Election program EAPL-CFA
Translation Coming soon...
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos programinės nuostatos
2016 m. Seimo rinkimai
Mieli Lietuvos žmonės!
Mūsų partijos veiklos pagrindas yra krikščioniškos vertybės, kadangi visi žmonės yra Dievo vaikai ir prieš jį visi mes esame lygūs, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, politinių įsitikinimų, socialinio statuso. Esame lyg viena didelė šeima. Grįsdami savo veiklą Šventuoju Raštu mūsų partijos nariai visada palaikė tradicinės šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės vertybes, dėl to nusprendėme papildyti mūsų partijos pavadinimą, tam kad jis kuo pilniau atspindėtų mūsų veiklos kryptį – nuo šiol vadinamės Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.
„Jei Dievas žmogaus širdyje, jo gyvenime yra pirmojoje vietoje – visa kita savo vietoje“
(šv. Augustinas)
LLRA-KŠS politikos ir dalyvavimo artėjančiuose LR Seimo rinkimuose tikslas – yra dialogas tarp valdžios ir piliečių. Valdžia turi mokėti išgirsti, įsiklausyti į tai, kuo žmonės gyvena, į jų problemas, lūkesčius. Tautos išrinktieji turi pasirūpinti kiekvienu žmogumi, kiekviena šeima. Ypatingo valdžios dėmesio reikalauja pažeidžiamiausieji, todėl LLRA-KŠS yra visada silpnesniųjų pusėje – kovojome ir toliau kovosime už tai, kad mūsų šalyje negimusi gyvybė sulauktų deramos teisinės apsaugos, pasisakėme prieš naująjį socialinį modelį, kuris apriboja darbuotojų teises ir socialines garantijas. Mūsų partija principingai nepriimdavo paramos iš verslo struktūrų, esami nešališki ir nevaržomi įsipareigojimais. Būtent dėl to mūsų programoje daug dėmesio yra skiriama šeimos ir socialinei politikai, viešojo intereso gynimui. Už LLRA-KŠS savo balsus atiduoda ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir vis daugiau lietuvių ir žemaičių iš visų Lietuvos regionų, kurie aukštai vertina mūsų produktyvų darbą ir sąžiningą politiką.
Mūsų žodžiai ir siekiai yra pagrįsti realiais veiksmais piliečių labui. Nors mūsų partijos atstovų Seime komanda šią kadenciją nebuvo itin gausi, mums pavyko pasiekti nemažų rezultatų – mūsų partijos pastangomis 50 proc. buvo padidintas vietinės reikšmės kelių finansavimas, priimti savivaldybių finansinį savarankiškumą didinantys sprendimai, buvo įvesta PVM lengvata nukreipta į turizmo skatinimą, įregistravome kelis projektus palankius jaunoms šeimoms bei pensininkams. Be to mūsų partijos atstovai puikiai tvarkosi savivaldybėse – rajonuose. Kur LLRA-KŠS atstovai sudaro daugumą nuolat įgyvendinami perspektyvūs ilgalaikiai investiciniai projektai: statomi vaikų darželiai, neįgaliųjų dienos centrai, ligoninės, investuojama į kultūros ir švietimo objektus, remiamos bendruomenės, tuo pačiu prisilaikant biudžeto fiskalinės drausmės principų.
„Pagarba rinkėjų teisėms, pagarba politinių oponentų teisėms, sąžiningumas santykiuose tarp valdančiųjų ir valdomųjų, nedorių valdžios siekimo, išsaugojimo ar didinimo bet kokia kaina metodų atmetimas - tai yra pagrindiniai moraliniai principai politikoje ir visuomeniniame gyvenime. Jei šių taisyklių nesilaikoma, politinis ir socialinis gyvenimas sugrius” (Šv. Jonas Paulius II)
Esame nuomonės, kad eiliniam piliečiui reikia daugiau dėmesio ir realios valdžios paramos. Griežtai pasisakome prieš išnaudojimą, prieš melą, prieš tautos ir piliečių apgaudinėjimą ir nuskurdinimą, prieš korupciją ir valdžios tarnavimą verslo struktūroms. Nesiekiame valdžios bet kokia kaina, bet norime, kad mūsų partijos dalyvavimas valdžios struktūrose būtų priemonė pagerinti gyvenimą mūsų šalyje. Mūsų tikslas nėra apipilti politinius oponentus purvu, bet siekti teisingumo ir valdymo skaidrumo. Einame ne griauti, o statyti, ne kiršinti žmones, o vienyti, ne valdyti, o tarnauti.
