Waldemar Tomaszewski apie Europos ateitį

Prezidentas Rolandas Paksas apie Waldemarą Tomaszewskį

Europos ateitis yra Tėvynių Europa

W. Tomaszewski: Už demokratišką, pilietišką ir teisingą Lietuvą!

Šeštadienį 23 dieną Vilniuje trys tūkstančiai mokytojų, moksleivių ir jų tėvų dalyvavo eitynėse nuo Seimo iki Prezidentūros, kur įvyko mitingas prieš liberalų ir konservatorių valdžios tautinių mažumų švietimo diskriminavimą

Tradicines Europos vertybes ginančios partijos stiprina bendradarbiavimą

Madride 2022 m. įvyko „Madrit Summit“ – patriotinių, už laisvę pasisakančių, krikščioniškų ir centro dešinės Europos partijų lyderių susitikimas, kurio pagrindinė transliuojama žinutė yra šūkis „Apginkime Europą“ (Defend Europe). Viršūnių susitikimo šeimininkas buvo Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal. Į Madridą iš visos Europos atvyko keliolika partijų lyderių, pasisakančių už Tėvynių Europą, paremtą krikščioniškosiomis vertybėmis.

Dviejų dienų susitikime dalyvavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki, Prancūzijos nacionalinio fronto/Nacionalinio susivienijimo pirmininkė Marine Le Pen, Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, italų partijos Fratelli d Italia lyderis Vincenzo Sofo, Lietuvos lenkų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos parlamento narys Waldemar Tomaszewski, kiti lyderiai.

Madrido viršūnių susitikime buvo diskutuojama apie tai, kaip apginti Europą bei ES valstybių narių piliečius nuo dabartinių grėsmių. Partijų lyderiai kalbėjo apie būtinumą apginti pramonę Europoje, kuri užtikrina darbo vietas, ES valstybių narių energetinį suverenumą, gimstamumo skatinimą, kad Europa galėtų išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir būdus saugoti Europos sienas nuo nelegalios imigracijos.

Diskutuodami apie Europos, kuri privalo saugoti tradicines vertybes ir rūpintis kiekvienu žmogumi, ateitį, partijų lyderiai pabrėžė būtinumą bendradarbiauti ir veikti išvien kuriant būsimų kartų gerovę.

Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, sveikindamasis su pakviestais svečiais, pabrėžė: „Mes, visi čia susirinkusieji, esame sąjungininkai. Mus visus jungia mūsų tėvų vertybės. Jei norime užtikrinti mūsų tėvynainiams Europoje gerovę, privalome pakeisti dabartinį kursą. Turime bendradarbiauti tam, kad išvaduotume savo piliečius iš krizės. Ant kortos yra pastatyta išties daug – mūsų kaip tautų, kaip valstybių išlikimas. Mūsų pareiga yra perduoti jaunoms kartoms tradicines vertybes“.

Toliau kalbėjęs Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki sakė: „Šiandien turime atremti ne vieną grėsmę. Visi kartu privalome rasti atsaką joms. Europai gresia taip vadinamoji „atvirkštinė diskriminacija“: kalbu apie dempingą ekonomikos srityje, absurdiškus CO2 limitus, kurie silpnina šalių ekonomikas. Europą būtina reindustrializuoti, privalome remti smulkius ir vidutinius verslininkus. Taip pat privalome laimėti ginčą dėl valstybių suverenumo, kuriam grėsmę kelia Europos institucijos, pasisavindamos teises, viršijančias Bendrijos teisę. Privalome kartu kovoti už tai, kad laisvė reikštų laisvę, demokratija – demokratiją, o suverenumas būtų užtikrintas”.

Savo ruožtu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pabrėžė: „Mums būtina stiprinti ir įtvirtinti bendrąsias vertybes, kurios grindžiamos krikščioniškosiomis vertybėmis. Turime sukurti naują bendradarbiavimo platformą, kad mūsų pozicija ir požiūriai būtų Europoje labiau girdimi ir matomi. Nepamirškime, kad demokratijos esmė yra rinkimai, todėl remkime vieni kitus. Dabartinė Briuselio vykdoma energetinė politika yra itin ydinga, todėl būtina ją pakeisti tam, kad išgelbėtume naikinamą ekonomiką. Klimato politika yra irgi netinkama, nes griauna ekonomiką. Energijos branginimas jokiu būdu negali būti vadinamas klimato gelbėjimu, tai yra visiška Briuselio kvailystė“.

Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko, Europos parlamento nario Waldemaro Tomaszewskio pasisakymas buvo įvertintas itin palankiai, jis taip pat sulaukė padėkų už tai, kad kelia svarbius klausimus, tokius kaip būtinybė ginti paprastą žmogų ir tinkamai vertinti gyvybės dovaną. LLRA-KŠS lyderis nurodė, kad „ekonominiai klausimai yra labai svarbūs, nes įtakoja kiekvieną Europos gyventoją, todėl būtina spręsti paprastų žmonių problemas kuriant naujas darbo vietas, didinant jų pajamas. Taip pat labai svarbu stiprinti viduriniąją visuomenės klasę, kurią galima skatinti remiant smulkius verslininkus ir šeimos bendroves“. Viršūnių susitikimo programa taip pat numatė demografinių bei vietos europiečių mažėjimo problemų aptarimą. Kalbėdamas šiomis temomis, W. Tomaszewski pabrėžė: „Susiklosčius tokiai situacijai, privalome visomis išgalėmis skatinti gyvybės civilizaciją nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Tokia būtent yra normali Europos ateitis“. Citavo Joną Paulių II, kuris savo laiku pasakė: „Tautos, kurios žudo savo vaikus, neturi ateities“. W. Tomaszewski pateikė šiame kontekste Lenkijos ir Lietuvos pavyzdį. Būtent Lietuvoje LLRA-KŠS pateikė įstatymo projektą dėl gyvybės apsaugos. Pridūrė, kad būtina ne tik stipriai skatinti motinystę teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis, bet ir skatinti pačią motinystės kaip itin didelę visuomenės vertybę, o pradėti reikėtų nuo švietimo. Baigdamas pasisakymą, pabrėžė krikščioniškų ir patriotinių Europos partijų vienybės svarbą kovojant už tradicinės šeimos ir krikščioniškosios Tėvynių Europos išlikimą.

Madride įvykęs patriotinių ir krikščioniškų Europos partijų lyderių susitikimas baigėsi priėmus bendrą pareiškimą apie tolesnį bendradarbiavimą ginant tradicines Europos vertybes.

Jei norime, kad Europa išliktų, turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų

Europos Parlamentas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, kurioje yra 11 narių iš Lietuvos. Parlamentas yra svarbus politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas ES lygmeniu. Dauguma narių priklauso politinėms frakcijoms; į jas jie susiburia ne pagal valstybes, kuriose buvo išrinkti, o politinių pažiūrų pagrindu. Viena iš EP frakcijų yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR), kuriai, kaip vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, priklauso Waldemar Tomaszewski, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų Šeimų Sąjungos pirmininkas. EKR pabrėžia būtinybę reformuoti Sąjungą taip, kad ji tarnautų piliečiams, o ne biurokratams. Frakcija pasisako už Sąjungą, kurios veikla paremta tradiciniu Europos teisės ir kultūros palikimu ir pasisako už grįžimą prie šaknų, t. y. prie krikščioniškųjų vertybių. EKR taip pat pasisako už laisvų valstybių bendradarbiavimą, tačiau prieštarauja ES kaip federacinės supervalstybės kūrimui.

 Apie Europos ateitį, iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir darbą Europos Parlamente kalbamės su vienu iš EKR frakcijos lyderių, europarlamentaru Waldemaru Tomaszewskiu.

– Europarlamentare, nuo pat 2009 m., t. y. trijų kadencijų metu, nuolat buvote šios svarbios Europos Parlamento frakcijos narys ir turite joje tvirtą poziciją

EKR grupė vienija 64 narius net iš 15 valstybių narių. Ji turi nusistovėjusią poziciją Parlamento struktūrose. Taigi euroreformatorių balsas, raginantis giliai rekonstruoti neefektyvias ES institucijas, pasigirsta geriau. Esu EKR frakcijos narys steigėjas. Esu jos valdybos narys,  t. y. svarbiausio mūsų frakcijos organo, nustatančio prioritetus ir politinę veiksmų programą, narys. Todėl  galiu veiksmingiau dirbti Parlamento forume ir už jo ribų.

