Navigate / search

Europos ateitis yra Tėvynių Europa

 

Europos Sąjungoje dėl ne iki galo apgalvotų siūlymų eilinį kartą keisti ES Sutartis paskutinėje Europos Parlamento sesijoje kilo karšta diskusija balsuojant dėl ES
Sutartis keisti raginančios rezoliucijos. Tačiau kyla klausimas, ar tokie siūlymai apskritai yra reikalingi? Manau, kad ne.
Nes jei rezoliucijoje pateikti ES Sutarčių pakeitimai būtų priimti, dėl to pralaimėtų beveik visos ES šalys narės, išskyrus didžiąsias ir ypač Vokietiją, o svorio centras priimant sprendimus valstybėms ir jų piliečiams svarbiausiais klausimais persikeltų į Briuselį. O juk ne to buvo siekiama pradėjus kurti Europos Bendriją, turėjusia tapti bendradarbiaujančių suverenių valstybių organizacija.

 

Waldemar Tomaszewski kalba iš Europos Parlamento tribūnos per diskusiją apie Europos ateitį balandį 2023 metų. 

Paryžiaus sutartis

Europos valstybių bendradarbiavimo procesas, davęs pradžią Europos integracijai, prasidėjo Belgijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Liuksemburgui, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Italijai įkūrus Europos anglių ir plieno bendriją. Šį sprendimą vainikavo 1952 metais įsigaliojusi Paryžiaus sutartis. Iš pradžių jos tikslas buvo ekonominis bendradarbiavimas ir sienų atidarymas, laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas, o kuriama valstybių bendrija turėjo būti grindžiama Roberto Šumano taikia pokario vizija, t. y. krikščioniškomis vertybėmis besiremiančiu suverenių valstybių bendradarbiavimu. Nebuvo jokios kalbos apie integracijos proceso politizavimą. Bent jau iki tol, kol savo žygio per ES institucijas nepradėjo neomarksistai ir liberalai, kurie, atmetę krikščioniškus pamatus, pradėjo bandyti kurti kažką panašaus į internacionalistinę federaciją, atsirado naujo Sutartys.

Romos sutartis

Iki šiol buvo pasirašytos penkios pagrindinės sutartys. Be minėtos Paryžiaus sutarties, sekanti buvo 1957 metais pasirašyta Romos sutartis. Ja buvo įkurta Europos ekonominė bendrija, sutrumpintai – EEB. Pagrindinis Romos sutarties tikslas buvo sukurti bendrąją Europos rinką ir Europos atominės energijos bendriją. Jų pagrindu taip pat buvo įkurtos: Europos Parlamentinė Asamblėja, Europos socialinis fondas, Europos investicijų bankas, Europos Komisija ir Ministrų Taryba (sudaryta iš nacionalinių vyriausybių atstovų). 1985 metais EEB įvedė Šengeno susitarimą, kuriuo buvo panaikinta jį pasirašiusiųjų valstybių vidaus sienų kontrolė.

Mastrichto sutartis

1992 metais buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuri pirmą kartą sudarė teisinę politinės integracijos galimybę. Remiantis ja Europos ekonominės bendrijos pavadinimas buvo pakeistas į Europos Sąjungos pavadinimą. Mastrichto sutartimi buvo gerokai išplėsta bendros ekonominės politikos sritis ir parengtas ekonominės ir pinigų sąjungos įvedimo tvarkaraštis, kurį vainikavo bendros valiutos – euro – įvedimas 1999 metais.

Nicos sutartis

Ankstesnė Europos bendradarbiavimo sistema buvo patikslinta 2001 m. pasirašyta ir 2003 m. įsigaliojusia Nicos sutartimi. Ja pirmiausia buvo siekiama reformuoti Europos Sąjungą, kad ji galėtų sklandžiai veikti į ją priėmus 10 naujų Vidurio ir Pietų Europos šalių. Tarp jų buvo Lietuva ir Lenkija. Sutartyje buvo numatyta, kad Europos Komisiją turi sudaryti komisarų skaičius, lygus valstybių narių skaičiui.