Kviečiame susipažinti su mūsų partijos siūloma Seimo rinkimų programa, kurioje išvardyti pasiūlymai atspindi aukščiau deklaruojamus principus ir vertybes.
Valdymo struktūros reforma
Valstybės valdžia yra renkama tam, kad tarnautų piliečiams, o ne juos valdytų. Darbas gyventojų labui – tai įsiklausymas į jų poreikius, jų kasdieninio gyvenimo problemų sprendimas. Tuo tarpu šiuo metu mūsų šalyje susidaro toks įspūdis, kad tarp valdžios, valstybės vizijos ir piliečių lūkesčių yra milžiniškas atotrūkis. Todėl jau praeitą kadenciją pabrėžėme valdymo struktūrų decentralizacijos poreikį ir šioje programoje turime konkretų savivaldos išplėtimo pasiūlymą.
Mes privalome sukurti tokį valstybės valdymo modelį, kuris neapsunkina, o priešingai, palengvina ir supaprastina eilinio piliečio reikalų ir problemų sprendimą. Tam užtikrinti, valdžia turi būti kuo arčiau žmonių. Todėl pasisakome už dviejų lygmenų savivaldą šalyje.
Turime per mažą renkamų visuotiniuose rinkimuose savivaldybių tarybos narių skaičių (1524 tarybos nariai). Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolikai tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų, nustatytų Vakarų šalyse. Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550, antrąjį savivaldos lygį. Miestų ir rajonų savivaldybių įgaliojimų dalies perdavimas jau savarankiškoms seniūnijoms sustiprintų savivaldą, aktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą. Priklausomai nuo seniūnijos dydžio būtų galima išrinkti į seniūnijų tarybas nuo 15 iki 30 narių. Tai padidintų išrinktų asmenų skaičių maždaug iki 10000. Labai svarbu, kad šie tarybos nariai būtų renkami kartu su rajonų ir miestų savivaldybių tarybos nariais visuotiniu slaptu laisvu balsavimo būdu. Tai nepareikalautų jokių papildomų išlaidų, bet būtų labiau demokratiškas ir visuotinis būdas, nes, deja, šiandieninė bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarka aktyvizuoja tik labai nedidelę vietos gyventojų bendruomenės dalį. Nebūtų ir jokių papildomų naujų savivaldybių valdymo išlaidų, nes jos veiktų seniūnijų patalpose. Būtų įdarbinta tiek pat darbuotojų (5-8 žmonės, priklausomai nuo seniūnijos dydžio), tiktai jau kaip vietos savivaldos vienetas, turintis savo funkcijas, turintis kad ir nedidelį biudžetą, demokratiškai renkantis seniūną bei atliekantis įvairias valdymo funkcijas.
Pagal Lietuvos gyventojų skaičių, turime pernelyg didelį parlamentą. Siūlome mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 parlamentarų. Siekiant pagerinti Seimo darbo kokybę siūlome kandidatams į Seimo narius įvesti tam tikrus reikalavimus. Jais galėtų tapti piliečiai, turintys tam tikrą patirtį arba žinias apie valstybės valdymą. Kandidatai į Seimą turėtų būti bent kartą būti išrinkti į savivaldybių tarybas ar bent du kartus balotiruotis savivaldos rinkimuose.
Taip pat siūlome mažinti ministerijų skaičių kai kurias apjungiant (pavyzdžiui Ūkio ir Energetikos ministerijas), atsižvelgiant į tai, kad daugelis ministerijų funkcijų dubliuojasi. Tokiu būdu ministerijų darbas taptų daug efektyvesnis, biurokratijos aparatas būtų sumažintas, sutaupytos mokesčių mokėtojų lėšos.
Šeimos politika
Nors valstybė demografiniu požiūriu nyksta, kryptingos Vyriausybės vykdomos šeimos politikos mūsų šalyje trūksta. Lietuvos ir kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Estijos ekonomikos rodikliai yra panašūs, tačiau kaimynai kur kas daugiau dėmesio skiria šeimoms ir jas remiančioms iniciatyvoms, tad ir mūsų šalies šeimos pagaliau turėtų sulaukti deramo dėmesio ir paramos iš valstybės. Juk šeima tai pagrindinė mūsų visuomenės ląstelė, kuri užtikrina mūsų šalies ateitį: ekonominį augimą, socialinį, kultūrinį, mokslinį vystymąsi. Todėl būtent šeimos turi būti mūsų valstybės politikos prioritetu, o jų gerbūvio užtikrinimas – pagrindinis tikslas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime per jau besibaigiančią kadenciją teikė daug į šeimų stiprinimą nukreiptų pasiūlymų, labai aktyviai dalyvavo Šeimos stiprinimo įstatymo rengime.