– Nuomonę formuojantis portalas „Votewatch“ paskelbė Lietuvos europarlamentarų reitingą, kuriame, atsižvelgiant į bendrą parlamentinį darbą ir užimamas pareigas, priskiria Jus aukštai 4 vietai. Per praėjusią kadenciją pasakėte 130 kalbų ir pateikėte net 154 rezoliucijų projektus. Tai tikrai daug. O taip pat turite nemažai darbo ir pareigų Lietuvoje. Esate LLRA-KŠS partijos pirmininkas. Kaip viską spėjate, turite gerą reitingą Europos Parlamente ir efektyviai pirmininkaujate partijai?

Neturiu kito pasirinkimo. Turiu patirties, būrį efektyvių pagalbininkų, todėl pasiekiame gerus rezultatus Europos Parlamente ir Lietuvoje, nes juk mūsų partija yra labai aktyvi Seime ir savivaldybėse. Mūsų teisėkūros iniciatyvos tai parama šeimoms, pagalba senjorams, bankų apmokestinimo įstatymas, nutarimas dėl priemonių, mažinančių gyventojų naštą susijusią su kainų augimu, liustracijos įstatymo projektas, kurio tikslas įtvirtinti istorinį teisingumą Lietuvoje.

– Vykdote ir Lietuvos atžvilgiu reikšmingas Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmojo vicepirmininko pareigas. Tai svarbu, nes Sąjungos rytų politika tapo Bendrijos prioritetu. Taip pat dirbate Parlamento komitetuose. Kaip atrodo Jūsų darbas Europos Parlamente?

Šiuo metu dirbu Regioninės plėtros ir Vystymosi komitetuose, kurie kuria Europos ateities programą, ir Žmogaus teisių pakomitetyje, kuris yra Užsienio reikalų komiteto dalis. Viena iš pagrindinių pakomitečio užduočių – stebėti, kaip įgyvendinama ES žmogaus teisių politika ir jos indėlis į veiksmingą pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos standartų skatinimą ES narėse ir šalyse partnerėse. Ankstesnėse kadencijose dirbau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.

– Kokias iš Jūsų iniciatyvų EP laikytumėte svarbiausiomis?

Viena iš svarbiausių buvo kartu su keliais EP nariais pateiktos pataisos Žemės ūkio komitetui dėl tiesioginių išmokų išlyginimo naujųjų valstybių narių ūkininkams, siekiant panaikinti nevienodą požiūrį į ūkininkus Sąjungos ribose. Ir nors subsidijų srityje iki ES vidurkio dar ilgas kelias, šios iniciatyvos dėka kai kuriose šalyse subsidijos išaugo, pavyzdžiui, Lietuvoje – 30 eurų už hektarą. Taip pat organizavau pirmąjį Lietuvoje išvažiuojamąjį Europos Parlamento frakcijos posėdį, kuriame buvo paskelbtas ES žemės ūkio reformos poreikis naujųjų valstybių narių labui. Įtraukiau į ES forumą rašytinį pareiškimą dėl Astravo mieste statomos atominės elektrinės, siekdamas visiško pasienio regionų gyventojų saugumo ir aukščiausių aplinkos apsaugos standartų, ypač dėl Nėries upės švaros, kurios vanduo naudojamas elektrinės sistemoms vėsinti. Be galo svarbus yra pasiūlymas dėl rezoliucijos, raginantis visoje Europos Sąjungoje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį  ir valandinį atlyginimą, kuris panaikintų nesąžiningą senosios ir naujosios Sąjungos padalijimą atlyginimų srityje.

– Sakoma, kad Tomaszewski remia jaunimą. Įdomu tai, jog iš visų europarlamentarų surengėte daugiausiai stažuočių Europos Parlamente – čia atvyko daugiau negu 120 studentų ir jaunuolių iš Lietuvos.

Visiškai teisingai. Ateitis priklauso jauniems žmonėms. Tikiuosi, kad šių stažuočių dėka jaunimas lengviau pateks į Europos darbo rinką, galės susipažinti su ES institucijų darbu ir turės geresnę savarankiško gyvenimo pradžią.