Lisabonos sutartis

Revoliuciniai pokyčiai įvyko priėmus prieštaringai vertinamą Lisabonos sutartį, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodį. Ji visiškai pakeitė Bendrijos taisykles ir jos veikimą. Sutartis suteikė Europos Sąjungai atskirą teisinį subjektiškumą – toki, kokį turi valstybės ir Europos Sąjunga tapo visateisiu tarptautinės teisės subjektu. Sutartis gudriai pakeitė Konstituciją Europai, kuri buvo atmesta referendumuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Sutartis yra beveik identiška Konstitucijai, tačiau iš jos buvo išbrauktas tik pirmasis skyrius, kuriame Sąjungai buvo suteikti valstybingumo simboliai, t. y. herbas, himnas ir vėliava. Taigi ji įsigaliojo pakeistu pavadinimu. Lisabonos sutartis išplėtė ir sustiprino Sąjungos institucijas, o valstybes nares susilpnino. Ja nustatyta išimtinė Sąjungos kompetencija šiose srityse: vidaus rinka, muitų sąjunga, pinigų politika eurą įsivedusioms šalims, jūrų išteklių ir žuvininkystės politika ir bendra prekybos politika. Tokiu būdu Sąjunga ėmė vis labiau tolti nuo Bendrijos tėvų įkūrėjų idėjų, pamažu prarasdama savo pirminį tėvynių Europos pobūdį.

Europos Parlamento rezoliucija ir siūlomi Sutarčių pakeitimai

Paskutinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas vos 17 balsų dauguma priėmė rezoliuciją ir balsavo už dar vieną ES sutarčių pakeitimą. Per balsavimą 291 EP narys pritarė siūlomiems pakeitimams, 274 buvo prieš, o 44 susilaikė. 2023 m. gruodžio 12 d. dokumentas bus pateiktas Europos reikalų ministrų tarybai. Pirmininkaujančios Ispanijos teigimu, yra pakankama dauguma, kad jis būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai, kuri paprasta balsų dauguma gali sušaukti Konventą dėl Sutarčių peržiūros. Štai kas siūloma prieštaringai vertinamuose pakeitimuose:

– panaikinti veto teisę, kurią į sutartis įtraukė dar Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis, siekdamas apsaugoti nacionalinių valstybių interesus nuo visų pirma Vokietijos dominavimo. Pagrindiniai šiuo metu dokumente įrašyti pakeitimai: daugelyje sričių atsisakoma vienbalsiškumo principo balsuojant ES Taryboje bei kompetencijų perkėlimas iš valstybių narių į ES lygmenį;

– sukurti naujas išimtinai ES kompetencijas aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės srityse bei patvirtinti Lisabonos sutartyje numatytas išimtines ES kompetencijas vidaus rinkos, muitų sąjungos, pinigų politikos eurą įsivedusioms šalims, jūrų išteklių ir žuvininkystės politikos, bendros prekybos politikos srityse.

ES kompetencijų praplėtimas septyniose srityse


Europos Parlamento rezoliucijoje taip pat siūloma gerokai išplėsti Sąjungos pasidalijamąją kompetenciją, kuri apimtų septynias naujas sritis: užsienio politiką, saugumo politiką, sienų apsaugą, visuomenės sveikatą, civilinę gynybą, pramonę ir švietimą. Jei ateityje šie siūlomi Sutarčių pakeitimai būtų priimti, tai reikštų, kad būtų panaikintos nacionalinės valstybės ir sukurta ES supervalstybė, kuriai pasitelkus Briuselio biurokratines institucijas vadovautų Vokietija. Ne už tokius sprendimus ir ne už tokią Sąjunga balsavome 2003 metais dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Buvome sutarę dėl kažkio kito. Stojome į Europos Bendriją kaip į tarptautinę bendradarbiaujančių laisvų tautų ir suverenių valstybių organizaciją, kurioje visos šalys turėjo būti lygiateisės, o ES institucijos turėjo remti valstybių ir jų piliečių ekonominį vystymąsi. Ir visa tai remiantis subsidiarumo principu. Pasiūlymai dėl suverenitetui grėsmę keliančių Sutarčių pakeitimų – tai savotiška stojimo sutarties ir integracijos karikatūra. Ne taip turėjo būti.