Šeimų, ypač jaunų, materialinė padėtis yra viena aktualiausių nūdienos problemų mūsų šalyje. Todėl Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo mokėti kas mėnesį 120 eurų dydžio išmoką gimus pirmajam vaikui, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai, o gimus antrajam ir kitiems vaikams, pajamų dydžio apribojimų siūloma netaikyti ir mokėti kas mėnesį po 120 eurų už kiekvieną vaiką. Išmokas siūlome mokėti iki kol vaikui sukaks 18 metų. Šio pasiūlymo tikslas yra reali ir apčiuopiama pagalba šeimoms auginančioms vaikus, gimstamumo skatinimas bei kova su demografiniu nykimu. Šio pasiūlymo įgyvendinimas pareikalautų apie 300 mln. eurų, pusę šios sumos galima būtų surinkti apmokestinus bankų aktyvus (plačiau skyriuje „Mokesčių sistemos reforma“).Valstybės lėšos skirtos vaikams tai ne išlaidos, bet gera investicija. Be to, toks sprendimas turės teigiamą fiskalinį poveikį prisidedant prie vidaus vartojimo skatinimo, didins apyvartą ir įplaukas į biudžetą, turės teigiamą poveikį regionų ekonominiams rodikliams.
LLRA-KŠS siūlo taip pat įvesti mūsų šalyje novatorišką ir pažangų programą siekiant padėti daugiavaikėms šeimoms – Šeimos kortelę. Tokios kortelės turėtojais galėtų tapti šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų. Lustinės kortelės teikiamomis privilegijomis, nuolaidomis ir pasiūlymais, kuriuos teiktų ne tik viešasis, bet ir privatusis sektorius, galėtų pasinaudoti kiekvienas gausios šeimos narys. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija tokios kortelės turėtojams galėtų pasiūlyti nemokamą skiepijimą, Susisiekimo ministerija – nuolaidas už važiavimą viešuoju transportu, Kultūros ministerija galėtų sudaryti galimybes daug vaikų auginančiai šeimai nueiti į nemažai kainuojantį spektaklį ar kitą kultūros renginį. Tuo tarpu privačiam sektoriui dalyvavimas šioje valstybinėje socialinėje programoje galėtų būti prestižo reikalas, skatintų socialiai atsakingą verslą.
Mūsų šalyje trūksta paramos iš valstybės jauniems žmonėms ir šeimoms siekiančioms įsigyti nuosavą būstą. Bankai reikalauja didelių pajamų ir pradinio įnašo, kurių jaunimas nespėjo uždirbti tiesiog dar neuždirba arba kredituoja nepalankiomis sąlygomis. Priimami finansiniai įsipareigojimai mokėti paskolas visą gyvenimą. Dažnai tai tampa išvykimo iš šalies priežastimi. Siūlome šiai problemai sprendimą - „Būstas jauniems“ programą, kuri būtų orientuota į jaunų žmonių ir šeimų išlaidų pirmam būstui dalinį kompensavimą. Parama būtų skiriama asmenims iki 35 metų ir be amžiaus apribojimų šeimoms auginančioms 3 ir daugiau vaikų. Pagal šią programą valstybė įsipareigotų padengti tam tikrą dalį paskolos būstui. Jei šeima neturi vaikų valstybė padengtų 10 % paskolos, auginantiems 1 vaiką – 15 %, 2 vaikus – 20 %, 3 vaikus – 30 % . Per 5 metus nuo būsto įsigijimo pradžios pagal programą pagausėjus šeimai iki 3+, papildomai apmokama 5 % būsto paskolos. Tokia programa būtų reali pagalba jauniems žmonėms ir šeimoms, gyvenančioms, auginančioms vaikus ir dirbančioms savo valstybėje.
