Pastaruoju metu žiniasklaidoje savo tiesas apie politiką skelbia daugelis. Ir nors politizuotų rašinių netrūksta, daug tikrovės faktų juose taip ir lieka nepaminėti. Antai šio mėnesio kovo 19 dieną portale lrytas.lt pasirodė Arkadijaus Vinokuro straipsnis „Lenkų klausimas“ – su politiniu pamušalu“. Šį rašinį privalu papildyti,  nes jis yra nepakankamai išsamus ir nepateikia visų reikalingų žinių tam, kad visuomenė galėtų teisingai įvertinti nagrinėjamą situaciją.

Dėmesį iškart reikėtų kreipti į straipsnio vidurį, kur A.Vinokuras kaip priekaištą LLRA lyderiui Valdemarui Tomaševskiui pateikia informaciją apie nuosavybės atkūrimo problemas Vilniaus krašte. Čia reikia žinoti tai, kad dėl žemės grąžinimo klausimų Vilniaus rajone atsakomybė tenka konkrečiai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Pastarasis skyrius yra pavaldus Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Anksčiau jis buvo pavaldus Vilniaus apskrities viršininkui. Taigi šiuo atveju V.Tomaševskis, o taip pat net ir Vilniaus rajono savivaldybė neturi nei galimybės, nei teisės įtakoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiklą.

Regis, jau po šio trumpo paaiškinimo tampa akivaizdu, kad A.Vinokuro straipsnyje problemos atrodo labiau kuriamos ir simuliuojamos, o ne nagrinėjamos iš esmės. Negana to, straipsnio autorius tarsi nori įteigti skaitytojui, kad Valdemaras Tomaševkis nepadeda mūsų šalies piliečiams arba kad rūpinasi vien kažkokiais ribotais interesais. O man atrodo, kad A.Vinokuras net ir nenori manyti kitaip. Kodėl leidžiu sau taip teigti? Ogi todėl, kad aš ir mano šeima esame realiai susidūrę su nuosavybės teisių atkūrimo situacija bei sulaukę V.Tomaševskio pagalbos. Taigi turiu asmeninės patirties ir galiu pateikti kur kas tikroviškesnį vertinimą nei A.Vinokuras, kuris yra nutolęs nuo tokios  situacijos arba laikosi neobjektyvių nuostatų.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius, aš ir mano šeima galime drąsiai teigti, kad Valdemaras Tomaševskis – vienas iš tų,  kurie imasi iniciatyvos padėti žmonėms. Štai mano mama druskininkietė Dalia Pugačiauskienė jau ilgą laiką savo teises gina su V.Tomaševskio pagalba. Siekdama atgauti jai priklausančią žemę Druskininkų mieste,  kurią D.Pugačiauskienės senelis valdė iki nacionalizacijos,  moteris ilgą laiką ėjo įvairių teisinių procedūrų koridoriais.  Siekdama atgauti tai,  kas jai teisėtai priklauso,  Dalia ne kartą susidūrė su neteisybe ir nežinojimu. Gaila, tačiau valdininkų savivalė ir nenoras vilkino nuosavybės grąžinimo procesus. Kurį laiką mes, visa lietuvių Pugačiauskų šeima, jautėmės atsidūrę aklavietėje. Daugybė žmonių,  į kuriuos buvo kreiptasi pagalbos,  taip pat ir politikų,  Seimo narių, įvairių organizacijų ir institucijų atstovų,  atsitvėrė abejingumo siena.

Padėtis į gera ėmė keisti tik po to,  kai buvo kreiptasi į V.Tomaševskį, kuris yra vie­nas iš Pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą grą­ži­ni­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų au­to­rius. V.Tomaševkis sutiko padėti, o dėl nuosavybės atkūrimo vykusiuose teismo posėdžiuose politikas jau ne kartą atskleidė aukščiau minėto įstatymo prasmę, pasisakė už prigimtinės vertybės – protėvių žemės svarbą, šventumą ir neliečiamumą. Nors D.Pugačiauskienės nuosavybės teisių atkūrimo procesas gerokai užsitęsė,  V.Tomaševskis nepristinga iniciatyvumo padėti ir toliau. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo problema V.Tomaševskio dėka buvo  iškelta ir ne vienoje spaudos konferencijoje ar kitame viešame renginyje.

Taigi akivaizdu, kad V.Tomaševskis yra stipri atsvara ir paguoda tiems, kurie kovoja už teisybę. Atviras visuomenei politikas reaguoja į žmonių pagalbos prašymus ir gina pažeistas piliečių teises. Ir visai nesvarbu, kokiam žmogui ir dėl ko kyla problema – V.Tomaševskis padeda įvairių tautybių gyventojams, siekia pagarbos prigimtinėms teisėms bei Konstitucinėms vertybėms, gina tiesą, saugo laisvę.

O jei ir po šio straipsnio jaučiatės sumišę ar tiesiog netikite, kad yra geros valios politikų, žinokite, kad būtent V.Tomaševkis savo dienotvarkėje skiria laiką tam, kad visi norintys piliečiai galėtų kreiptis ir išsakyti savo bėdas.

Druskininkai

2012-03-22