Tai – nesiskaitymas su Europos žmonių valia

Dokumento, dėl kurio balsuota, turinys – tai Europos piliečių, įskaitant 2003 metais referendume Lietuvos žmonių išreikštos, valios išdavystė. Tai daugumos valstybėms priklausančių kompetencijų uzurpavimas ir primetimas žmonėms jų valią ir vertybes neatitinkančius sprendimus. Visa ko centralizavimą ir suvienodinimą jau esame patyrę praėjusioje komunizmo epochoje. Nieko gero iš to neišėjo. Todėl nėra prasmės antrą kartą įbristi į tą pačią upę.

Dar septynios naujos kompetencijos Europos Sąjungai yra daug. Kalbant apie sienų apsaugą, saugumo politiką ir civilinę gynybą iš dalies dar galima sutikti su kai kuriais pokyčių šalininkų argumentais, tačiau užsienio politikos vykdymo perdavimas Briuseliui yra per daug. Užsienio politikos vykdymas yra vienas pagrindinių suverenios valstybės ramsčių. Pavyzdžiui, Lietuvai, tai reikštų užsienio reikalų ministro pareigybės panaikinimą, o šių ministerijų vadovai faktiškai taptų tik ES pareigūnų patarėjais. Savo ruožtu pramonės reikalų perdavimas reikštų, kad šalys negalėtų pačios spręsti dėl naujų pramonės įmonių steigimo.

Kitas klausimas – visuomenės sveikata, kurią turės valdyti Sąjunga. Jei tai būtų vieningos sveikatos sistemos klausimas, būtų visai kas kita. Su tuo būtų galima sutikti, tačiau jie nori primesti visuomenės sveikatos politiką. Kaip veikia iš išorės primetama tokia politika matėme per pandemiją, kuomet nekontroliuojami koncernai teikė rinkai vakcinas be būtinų išsamių šalutinio poveikio klinikinių tyrimų.

Tačiau tai, kas labiausiai šokiruoja, yra ES noras perimti mūsų vaikų švietimo kontrolę. Šie pasiūlymai dėl Sutarties pakeitimų yra nepriimtini, nes pernelyg gerai matome, kaip atrodo ES švietimas kai kuriuose šalyse. Tai tėvai konkrečioje šalyje turi turėti užtikrintą teisę auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir pasaulėžiūrą. Europos Sąjungai perėmus švietimą, tai reikštų galimą nesiskaitymą su mūsų tradicijomis ir krikščioniškų tradicijų pasauliu. Pavyzdį to, kaip tai gali atrodyti Lietuvoje, turėjome švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus laikais, kuomet vaikų darželiuose įžūliai, pasitelkiant „dviejų karalaičių“ pavyzdį, bandyta diegti tam tikrą ideologiją. Tėvų protestų dėka pavyko sustabdyti pačių mažiausiųjų vaikų atitinkamą „auklėjimą“.