Taip pat būtina užtikrinti stabilų įdarbinimą moterims, pagimdžiusioms vaiką. Palaikysime įstatyminę teisinę bazę, išsaugojančią dabartinę nėščiųjų apsaugą darbe, motinystės atostogų trukmę, užtikrinančią, kad po motinystės atostogų moterys galėtų grįžti į savo darbo vietą. Įvesime teisės aktų pataisas, kad moterims už kiekvieną pagimdytą vaiką vieneriais metais būtų paankstintas pensijinis amžius.
Skatinsime lopšelių-darželių statybą, ypatingai tose vietovėse, kur trūksta vietų ir susidaro didžiulės eilės atžalų užrašymui į įstaigas. Siūlome valstybei įdiegti auklių įdarbinimo programą, paliekant darbo rinkoje vyresniojo amžiaus moteris. LLRA-KŠS tose savivaldybėse, kuriose turi valdžią, sėkmingai šį tikslą įgyvendina.
Socialinė politika
Skubotas ir nepilnai apgalvotas euro įvedimas mūsų šalyje, kuriam LLRA-KŠS nepritarė, atnešė daug neigiamų padarinių šalies gyventojams. Deja, kaip mūsų partija ir prognozavo, euro įvedimo rezultate kainos šoktelėjo labai smarkiai, tuo tarpu gyventojų pajamos liko beveik nepakitusios, dėl ko šiuo metu daug žmonių gyvena ties skurdo riba. Valstybė privalo parodyti daugiau aktyvumo bei atsakomybės už bendro gerbūvio kūrimą. Valstybės institucijos ypatingą dėmesį turėtų skirti labiausiai pažeidžiamiems piliečiams, kurie be atitinkamos paramos nesugebės susitvarkyti su neapgalvotų mūsų šalies ekonominių sprendimų padariniais.
Viena iš tokių šalies gyventojų socialinių grupių yra pensininkai. Mūsų valstybės pareiga yra užtikrinti orią senatvę visą gyvenimą šalies labui dirbusiems žmonėms. Siūlome priimti valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą dėl pensijų, kuriuo pensijų dydis būtų susietas su šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo įteisinti, kad pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis yra kintanti ir lygi 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Tai užtikrintų tolygų pensijų augimą ir jų nuolatinį indeksavimą. Dabartinės pensijos visai neatitinka šių dienų realijų. Milžiniškas atotrūkis tarp kainų ir vyresnio amžiaus gyventojų pajamų neužtikrina galimybės žmonėms gyventi oriai.
Sieksime, kad mūsų valstybėje būtų daugiau teisingumo. Uždirbtų pinigų civilizuotoje valstybėje niekas negali atimti, tai žmogaus nuosavybė. Todėl būtina grąžinti mirusių pensininkų palikuoniams per krizę sumažintą senatvės pensijos dalį. Praėjusią kadenciją mūsų partijos pastangos nedavė laukiamų rezultatų, tačiau mes nenuleisime rankų ir tęsime darbą šia linkme dėl teisingumo atstatymo. Taip kaip pavyko priimti sprendimą dėl pensijų netektos dalies grąžinimo.
LLRA-KŠS pasisako prieš stumiamą naująjį socialinį modelį, kuris ženkliai apribotų dirbančiųjų teises ir socialines garantijas. Palaikome pakeitimus, naudingus ekonomikos augimo ir verslo skatinimo požiūriu, tačiau ne dirbančiųjų sąskaita. Yra ir kitokių būdų investicinei aplinkai pagerinti – pavyzdžiui, sumažinti mokesčius arba energijos resursų kainas. Pasirinktas Darbo kodekso liberalizavimas, darbuotojų teisių suvaržymas vis tiek neatneš Lietuvos ūkiui apčiuopiamų teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, Estija, kuri anksčiau liberalizavo darbo santykius, nepatyrė ypatingo ekonominio augimo.
Mūsų šalies dirbančiųjų atlyginimai yra vieni mažiausių Europoje, todėl minimalaus atlyginimo didinimas besibaigiančią kadenciją yra teigiamas reiškinys. Tam, kad minimalus atlyginimas atitiktų šalies ekonominio augimo realijas, siūlome taip pat susieti minimalaus atlyginimo dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu taip, kad jis būtų ne mažesnis nei 50% šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Partija ir toliau dirbs viešojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis atlyginimų kėlimu srityje. Eilę metų didėjant MMA šios kategorijos darbuotojų atlyginimai nedidėja ir greitai gali susilyginti su minimalaus atlyginimo dydžiu, kas būtų neteisinga nes atlyginimas už nekvalifikuotą darbą negali būti lygus atlyginimui už darbą, kuris reikalauja aukštojo universitetinio išsilavinimo, didelės atsakomybės, kvalifikacijos ir specifinių žinių. Siūlome tokių darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodikos pakeitimą, kuri jau du dešimtmečius nesikeitė ir nebeatitinka šių dienų realijų.
