekonominės krizės laikus, valstybė privalo parodyti daugiau aktyvumo bei atsakomybės už bendrą gerbūvį. Valstybės institucijos turėtų ypatingai pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais piliečiais, kurie be atitinkamos paramos nesugebės susitvarkyti su krizės padariniais, susijusiais be abejo su kainų pakilimu ir pajamų mažėjimu. Taip pat padidėja namų ūkio išlaidos. Būtent dėl to paramos suteikimas šeimoms, turinčioms mažas pajamas, daugiavaikėms šeimoms bei šeimoms su neįgaliais vaikais turėtų tapti prioritetu. Kitu atveju, ženkliai gali padidėti socialiai atskirtų žmonių skaičius esančių žemiau skurdo ribos. Valstybė turi priemones, kurias ekonominės krizės laikais gali panaudoti savo piliečių naudai, jiems tinkamu ir naudingu būdu sukurdama ekonominę-finansinę valstybės politiką. Tokios priemonės apima įvairaus pobūdžio lengvatas, ypač mokesčių, kurie turi būti diferencijuoti. Jų dėka įmanoma apsaugoti labiausiai ekonominės krizės pažeidžiamas socialines grupes. Minimalus atlyginimas turi būti ne mažesnis 1200 litų ir ne mažiau negu 50% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Pensijų dydis taip pat turi būti ne mažesnis negu 50% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Aišku, kad pasiekti tokį minimalių atlyginimų ir pensijų lygį reikalingos papildomos įplaukos į biudžetą. Vienas iš būdų jas gauti yra apmokestinti daugiausia pinigų uždirbančią mūsų šalies struktūrą – bankus. Taigi būtina įvesti banko mokestį. Ekonominės krizės laikais, kurios padarinius stipriai jaučiame ir Lietuvoje, kovos su ja išlaidos reikalauja teisingo finansinės naštos paskirstymo. Krizės įveikimo našta negali atitekti vien tik paprastiems mokesčių mokėtojams, nes tai gali sukelti nepataisomą dalies gyventojų nuskurdinimą. Statistika rodo, jog atvirkščiai negu galėtų atrodyti, bankų ir finansų sistemos buvo mažiausiai paveiktos krizės. Vadovaujantis solidarumo principu bankai privalo aktyviai dalyvauti viešųjų finansų gelbėjime. Bankų apmokestinimo idėja gali išsigelbėti valstybės biudžetą. Toks sprendimas buvo sėkmingai pritaikytas kai kuriuose Europos šalyse, pvz. Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Kipre. Priklausomai nuo valstybės, egzistuoja įvairus banko mokesčio atskaitymo būdai. Tikriausiai mažiausiai skausmingas klientams yra banko pajamų apmokestinimas tam tikrais mokesčių metais.
V. Sveikatos apsauga Sveikatos sistemos finansavimas turi būti biudžeto prioritetu, kadangi sveikatai skiriami pinigai nėra išlaidavimas, bet tai investicija Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Reikalingos taip pat papildomos vaistų įsigijimo lengvatos. Neįgalūs asmenys bei asmenys išlaikantys neįgaliuosius asmenis, žmonės, kuriems nustatytos lėtinės ligos bei žmonės, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, privalo turėti galimybę atskaityti nuo pajamų išlaidas vaistams, jei tam tikrą mėnesį medikamentams išleido daugiau negu 100 litų. Atskaitymui būtų taikomas nustatytos 100 litų ribos perviršis. Ši lengvata būtų prieinama labiausiai nuskriaustiems bei gyvenimo išbandytiems žmonėms, vargingiausiai gyvenantiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, pensininkams priklausomiems nuo geros valios žmonių.
*****
Kitos LLRA programinės nuostatos yra ne mažiau svarbios, bet laikas neleidžia plačiai jų aptarti, todėl pateikiu jas vienu sakiniu.
Daug dėmesio skirsime jaunimo užimtumui. Taip pat užtikrinsime jauniems žmonėms palankias sąlygas kurti savo verslą ir likti dirbti Lietuvoje.
Užtikrinsime kultūros prieinamumą visiems ir miesto, ir kaimo gyventojams.
Skatinsime visų gyventojų mėgėjiško sporto prieinamumą. Atsižvelgiant į prastėjančią vaikų ir jaunimo sveikatos būklę siūlysime padidinti fizinio lavinimo pamokų skaičių iki keturių per savaitę.
Skatinsime ir remsime atliekų perdirbimą bei jų panaudojimą energijai gauti. Didinsime baudas už aplinkos teršimą.
21-ame amžiuje internetui tenka labai svarbus vaidmuo kalbant ir apie mokslą, ir apie darbą. Todėl prieiga prie interneto yra labai svarbi ir turi būti užtikrinta visiems gyventojams. Siūlome įvesti interneto įvedimo ir naudojimo lengvatas, ypač kaimo vietovėse.
Užsienio politikoje turime stiprinti mūsų integraciją Euro-Atlantinėse struktūrose, Europos Sąjungoje ir NATO. Taip pat turime plėtoti gerus santykius su visais kaimynais.
Apart profesinės armijos, privalome turėti ir rezervo pajėgas.