Kaip balsavo atskirų šalių europarlamentarai

Grįžtant prie EP rezoliucijos, kuria raginama keisti ES Sutartis taip, kad valstybės narės taptų kone federalinėmis žemėmis, kurios praktiškai būtų centralizuotai valdomos iš Briuselio, pažvelkime, kaip balsavo atskirų šalių europarlamentarai. Balsavimas parodė, kad centralizacijos ir ES supervalstybės šalininkams, laimei, nebus lengva įgyvendinti pokyčius. Šias žalingas idėjas buvo galima sustabdyti dar balsuojant Europos Parlamente, nes rezoliucija buvo priimta vos 17 balsų dauguma. Priminkime, kad 291 Europos Parlamento narys pritarė siūlomiems pakeitimams, 274 buvo prieš, o 44 susilaikė. Ir čia svarbi informacija: Europos Parlamente susilaikiusieji neskaičiuojami kaip Lietuvoje. Esant tokiai balsų proporcijai, Lietuvoje rezoliucija nebūtų priimta, nes balsų prieš ir susilaikiusiųjų suma yra didesnė nei balsų už. Tačiau ES yra kitaip ir čia pakanka paprastos daugumos.
Nedaug trūko, kad rezoliucija lapkričio 22 d. būtų atmesta. Todėl nesuprantama, kad iš Lietuvos europarlamentarų 5 buvo „už“ (Juknevičienė, Maldeikienė, Auštrevičius, Blinkevičiūtė, Olekas), 3 susilaikė (Kubilius, Mažylis, Ropė) ir tik 2 balsai: mano ir Uspaskicho buvo „prieš“.
Žvelgiant gi į atskirų valstybių balsavimą, matyti, kad rezoliucija nebuvo reprezentatyvi. Dauguma 13 šalių europarlamentarų nepritarė rezoliucijai. Tuo tarpu dauguma 13 kitų šalių europarlamentarų balsavo „už“. Tai tarsi lygiosios pagal šalių skaičių, mat europarlamentarai iš Suomijos balsavo taip: 6 – „už“, 6 – „prieš“. Žinoma, rezoliucija, deja, buvo priimta, tačiau iš tikrųjų sprendimą priėmė vokiečiai, nes net 64 iš jų buvo „už“, 11 – „prieš“. Taigi, kadangi balsų skirtumas buvo 17 balsų, tai patys vokiečiai suteikė persvarą. Įdomu, kad italai pasiskirstė beveik per pusę, nes 37 buvo „už“, o 34 – „prieš“. Tik mažasis Liuksemburgas pilnai pritarė šiai rezoliucijai (5 balsai), tačiau tai veikiau yra susiję su tuo, kad kai kurios ES institucijos yra įsikūrusios šioje valstybėje.
O kaip balsavo kitų šalių europarlamentarai? Švedija – 1 „už“/15 „prieš“, Lenkija – 9 „už“/38 „prieš“, Vengrija – 4 „už“/10 „prieš“,. Airiai balsavo labai gražiai: 0 „už“/11 „prieš“. Kroatai, čekai, danai, kipriečiai, olandai, rumunai, slovakai, maltiečiai ir latviai taip pat balsavo prieš rezoliuciją. Todėl apmaudu, kad dauguma lietuvių europarlamentarų balsavo už šią valstybių suverenitetui žalingą rezoliuciją. Juolab, kad kai kurie iš jų tiek daug kalba apie patriotizmą. „Jūs pažinsite juos iš vaisių…“.

Yra vilties

Tačiau ši gilesnė balsavimo analizė (visa lentelė yra po straipsniu) suteikia vilties, kad kituose procedūros etapuose pasiūlymai dėl Sutarčių pakeitimų nebus priimti arba, tiksliau tariant, tikrai bus atmesti galimo ratifikavimo metu, nes tokiems pakeitimams turi pritarti visos be išimties valstybės. O balsavimas Europos Parlamente parodė, kad net 13 šalių europarlamentarai didžiąja balsų dauguma balsavo prieš pasiūlymą įvesti naują ES sutartį, kuri sukurtų viršnacionalinę supervalstybę vietoj nacionalinių valstybių. Manau, kad federalizavimo šalininkams nepavyks įtikinti visų valstybių tokiam scenarijų. Esu optimistas ir tikiu, kad Europos ateitis yra tėvynių Europa.

  Valstybė „Už” nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimus „Prieš” nacionalinių valstybių suvereniteto apribojimus „Susilaikė”
1. Austrija 8 6 1
2. Belgija 12 7 0
3. Bulgarija 6 4 3
4. Kroatija 4 7 0
5. Kipras 0 3 2
6. Čekija 4 13 2
7. Danija 3 10 0
8. Estija 5 2 0
9. Suomija 6 6 2
10. Prancūzija 38 30 2
11. Vokietija 64 11 3
12. Graikija 9 3 3
13. Vengrija 4 10 1
14. Airija 0 11 2
15. Italija 37 34 0
16. Latvija 2 3 1
17. Lietuva 5 2 3
18. Liuksemburgas 5 0 0
19. Malta 1 3 0
20. Olandija 7 12 1
21. Lenkija 9 38 0
22. Portugalija 11 4 5
23. Rumunija 7 22 0
24. Slovakija 4 5 1
25. Slovėnija 5 3 0
26. Ispanija 34 10 9
27. Švedija 1 15 3
  IŠ VISO 291 274 44

Straipsnio autorius Waldemar Tomaszewski, Europos Parlamento narys


 


 


 


 

W. Tomaszewski: Už demokratišką, pilietišką ir teisingą Lietuvą!

Šeštadienį 23 dieną Vilniuje trys tūkstančiai mokytojų, moksleivių ir jų tėvų dalyvavo eitynėse nuo Seimo iki Prezidentūros, kur įvyko mitingas prieš liberalų ir konservatorių valdžios tautinių mažumų švietimo diskriminavimą