Mokesčių sistemos reforma
Nors mūsų šalyje ir toliau fiksuojamas ekonomikos augimas, šio gerėjimo, bendrojo šalies produkto, kurį kuria kiekvienas dirbantis pilietis, augimą per menkai pajunta žmonės. Pagrindinė mūsų mokestinės sistemos problema yra tai, kad didžiausia našta yra užkraunama mažiausiai uždirbantiems ir šiuometinę mokestinę sistemą Lietuvoje galima pavadinti regresine. Reikėtų diferencijuoti skirtingų žmonių galimybes vykdyti savo prievoles, mokant mokesčius ir prisidedant prie bendro valstybės valdymo. Pasisakome už progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą bei siūlome įvesti solidarumo mokesčius toms verslo struktūroms, kurios mūsų šalyje uždirba daugiausiai, bet jų indėlis į biudžetą yra labai mažas.
Finansinės institucijos Lietuvoje susišluoja didelius pelnus, tačiau mokesčių sumoka labai mažai. Pasaulį sukrėtus finansinei krizei 2007 metais, vis daugiau šalių įveda papildomus mokesčius finansinėms institucijoms, kadangi būtent jų neatsakinga veikla privedė prie finansinės ir ekonominės krizės, su kurios padariniais valstybės kovojo savo piliečių sąskaita. Kitų šalių geroji praktika rodo, kad finansinių institucijų apmokestinimas yra teisingas ir efektyvus sprendimas. Tuo tarpu Lietuvoje bankai šiuo metu yra ypatingai privilegijuoti. Todėl siūlome apmokestinti banko aktyvus bei įvesti mokestį nuo finansinių sandorių. Pagrindinis šių mokesčių įvedimo tikslas yra papildomų biudžeto įplaukų generavimas, bankų prisidėjimas prie šalies ekonominės gerovės kūrimo. Gautos papildomos lėšos į biudžetą galės būti panaudotos tikslinės socialinės politikos vykdymui.
Lietuvoje yra dar viena verslo struktūrų grupė, kuri yra nepagrįstai privilegijuota. Tai yra dideli prekybos centrai, kurie realiai yra mažiau apmokestinami nei jų mažmeniniai konkurentai, priklausantys mažo ir vidutinio verslo grupei. Todėl siūlome apmokestinti pajamas iš mažmeninės prekybos (prekybos centrus), kurios viršija 45000 EUR per mėnesį ir skirti tą mokestį savivaldybėms padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.
Taip pat siūlome įvesti PVM lengvatas pirmojo būtinumo prekėms. Tai yra pagrindiniams perdirbtiems maisto produktams – grūdiniams produktams, mėsos dirbiniams, pieno produktams bei neperdirbtiems žemės ūkio produktams: mėsai, daržovėms, vaisiams, kiaušiniams ir pan. PVM lengvatos pirmojo būtinumo prekėms sumažintų jų kainas, kas yra ypatingai svarbu mažas pajamas gaunantiems gyventojams, skatintų vidaus vartojimą.
Siūlome atsisakyti ir netaikyti įmokų į SODRĄ lubų, kurios dar labiau didintų mokestinį neteisingumą tarp uždirbančių daug ir gaunančių mažesnius atlyginimus. Gaunantiems minimalų darbo užmokestį taikyti tik simbolinį 1euro dydžio mokestį , kadangi pats pavadinimas apibrėžia, kad tai minimaliausios dirbančiojo gyventojo galimos pajamos.
Skatinant palankią investicinę aplinką, naujų darbo vietų kūrimąsi siūlome iš esmės peržiūrėti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir apmokestinimo naštą verslui, kuris socialiai atsakingas, sąžiningai moka atlyginimus ir mokesčius į šalies biudžetą.
Teisingumo užtikrinimas
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga visada pasisako už sąžiningumą ir teisingumą politikoje. Mes ne tik kalbame apie sąžiningumą, bet vadovaujamės savo gyvenime ir savo veikloje, grįsdami ją krikščioniškomis vertybėms.