Siekdami padidinti bešališkumą ir objektyvumą, taip pat sumažinti bet kokį spaudimą teismams, dar 2009 metais siūlėme ir šiandien siūlome įvesti į Lietuvos teisės sistemą prisiekusiųjų teismo instituciją. Su korupcija reikia kovoti ne žodžiais, o realiais veiksmais ir pradėti reikia nuo savęs. Būtent LLRA principingai neimdavo pinigų iš verslo struktūrų. Esame giliai įsitikinę, kad verslą nuo politikos būtina atskirti.
Nuo komunizmo laikų užsiliko perdėtas materialinės bazės vertinimas ir dvasinio antstato, dvasinių vertybių sumenkinimas. Nesunku pastebėti, kad tikėjimas, moraliniai įsitikinimai, vidinė žmogaus jėga, jo dvasinis pasaulis turi įtaką atskirų žmonių bei visuomenės gyvenimui. Amerikiečių mokslininkas Josh McDowell paskelbė stulbinančią statistiką, kad jaunimas, kuris savo tikėjimą remia Šventuoju Raštu yra 10,6 kartų mažiau linkęs vartoti narkotikus, 4 kartus mažiau linkęs vogti; 5,5 kartų rečiau nusižudyti, 3,7 kartų – pasigerti; 3,4 kartų - nuskriausti kitą žmogų. Štai jums ir ekonomija bei biudžeto lėšų taupymas, ypač Vidaus reikalų ministerijos ir Švietimo ministerijos asignavimu. Siūlome įvesti privalomą religijos dėstymą ir egzamino įvedimas mokyklose. Nuo XIV amžiaus pabaigos ypač katalikybė sudarė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės bendruomenių gyvenimo pagrindą. Šventasis Kazimieras, pakrikštyto Didžiosios Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos anūkas, nuo amžių buvo ir yra sektinas gilaus tikėjimo, aukštos kultūros ir atsidavimo artimajam pavyzdys. Garbingų kitatikių atstovų įnašas parodo, kad platesnė nei konfesinė dvasinė bendrystė (krikščionių, musulmonų, žydų) sudaro tvirtą kultūrinį, bendražmogiškąjį Lietuvos kultūros pagrindą. Europoje vyraujanti postmodernistinė kultūra, neigdama objektyviąją tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniname gyvenime. Tokių vertybių, kaip: viso ciklo – nuo pradėjimo iki natūralios mirties – gyvybė, šeima – kaip vyro ir moters meilės ir atsakomybės vienas už kitą ir už palikuonis, vaisius paneigimas, gyvenimas tarsi Dievo nebūtų, ruošia dirvą visokiems keistiems, ekstremaliems, amoraliems veiksmams ir polinkiams. Nesilaikymas dorovinių materialinio pasaulio organizavimo normų, pvz., politikoje, valstybės valdyme, medicinoje, statyboje ir t. t., visada anksčiau ar vėliau baigiasi katastrofa. Juolab savo dėsningumą turi dvasinis pasaulis (meilė, tikėjimas, ištikimybė, draugystė, sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus vidinius išgyvenimus ir t. t.). Europos dvasinis ir kultūrinis apogėjus irgi tai parodė. Iki šių dienų mes su pasididžiavimu parodome svečiams nuostabius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos viduramžių senamiesčius, puikias kitų vietovių bažnyčias, architektūrinius ansamblius. Tai yra dvasinio ir kultūrinio krikščionybės gyvenimo vaisius. Ar turėsime ką palikti kitoms kartoms, mes XXI amžiaus Lietuvos, Europos gyventojai?
Pabaiga Apie LLRA turi palankią nuomonę ne tik rinkėjai, bet ir dauguma partijų. Užsitarnavome sąžiningos partijos reputaciją, per visą savo veiklą neturėjome jokių korupcijos skandalų. Taip pat turime solidžios partijos reputaciją, visada laikomės duoto žodžio ir susitarimo. Per paskutinius savivaldos rinkimus šalies mastu kartu su Rusų Aljansu gavome apie 7% balsų, laimėjome 65 vietas septyniose savivaldybėse ir visose šiose savivaldybėse sudarėme valdančiąją daugumą. Sudaryti su mumis koaliciją panorėjo praktiškai visos plataus politinio spektro partijos. Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybėse turime absoliučią daugumą, bet taip pat puikiai bendradarbiaujame su opozicija. Sostinėje sudarėme koaliciją su judėjimu „TAIP“, Socialdemokratais, Darbo partija. Trakų rajone bendradarbiaujame su Liberalų ir centro sąjunga, su Socialdemokratais. Švenčionių rajone – su Naująja sąjunga, Darbo partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Socialdemokratais. Visagine - su Liberalų ir centro sąjunga, Darbo partija, Socialdemokratais ir Rusų sąjunga. Širvintų rajone su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija Tvarka ir Teisingumas, Socialdemokratų ir Konservatorių partijomis. Kaip matome, tai labai platus partijų spektras. Ateinančiuose Seimo rinkimuose esame pasiryžę laimėti keliolika vietų parlamente ir potencialiai formuoti vyriausybę. Tikiu, kad tai mums pavyks, ir gerą koalicinio bendradarbiavimo patirtį savivaldos lygmenyje pavyks perkelti į aukščiausią lygį.
Vilnius, 2012 m. balandžio 28 d. |