– Du kartus, Madride ir Varšuvoje, dalyvavote labai svarbiame elitiniame 12 Europos krikščioniškų partijų lyderių susitikime, kuriame buvo kalbama apie tradicines vertybes. Diskutavote apie Europos ir Sąjungos ateitį su Viktoru Orbanu, Mateuszu Morawieckiu, Jarosławu Kaczyńskiu, Marine Le Pen ir Santiago Abascal. Žiniasklaidos teigimu, Jūsų iniciatyva į viršūnių susitikimą užbaigiančią deklaraciją buvo įtrauktos nuostatos, ginančios krikščioniškąsias vertybes ir kritikuojančios Europos Komisijos veiksmus, siekiant pašalinti iš viešosios erdvės pavadinimą „Kalėdos“.

Taip, tai buvo mano pasiūlymas. Varšuvos patriotinių ir krikščioniškų partijų lyderių susitikimas buvo plačiai aptariamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje; ir jau po trijų dienų, gruodžio 7 d., sulaukta teigiamos reakcijos į bendrą deklaraciją: Europos Komisija paskelbė, kad traukiasi iš pasiūlymo išbraukti pavadinimą „Kalėdos“ iš oficialių ES švenčių sąrašo. Taigi mūsų reakcija turėjo teigiamą poveikį. O pats šis susitikimas buvo mūsų liepos mėnesį pasirašytos deklaracijos „Europos ateitis“ rezultatu. Ją taip pat pasirašė italas Matteo Salvini. Sukūrėme partijų grupę, kuri dirbs kartu, kad išgydytų Europą ir Europos Sąjungą. Kaip Bendrijos įkūrėjai, t. y. Robertas Schumanas, Alcide›as De Gasperi ir Konradas Adenaueris, pasisakome už Tėvynių Europą, o ne už ES supervalstybę. Turime sustabdyti neomarksistinę beprotybę, kuri, be kita ko, pasireiškia taip vadinama gender revoliucija visuomenėje, griaunančia šeimą, santuoką ir tradicines vertybes. Mus vienija bendras ir gilus įsitikinimas, kad Europos Sąjungą sudaro laisvos ir lygiavertės tautinės valstybės, kurias sieja glaudūs ir gausūs bendradarbiavimo siūlai. Vertybių srityje laikomės pozicijos, kad Europos vertybių pagrindas turi būti krikščioniškos vertybės.

– Taip, kaip buvo Europos Bendrijos pradžioje, iki Sąjungos sukūrimo?

Būtent taip. Jei Europa turi išlikti, tai turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų. Juk būtent Robertas Schumanas pasakė, kad „Europos demokratija bus arba krikščioniška, arba jos apskritai nebus”. Šiandieninis liberalus – kairysis elitas nukrypo nuo šių principų visos Europos nenaudai. O Europos vienybės užuomazgos yra giliai įsišaknijusios krikščioniškose vertybėse. Puikus to pavyzdys yra Europos vėliavos klausimas. Tai yra faktai, kurie buvo užmiršti arba tyčia nutylimi dėl visur esančio politinio korektiškumo, kurį primeta kairiųjų-liberaliųjų sluoksniai. Arsene›as Heitzas, sukūręs Europos bendrijos vėliavą, vadovavosi dvylika Stebuklingojo medalikėlio žvaigždžių, kuris žinomas iš Dievo Motinos apsireiškimo. Kai buvo bandyta nuslėpti šį faktą, pats autorius prieš mirtį pasakė, kad jo įkvėpimas buvo Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas, kuriame Ji pavaizduota žydrame fone, o jos galvą supa 12 žvaigždžių.

Taip atrodė Europos bendruomenės pradžia, o kaip ji atrodo šiandien, matome patys. Kokia Europa bus ateityje, priklausys nuo to, ar bus įvykdyta Schumano valia. Ar efektyviai ginsime savo vertybes, ar pasiduosime antikrikščioniškos isterijos diktatui, taip atsisakydami savo tapatybės ir tradicijų. Jei Europa, kurią mes pažįstame du tūkstančius metų, turi išlikti, turime apie visa tai drąsiai kalbėti ir efektyviai veikti, ypač politikoje. Tai mūsų pareiga mūsų protėviams ir įsipareigojimas ateities kartoms.

– Linkiu mums visiems, kad galėtume gyventi tokioje Europoje. Dėkoju Jums  už pokalbį ir linkiu ištvermės vykdant EP nario pareigas.

Ačiū labai, o aš savo ruožtu, linkiu Jums, redaktore, ir visiems Lietuvos bei Europos žmonėms jaukios ir šviesios Kristaus Prisikėlimo šventės!

Su europarlamentaru kalbėjosi Gintarė Pugačiauskaitė