Deja, per nesąžiningus politikus mūsų šalį valdo verslo struktūros, o Lietuvos politikos scenoje nuolatos atsiranda nauji korupcijos skandalai didžiuliu mastu, kurie griauna piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir apskritai moralės principus mūsų šalyje. Politikoje nėra vietos korupcijai. Su korupcija reikia kovoti ne žodžiais, o realiais veiksmais, ir pradėti reikia nuo savęs. Būtent LLRA-KŠS principingai neimdavo pinigų iš verslo struktūrų. Esame giliai įsitikinę, kad verslą nuo politikos reikia atskirti. Tęsime įstatyminės bazės kūrimą, nukreiptą ne tik į kovą su korupcijos atvejais, bet ypatingai į korupcijos priežasčių šalinimą. Taikysime griežčiausias baudžiamąsias priemones korumpuotiems tarnautojams ir politikams.
Siekdami padidinti gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų įsitraukimą į valstybės valdymo procesus, skatinsime piliečius aktyviai reikšti savo patarimus ir nuomones rengiant teisės aktus. Sieksime užtikrinti, kad teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje būtų sklandi, paprasta ir suprantama.
Be to, sieksime užtikrinti teisėsaugos darbo efektyvumą skatindami kelti teisėjų, tyrėjų, policininkų kompetenciją. Sieksime, kad policijos pagrindine užduotimi taptų žmonių saugumas ir nusikalstamumo prevencija.
Siekdami padidinti mūsų teisingumo sistemos nešališkumą ir objektyvumą, taip pat sumažinti bet kokį spaudimą teismams, dar praeitą kadenciją siūlėme ir dabar siūlome ne tik įvesti, bet ir sustiprinti Lietuvos teisės sistemoje prisiekusiųjų teismo instituciją.
Liustracija
Tenka apgailestauti, kad prieš kiekvienus rinkimus kai kurios partijos kalba liustracijos tema, net ruošia įvairias rezoliucijas, o po rinkimų realiai nieko nedaro. Mūsų šalyje gyvena plačiau nežinomas asmenų skaičius, kurie, dirbdami valstybės ir savivaldybių struktūrose, tampa šantažo objektais ir jais gali būti pasinaudojama bandant daryti žalą visuomenei ir valstybei, todėl siūlome nedelsiant įvykdyti visuotinę liustraciją. Tai leis visiškai užbaigti šį klausimą, išspręsti buvusių sovietinio saugumo bendradarbių šantažavimo problemą ir atims iš nesąžiningų politikų tą cinišką įrankį.
Švietimas
Rūpestis švietimo, mokslo ir studijų kokybe – šalies ūkio ir jo konkurencingumo Europos ir pasaulio rinkose garantas. Švietimas yra svarbiausia darnaus vystymosi prielaida, jis keičia žmonių požiūrį ir ugdo kompetencijas kurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį pasaulį, tai yra, gerinti gyvenimo kokybę.
Konservatorių-liberalų koalicijos pradėta ir šios kadencijos koalicijos tęsiama švietimo reforma praktiškai sužlugdė gerai veikusią švietimo sistemą Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad šioje srityje nėra aiškios vizijos, šiuometinė švietimo sistema neužtikrina kokybiško mokymo ir neatitinka darbo rinkos poreikių. Problemos su kai kurių gimnazijų akreditacija, ypač liberalų-konservatorių koalicijos valdomojoje Vilniaus miesto savivaldybėje parodo, kad valdžia visiškai nesiskaito su mokyklų bendruomenių nuomone ir mokinių gerove, primesdama nepagrįstas švietimo reformas.
Pasisakome už tai, kad vykdant švietimo reformas visų pirma būtų vadovaujamasi mokinių, jaunimo gerove, įsiklausoma į jų poreikius ir lūkesčius. Pasisakome už kaimo mokyklų išsaugojimą, nenutolinant jų nuo vaikų gyvenamosios vietos, užtikrinant kokybiškas švietimo paslaugas saugioje šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.
Siūlome taip pat atsisakyti ydingo „mokinio krepšelio” finansavimo principo. Pasisakome už sėkmingai veikusio iki 2010 metų tradicinio tautinių mažumų švietimo modelio grąžinimą, siekiant darnios tautinių mažumų švietimo raidos. Ir šiuo atveju valdžios dialogas su valstybės piliečiais – tautinių mažumų atstovais yra būtinas.