 

Tradicines Europos vertybes ginančios partijos stiprina bendradarbiavimą

Madride 2022 m. įvyko „Madrit Summit“ – patriotinių, už laisvę pasisakančių, krikščioniškų ir centro dešinės Europos partijų lyderių susitikimas, kurio pagrindinė transliuojama žinutė yra šūkis „Apginkime Europą“ (Defend Europe). Viršūnių susitikimo šeimininkas buvo Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal. Į Madridą iš visos Europos atvyko keliolika partijų lyderių, pasisakančių už Tėvynių Europą, paremtą krikščioniškosiomis vertybėmis.

Dviejų dienų susitikime dalyvavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki, Prancūzijos nacionalinio fronto/Nacionalinio susivienijimo pirmininkė Marine Le Pen, Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, italų partijos Fratelli d Italia lyderis Vincenzo Sofo, Lietuvos lenkų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos parlamento narys Waldemar Tomaszewski, kiti lyderiai.

Madrido viršūnių susitikime buvo diskutuojama apie tai, kaip apginti Europą bei ES valstybių narių piliečius nuo dabartinių grėsmių. Partijų lyderiai kalbėjo apie būtinumą apginti pramonę Europoje, kuri užtikrina darbo vietas, ES valstybių narių energetinį suverenumą, gimstamumo skatinimą, kad Europa galėtų išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir būdus saugoti Europos sienas nuo nelegalios imigracijos.

Diskutuodami apie Europos, kuri privalo saugoti tradicines vertybes ir rūpintis kiekvienu žmogumi, ateitį, partijų lyderiai pabrėžė būtinumą bendradarbiauti ir veikti išvien kuriant būsimų kartų gerovę.

Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, sveikindamasis su pakviestais svečiais, pabrėžė: „Mes, visi čia susirinkusieji, esame sąjungininkai. Mus visus jungia mūsų tėvų vertybės. Jei norime užtikrinti mūsų tėvynainiams Europoje gerovę, privalome pakeisti dabartinį kursą. Turime bendradarbiauti tam, kad išvaduotume savo piliečius iš krizės. Ant kortos yra pastatyta išties daug – mūsų kaip tautų, kaip valstybių išlikimas. Mūsų pareiga yra perduoti jaunoms kartoms tradicines vertybes“.

Toliau kalbėjęs Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki sakė: „Šiandien turime atremti ne vieną grėsmę. Visi kartu privalome rasti atsaką joms. Europai gresia taip vadinamoji „atvirkštinė diskriminacija“: kalbu apie dempingą ekonomikos srityje, absurdiškus CO2 limitus, kurie silpnina šalių ekonomikas. Europą būtina reindustrializuoti, privalome remti smulkius ir vidutinius verslininkus. Taip pat privalome laimėti ginčą dėl valstybių suverenumo, kuriam grėsmę kelia Europos institucijos, pasisavindamos teises, viršijančias Bendrijos teisę. Privalome kartu kovoti už tai, kad laisvė reikštų laisvę, demokratija – demokratiją, o suverenumas būtų užtikrintas”.

Savo ruožtu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pabrėžė: „Mums būtina stiprinti ir įtvirtinti bendrąsias vertybes, kurios grindžiamos krikščioniškosiomis vertybėmis. Turime sukurti naują bendradarbiavimo platformą, kad mūsų pozicija ir požiūriai būtų Europoje labiau girdimi ir matomi. Nepamirškime, kad demokratijos esmė yra rinkimai, todėl remkime vieni kitus. Dabartinė Briuselio vykdoma energetinė politika yra itin ydinga, todėl būtina ją pakeisti tam, kad išgelbėtume naikinamą ekonomiką. Klimato politika yra irgi netinkama, nes griauna ekonomiką. Energijos branginimas jokiu būdu negali būti vadinamas klimato gelbėjimu, tai yra visiška Briuselio kvailystė“.

Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko, Europos parlamento nario Waldemaro Tomaszewskio pasisakymas buvo įvertintas itin palankiai, jis taip pat sulaukė padėkų už tai, kad kelia svarbius klausimus, tokius kaip būtinybė ginti paprastą žmogų ir tinkamai vertinti gyvybės dovaną. LLRA-KŠS lyderis nurodė, kad „ekonominiai klausimai yra labai svarbūs, nes įtakoja kiekvieną Europos gyventoją, todėl būtina spręsti paprastų žmonių problemas kuriant naujas darbo vietas, didinant jų pajamas. Taip pat labai svarbu stiprinti viduriniąją visuomenės klasę, kurią galima skatinti remiant smulkius verslininkus ir šeimos bendroves“. Viršūnių susitikimo programa taip pat numatė demografinių bei vietos europiečių mažėjimo problemų aptarimą. Kalbėdamas šiomis temomis, W. Tomaszewski pabrėžė: „Susiklosčius tokiai situacijai, privalome visomis išgalėmis skatinti gyvybės civilizaciją nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Tokia būtent yra normali Europos ateitis“. Citavo Joną Paulių II, kuris savo laiku pasakė: „Tautos, kurios žudo savo vaikus, neturi ateities“. W. Tomaszewski pateikė šiame kontekste Lenkijos ir Lietuvos pavyzdį. Būtent Lietuvoje LLRA-KŠS pateikė įstatymo projektą dėl gyvybės apsaugos. Pridūrė, kad būtina ne tik stipriai skatinti motinystę teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis, bet ir skatinti pačią motinystės kaip itin didelę visuomenės vertybę, o pradėti reikėtų nuo švietimo. Baigdamas pasisakymą, pabrėžė krikščioniškų ir patriotinių Europos partijų vienybės svarbą kovojant už tradicinės šeimos ir krikščioniškosios Tėvynių Europos išlikimą.

Madride įvykęs patriotinių ir krikščioniškų Europos partijų lyderių susitikimas baigėsi priėmus bendrą pareiškimą apie tolesnį bendradarbiavimą ginant tradicines Europos vertybes.


 

Prezidentas Rolandas Paksas apie Waldemarą Tomaszewskį

 


 

Jei norime, kad Europa išliktų, turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų

 

Europos Parlamentas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, kurioje yra 11 narių iš Lietuvos. Parlamentas yra svarbus politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas ES lygmeniu. Dauguma narių priklauso politinėms frakcijoms; į jas jie susiburia ne pagal valstybes, kuriose buvo išrinkti, o politinių pažiūrų pagrindu. Viena iš EP frakcijų yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR), kuriai, kaip vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, priklauso Waldemar Tomaszewski, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų Šeimų Sąjungos pirmininkas. EKR pabrėžia būtinybę reformuoti Sąjungą taip, kad ji tarnautų piliečiams, o ne biurokratams. Frakcija pasisako už Sąjungą, kurios veikla paremta tradiciniu Europos teisės ir kultūros palikimu ir pasisako už grįžimą prie šaknų, t. y. prie krikščioniškųjų vertybių. EKR taip pat pasisako už laisvų valstybių bendradarbiavimą, tačiau prieštarauja ES kaip federacinės supervalstybės kūrimui.

 Apie Europos ateitį, iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir darbą Europos Parlamente kalbamės su vienu iš EKR frakcijos lyderių, europarlamentaru Waldemaru Tomaszewskiu.

– Europarlamentare, nuo pat 2009 m., t. y. trijų kadencijų metu, nuolat buvote šios svarbios Europos Parlamento frakcijos narys ir turite joje tvirtą poziciją

EKR grupė vienija 64 narius net iš 15 valstybių narių. Ji turi nusistovėjusią poziciją Parlamento struktūrose. Taigi euroreformatorių balsas, raginantis giliai rekonstruoti neefektyvias ES institucijas, pasigirsta geriau. Esu EKR frakcijos narys steigėjas. Esu jos valdybos narys,  t. y. svarbiausio mūsų frakcijos organo, nustatančio prioritetus ir politinę veiksmų programą, narys. Todėl  galiu veiksmingiau dirbti Parlamento forume ir už jo ribų.

