Navigate / search

Konservatorių ir liberalų buldozeris prieš mažumų mokyklas

Liepos 15-ąją vyko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo nagrinėjami sprendimų projektai, nepalankūs sostinės tautinių mažumų – lenkų ir rusų – mokykloms.
LLRA frakcija įregistravo 3 alternatyvius sprendimų projektus, kurių priėmimas užtikrintų tautinių mažumų mokykloms galimybę tęsti veiklą, tačiau tarybos narių dauguma nusprendė išbraukti juos iš darbotvarkės.

Dėl aktyvių LLRA frakcijai priklausančių tarybos narių veiksmų pavyko pasiekti pergalę kovoje dėl Vilniaus J. Lelevelio vidurinės: taryba atšaukė savo prieš mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo neleista komplektuoti 11-12 klasių šioje mokykloje. Be to, taryba vieneriems metams  atidėjo sprendimo dėl mokyklos ateities įsigaliojimą, o tai reiškia, kad ateinančiais mokslo metais ši įstaiga galės komplektuoti 11-12 klases ir metus išlaikyti status quo. Lygiai metus – tiek laiko pagal liepos 15-ąją priimtą sprendimą mokykla turi vykdyti ugdymo procesą dabartinėmis sąlygomis savo istoriniame pastate.

Gyvenimas yra dinamiškas, o lenkų bendruomenė –  pasiryžusi laimėti, todėl per 12 mėnesių daug kas gali pasikeisti. Lygiai kaip tapo įmanoma atšaukti prieš mėnesį priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, nepalankią šiai įstaigai.

LLRA frakcijai Vilniaus m. taryboje pavyko įtikinti tarybos narius nebalsuoti už nepalankius sprendimų projektus, todėl sostinės valdančiai konservatorių ir liberalų koalicijai buldozeriniu metodu nepavyko prastumti destrukcinių teisės aktų ir dėl kitų mokyklų.

Dar vienas tautinių mažumų mokyklų bendruomenių ir LLRA frakcijos laimėjimas yra tas, kad pavyko mėnesiui atidėti tarybos sprendimų, pagal kuriuos ateinančiais mokslo metais 8 sostinės mažumų mokyklos (3 lenkų ir 5 rusų) negalės komplektuoti 11-12 klasių, įsigaliojimą. Kitas Vilniaus savivaldybės tarybos posėdis vyks rugpjūčio pabaigoje.

Kaip jau rašėme, liepos 15-ąją Europos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato įvyko piketas tautinių mažumų švietimui apginti. Jame susirinko apie 600 žmonių – atvyko dešimties Vilniaus mokyklų, kurioms gresia pertvarka, atstovai, taip pat ir Vilniaus krašto mokyklų, kurios jau sėkmingai akreditavosi ir tapo gimnazijomis, bendruomenės. Liepos 15-ąją prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato susirinko ne tik lenkų ir rusų mokyklų atstovai, bet atvyko ir lietuvių Fabijoniškių vidurinės mokyklos bendruomenė. Atvyko, nes sunkiu laikotarpiu nori paremti tų mokyklų, kurioms gresia reorganizacija, atstovus; atvyko, nes solidarizuojasi su jais ir serga už juos.

Tautinės mažumos, taip pat lenkai, turi daugiau nei mėnesį, kad pakeistų situaciją savo naudai.

Nors sostinės valdančioji koalicija turi 35 tarybos narius, jiems nepavyko prastumti tautinėms mažumoms neigiamų sprendimų. Šiems sprendimams priimti pritrūko 1 balso.

Tautinės mažumos yra pasiryžusios kovoti už savo mokyklas: dalyvauja šv. Mišiose, kuriose meldžiasi už lenkų ir rusų mokyklų tinklo išsaugojimą, gausiai atvyksta į piketus, taip stodami ginti švietimo įstaigas, ugdančias jų vaikus gimtąja kalba.

Nėra lengva laimėti, kai jėgos nelygios, bet istorijoje būta atvejų, kai tautos dvasia pasirodė esanti stipresnė už priešo turimus išteklius.

Lenkai tiki, kad laimės kovą už savo mokyklas – savo išlikimo Lietuvoje sąlygą.

www.L24.lt

2015-07-15