Bendrojo lavinimo mokyklose reikalingi pokyčiai. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikai yra labiausiai apkrauti mokykloje ir mažiausiai laisvo laiko turi po pamokų. Iš kitos pusės, bendrojo lavinimo mokykloje mažai dėmesio skiriama bendrųjų kompetencijų (bendravimo, darbo grupėje, kūrybinio mąstymo ir kt.) bei socialiai orientuotų vertybių (savitarpio pagalbos, pagarbos vyresnio amžiaus žmonėms ir pan.) formavimui. Bendrojo lavinimo mokykla vis labiau praranda dorovinio ugdymo svertą, dėl to kenčia pati mokykla (patyčios prieš mokytojus, mokinius, mokyklos nelankymas), kenčia moksleiviai (jų ateitis, karjera), kenčia ir visa mūsų visuomenė (dėl nusikalstamumo, asocialaus elgesio, prievartos ir pan.). Esame už vaikų ir jaunimo krūvio mokyklose mažinimą, jų veiklos po pamokų, užimtumo plėtojimą bei dorovinio ugdymo tobulinimą.
Siūlome įgyvendinti profesinių mokyklų reformą. Raginsime jaunimą mokytis ne „madingų“ profesijų, bet tų, kurioms yra ar prognozuojama paklausa darbo rinkoje. Šioje srityje palaikysime profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimą, pameistrystės įgyvendinimo idėją.
Reikalingi pokyčiai ir aukštojo mokslo sistemoje. Šiuo metu per daug akcentuojamas aukštojo mokslo finansavimo klausimas, tuo tarpu aukštojo mokslo kokybė nueina į antrąjį planą. O juk kokybiškas aukštasis mokslas yra mūsų šalies ūkio vystymosi garantas. Būtina užtikrinti, kad mokslinis ir kūrybinis tobulėjimas, mokslo ir studijų sistema atitiktų visuomenės ir ūkio poreikius. Remsime jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Taip pat sieksime užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, kad mažesnės pajamos ar gyvenamoji vieta (pvz., kaimo vietovė) neapribotų jauno žmogaus galimybių studijuoti.
Siūlome remti trečiojo amžiaus universitetų veiklą, pasinaudoti vyresniųjų žmonių gyvenimiškąja ir profesine patirtimi perduodant žinias jaunimui, suartinat kartas ir ugdant jų bendrystės ryšius. Remiame senjorų prasmingą užimtumą ir mokymosi visą gyvenimą idėją.
LLRA –KŠS partija ir toliau aktyviai kels ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo su mokytojų atlyginimais klausimus. Seimas LLRA – KŠS frakcijos iniciatyva priėmė rezoliuciją, kuri buvo perduota Vyriausybei.
Labai svarbu dėti visas pastangas, kad būtų išlaikomas ir keliamas mokytojo darbo prestižas. Būtina sudaryti mokytojams tinkamas darbo sąlygas ir mokėti orų atlyginimą, kuris atitinka jų darbo sudėtingumą.
Sveikatos apsauga
Efektyvus sveikatos apsaugos sistemos finansavimas yra ne išlaidavimas, o investicija į sveikesnę, o tuo pačiu laimingesnę visuomenę. Sveikatos apsaugos įstaigos turi būti kuo arčiau žmonių, todėl pasisakome prieš ligoninių, ambulatorijų uždarymą mažesnėse vietovėse. Taip pat siūlome keisti ydinga kvotų sistemą iš Ligonių kasų, kai sveikatos priežiūros įstaigoms nepakanka finansavimo visų besikreipiančių pacientų gydymo paslaugoms ir paslaugos tampa mokamos.
Reikalingos ir papildomos vaistų įsigijimo lengvatos, nes vaistų kainos didžiausios regione. Žmonėms sulaukusiems 75 metų amžiaus pagrindiniai vaistai turėtų būti nemokami. Neįgalūs asmenys bei asmenys, išlaikantys neįgaliuosius asmenis, žmonės, kuriems nustatytos lėtinės ligos bei žmonės, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, privalo turėti galimybę atskaityti nuo pajamų išlaidas vaistams, jei tam tikrą mėnesį jiems išleido daugiau negu 30 eurų. Atskaitymui būtų taikomas nustatytos 30 eurų ribos perviršis. Ši ir kitos lengvatos būtų prieinamos labiausiai nuskriaustiems, vargingiausiai gyvenantiems.
Esame nuomonės, kad geriausia saugoti sveikatą yra tada, kai žmogus dar yra sveikas. Todėl remsime įvairių ligų prevencines, skiepijimo programas, sveikos gyvensenos iniciatyvas.