– Nuomonę formuojantis portalas „Votewatch“ paskelbė Lietuvos europarlamentarų reitingą, kuriame, atsižvelgiant į bendrą parlamentinį darbą ir užimamas pareigas, priskiria Jus aukštai 4 vietai. Per praėjusią kadenciją pasakėte 130 kalbų ir pateikėte net 154 rezoliucijų projektus. Tai tikrai daug. O taip pat turite nemažai darbo ir pareigų Lietuvoje. Esate LLRA-KŠS partijos pirmininkas. Kaip viską spėjate, turite gerą reitingą Europos Parlamente ir efektyviai pirmininkaujate partijai?

Neturiu kito pasirinkimo. Turiu patirties, būrį efektyvių pagalbininkų, todėl pasiekiame gerus rezultatus Europos Parlamente ir Lietuvoje, nes juk mūsų partija yra labai aktyvi Seime ir savivaldybėse. Mūsų teisėkūros iniciatyvos tai parama šeimoms, pagalba senjorams, bankų apmokestinimo įstatymas, nutarimas dėl priemonių, mažinančių gyventojų naštą susijusią su kainų augimu, liustracijos įstatymo projektas, kurio tikslas įtvirtinti istorinį teisingumą Lietuvoje.

– Vykdote ir Lietuvos atžvilgiu reikšmingas Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmojo vicepirmininko pareigas. Tai svarbu, nes Sąjungos rytų politika tapo Bendrijos prioritetu. Taip pat dirbate Parlamento komitetuose. Kaip atrodo Jūsų darbas Europos Parlamente?

Šiuo metu dirbu Regioninės plėtros ir Vystymosi komitetuose, kurie kuria Europos ateities programą, ir Žmogaus teisių pakomitetyje, kuris yra Užsienio reikalų komiteto dalis. Viena iš pagrindinių pakomitečio užduočių – stebėti, kaip įgyvendinama ES žmogaus teisių politika ir jos indėlis į veiksmingą pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos standartų skatinimą ES narėse ir šalyse partnerėse. Ankstesnėse kadencijose dirbau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.

– Kokias iš Jūsų iniciatyvų EP laikytumėte svarbiausiomis?

Viena iš svarbiausių buvo kartu su keliais EP nariais pateiktos pataisos Žemės ūkio komitetui dėl tiesioginių išmokų išlyginimo naujųjų valstybių narių ūkininkams, siekiant panaikinti nevienodą požiūrį į ūkininkus Sąjungos ribose. Ir nors subsidijų srityje iki ES vidurkio dar ilgas kelias, šios iniciatyvos dėka kai kuriose šalyse subsidijos išaugo, pavyzdžiui, Lietuvoje – 30 eurų už hektarą. Taip pat organizavau pirmąjį Lietuvoje išvažiuojamąjį Europos Parlamento frakcijos posėdį, kuriame buvo paskelbtas ES žemės ūkio reformos poreikis naujųjų valstybių narių labui. Įtraukiau į ES forumą rašytinį pareiškimą dėl Astravo mieste statomos atominės elektrinės, siekdamas visiško pasienio regionų gyventojų saugumo ir aukščiausių aplinkos apsaugos standartų, ypač dėl Nėries upės švaros, kurios vanduo naudojamas elektrinės sistemoms vėsinti. Be galo svarbus yra pasiūlymas dėl rezoliucijos, raginantis visoje Europos Sąjungoje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį  ir valandinį atlyginimą, kuris panaikintų nesąžiningą senosios ir naujosios Sąjungos padalijimą atlyginimų srityje.

– Sakoma, kad Tomaszewski remia jaunimą. Įdomu tai, jog iš visų europarlamentarų surengėte daugiausiai stažuočių Europos Parlamente – čia atvyko daugiau negu 120 studentų ir jaunuolių iš Lietuvos.

Visiškai teisingai. Ateitis priklauso jauniems žmonėms. Tikiuosi, kad šių stažuočių dėka jaunimas lengviau pateks į Europos darbo rinką, galės susipažinti su ES institucijų darbu ir turės geresnę savarankiško gyvenimo pradžią.

– Du kartus, Madride ir Varšuvoje, dalyvavote labai svarbiame elitiniame 12 Europos krikščioniškų partijų lyderių susitikime, kuriame buvo kalbama apie tradicines vertybes. Diskutavote apie Europos ir Sąjungos ateitį su Viktoru Orbanu, Mateuszu Morawieckiu, Jarosławu Kaczyńskiu, Marine Le Pen ir Santiago Abascal. Žiniasklaidos teigimu, Jūsų iniciatyva į viršūnių susitikimą užbaigiančią deklaraciją buvo įtrauktos nuostatos, ginančios krikščioniškąsias vertybes ir kritikuojančios Europos Komisijos veiksmus, siekiant pašalinti iš viešosios erdvės pavadinimą „Kalėdos“.

