Tei­sin­gu­mas trium­fuoja

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vos aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­dė­jo taš­ką UAB „Ne­men­či­nės ko­mu­na­li­nin­kas“ di­rek­to­riaus Zbig­ne­vo Je­dzins­kio by­lo­je, ku­rio­je jis bu­vo kal­ti­na­mas pa­si­prie­ši­nęs vals­ty­bės tar­nau­to­jui. Teis­mas iš­tei­si­no Z. Je­dzins­kį at­mes­da­mas „nu­ken­tė­ju­sio­jo“ - Vil­niaus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Vil­niaus ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Ser­ge­jaus Tret­ja­ko­vo - skun­dą.

Apie kon­flik­tą, ku­ris tu­rė­jo su­pla­nuo­tos pro­vo­ka­ci­jos po­žy­mių ir ku­riuo bu­vo mė­gin­ta įbau­gin­ti bei pa­že­min­ti są­ži­nin­gą, kom­pe­ten­tin­gą ir so­li­dų va­do­vą „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­tis“ pla­čiai ra­šė straips­ny­je „Val­do­mas tei­sin­gu­mas“ („Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­tis“, Nr. 13 (873), 2011 m. ko­vo 31 d. - ba­lan­džio 6 d.). Su­si­pa­ži­nu­si su kon­flik­to ap­lin­ky­bė­mis bei ne­tei­sė­tais vals­ty­bės tar­nau­to­jo veiks­mais, ku­ris ap­ri­bo­da­mas pi­lie­čio ju­dė­ji­mo lais­vę aiš­kiai vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mus, re­dak­ci­ja at­vi­rai sto­jo Z. Je­dzins­kio pu­sėn. Re­dak­ci­jos at­sto­vai ne kar­tą da­ly­va­vo teis­mo po­sė­džiuo­se ir as­me­niš­kai įsi­ti­ki­no, kad by­la tu­ri ir po­li­ti­nio su­si­do­ro­ji­mo at­spal­vį, apie ką ty­liai šnibž­dė­ta Vil­niaus mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo ko­ri­do­riuo­se. Skai­ty­to­jams ver­ta pri­min­ti, kad Z. Je­dzins­ki yra Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos Šven­čio­nių ra­jo­no sky­riaus pir­mi­nin­kas bei šios re­gio­ni­nės par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. Pli­ka aki­mi bu­vo ma­ty­ti, kad by­la su­fab­ri­kuo­ta, ta­čiau apy­lin­kės teis­mas tik­riau­siai neat­si­spy­rė spau­di­mui iš vir­šaus ir sto­jo vals­ty­bės val­di­nin­ko pu­sėn pri­pa­žin­da­mas kal­tu Z. Je­dzins­kį. Nenuosta­bu, kad vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas ša­lies tei­sin­gu­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis yra la­bai men­kas.

Ta­čiau smar­kiai nu­si­vy­lė tie, ku­rie ti­kė­jo­si, kad Z. Je­dzins­ki pa­si­duos, pa­lūš ir ne­iš­lai­kys puo­li­mo. Atsitiko kitaip. Z. Je­dzins­ki nu­ta­rė ko­vo­ti iki ga­lo ir, kaip pa­aiš­kė­jo, drą­sa ir ryž­tas gi­nant sa­vo gar­bę bei oru­mą, ap­si­mo­kė­jo. Iš pra­džių Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas anu­lia­vo Vil­niaus 2-ojo apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą, o vė­liau š. m. va­sa­rio 21 d. Lie­tu­vos aukš­čiau­sia­sis teis­mas at­me­tęs S. Tret­ja­ko­vo ka­sa­ci­nį skun­dą su­dė­jo vi­sus taš­kus ant „i“. Tai­gi ke­lis me­tus tru­kęs teis­mų ma­ra­to­nas bai­gė­si tei­sin­gu­mo trium­fu. Ke­lias link jo ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas: kai­na­vo daug ner­vų, lai­ko ir svei­ka­tos. Ta­čiau sa­vo ryž­to, ti­kė­ji­mo, šei­mos, ar­ti­mų­jų, drau­gų bei par­ti­jos ko­le­gų ir ben­dra­dar­bių pa­lai­ky­mo dė­ka Zbig­nev Je­dzins­ki ga­liau­siai lai­mė­jo šią ke­lis me­tus tru­ku­sią ba­ta­li­ją.

Rei­kė­tų pri­min­ti, kad mūsų sa­vait­raš­tis ir­gi bu­vo su­si­lau­kęs Žur­na­lis­tų eti­kos ko­mi­si­jos ins­pek­to­riaus įspė­ji­mų ir rei­ka­la­vi­mo ati­tai­sy­ti kai ku­rias pub­li­ka­ci­jo­je „Val­do­mas tei­sin­gu­mas“ pa­teik­tas for­mu­luo­tes. Ta­čiau ti­kė­da­mi, kad „tei­sin­gu­mas yra mū­sų pu­sė­je“, ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė­me tai da­ry­ti.

Re­dak­ci­jos inf.

Vilniaus krašto savaitraštis nr.9 (2012 m. kovo 1-7d.)