Taip, tai buvo mano pasiūlymas. Varšuvos patriotinių ir krikščioniškų partijų lyderių susitikimas buvo plačiai aptariamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje; ir jau po trijų dienų, gruodžio 7 d., sulaukta teigiamos reakcijos į bendrą deklaraciją: Europos Komisija paskelbė, kad traukiasi iš pasiūlymo išbraukti pavadinimą „Kalėdos“ iš oficialių ES švenčių sąrašo. Taigi mūsų reakcija turėjo teigiamą poveikį. O pats šis susitikimas buvo mūsų liepos mėnesį pasirašytos deklaracijos „Europos ateitis“ rezultatu. Ją taip pat pasirašė italas Matteo Salvini. Sukūrėme partijų grupę, kuri dirbs kartu, kad išgydytų Europą ir Europos Sąjungą. Kaip Bendrijos įkūrėjai, t. y. Robertas Schumanas, Alcide›as De Gasperi ir Konradas Adenaueris, pasisakome už Tėvynių Europą, o ne už ES supervalstybę. Turime sustabdyti neomarksistinę beprotybę, kuri, be kita ko, pasireiškia taip vadinama gender revoliucija visuomenėje, griaunančia šeimą, santuoką ir tradicines vertybes. Mus vienija bendras ir gilus įsitikinimas, kad Europos Sąjungą sudaro laisvos ir lygiavertės tautinės valstybės, kurias sieja glaudūs ir gausūs bendradarbiavimo siūlai. Vertybių srityje laikomės pozicijos, kad Europos vertybių pagrindas turi būti krikščioniškos vertybės.

– Taip, kaip buvo Europos Bendrijos pradžioje, iki Sąjungos sukūrimo?

Būtent taip. Jei Europa turi išlikti, tai turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų. Juk būtent Robertas Schumanas pasakė, kad „Europos demokratija bus arba krikščioniška, arba jos apskritai nebus”. Šiandieninis liberalus – kairysis elitas nukrypo nuo šių principų visos Europos nenaudai. O Europos vienybės užuomazgos yra giliai įsišaknijusios krikščioniškose vertybėse. Puikus to pavyzdys yra Europos vėliavos klausimas. Tai yra faktai, kurie buvo užmiršti arba tyčia nutylimi dėl visur esančio politinio korektiškumo, kurį primeta kairiųjų-liberaliųjų sluoksniai. Arsene›as Heitzas, sukūręs Europos bendrijos vėliavą, vadovavosi dvylika Stebuklingojo medalikėlio žvaigždžių, kuris žinomas iš Dievo Motinos apsireiškimo. Kai buvo bandyta nuslėpti šį faktą, pats autorius prieš mirtį pasakė, kad jo įkvėpimas buvo Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas, kuriame Ji pavaizduota žydrame fone, o jos galvą supa 12 žvaigždžių.

Taip atrodė Europos bendruomenės pradžia, o kaip ji atrodo šiandien, matome patys. Kokia Europa bus ateityje, priklausys nuo to, ar bus įvykdyta Schumano valia. Ar efektyviai ginsime savo vertybes, ar pasiduosime antikrikščioniškos isterijos diktatui, taip atsisakydami savo tapatybės ir tradicijų. Jei Europa, kurią mes pažįstame du tūkstančius metų, turi išlikti, turime apie visa tai drąsiai kalbėti ir efektyviai veikti, ypač politikoje. Tai mūsų pareiga mūsų protėviams ir įsipareigojimas ateities kartoms.

– Linkiu mums visiems, kad galėtume gyventi tokioje Europoje. Dėkoju Jums  už pokalbį ir linkiu ištvermės vykdant EP nario pareigas.

Ačiū labai, o aš savo ruožtu, linkiu Jums, redaktore, ir visiems Lietuvos bei Europos žmonėms jaukios ir šviesios Kristaus Prisikėlimo šventės!

Su europarlamentaru kalbėjosi Gintarė Pugačiauskaitė