Tautinių mažumų apsauga
Vienas didžiausių Lietuvos turtų – kultūrinė įvairovė, kurią lėmė turtinga mūsų šalies istorija. Mūsų šalyje nuo amžių darniai gyveno įvairių tautybių žmonės - lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai, latviai ir kt. - prisidedami prie šiuolaikinės valstybės kūrimo. Tautinės mažumos Lietuvoje turi būti visų pirma laikomos lygiaverčiais mūsų šalies piliečiais, o kai kurie politikų ir valdžios atstovų bandymai sukiršinti visuomenę tautiniu pagrindu yra smerktini. Tautinių mažumų apsaugos srityje nereikia iš naujo išradinėti dviračio – tereikia nevengti įvykdyti tarptautinių įsipareigojimų ir konvencijų. Esame įsitikinę, jog artimiausiu laiku taip ir bus, o Lietuvos tradicinės tautinės mažumos turės panašias teises kaip Švedai Suomijoje ar Austrai Šiaurės Italijoje.
Žemės ūkis
Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos požiūriu. Žemės ūkyje ir maisto pramonėje sukuriama žymi Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės dalis, tai vienas iš svarbiausių produkciją eksportui gaminančių sektorių.
Žemės ūkio srityje mūsų šalis vis dar turi daug neišnaudoto potencialo, neapdirbamos ir apleistos žemės plotai yra labai dideli. Siūlome išnaudoti šį potencialą ir remti biokuro gamybą mūsų šalyje, kas turėtų teigiamą poveikį tiek mūsų šalies žemės ūkiui, tiek šilumos ūkiui, energetikai bei darbo rinkai. Pirma, visuotinio perėjus prie biokuro gamybos žemės ūkyje būtų dirbama apie 300 tūkst. ha šiuo metu dirvonuojančios žemės, o tai sukurtų apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų kaimo vietovėse. Be to, biokuro kaina yra mažesnė negu dujų ar kitų energijos šaltinių. Šios ūkio šakos plėtojimas taip pat didintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Verta taip pat pažymėti, kad šiai veiklai plėtoti Europos Sąjungos 2014-2020 metų biudžete numatomas nemažas alternatyvios energijos finansavimas.
Šiuo metu ūkininkas turi įdėti daugiausia pastangų, labiausiai rizikuoti, bet gauti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo mažiausią pelno dalį. Mažo ir vidutinio ūkio savininkas yra visiškai priklausomas nuo supirkėjo valios. Kooperacijos žemės ūkyje stoka apsunkina žemdirbiams naudojimąsi kreditavimu ar kitomis banko paslaugomis. Todėl remsime žemdirbių kooperavimąsi bei sieksime sukurti subalansuotą, palankią žemdirbiams ir perdirbėjams žemdirbystės sistemą Lietuvoje.
Skatinsime, kad kuo daugiau žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse, pasinaudotų Europos Sąjungos parama tokiose srityse kaip jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, investicijos į žemės ūkio valdas, parama smulkiems ūkininkams, tradicinių amatų centrų kūrimas.
Reikalausime, kad valstybinės institucijos efektyviai ir racionaliai skirstytų paramos lėšas, kontroliuosime, kad finansuojami projektai būtų vykdomi siekiant finansinės ir socialinės grąžos.
Sieksime, kad žemės ūkio produkcijai būtų pritaikytas lengvatinės pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Kalbant apie žemės ūkį, negalima nepaminėti opios problemos mūsų šalyje – sovietų užgrobtos žemės grąžinimo. Šis procesas Lietuvoje tęsiasi jau ilgus metus, bet daugelis teisėtų žemės savininkų ar jų palikuonių, ypač miestuose, taip ir neatgavo jiems teisiškai priklausiančios nuosavybės, o daugelis žmonių išėjo Anapilin nesulaukę savo tėviškės žemės grąžinimo. Tuo tarpu kiti praturtėjo jų sąskaita. Sieksime neatidėliotinai išspręsti šią problemą, siūlydami kompensuoti negrąžintiną žemę rinkos kaina. Taip pat iškelti iš sostinės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialą, o jo užimame daugiau kaip 300 hektarų plote suprojektuoti 3-4 tūkstančius sklypų individualiai statybai, kaip kompensacija už negrąžintiną žemę. Seime mūsų frakcija įregistravo eilę įstatymų projektų ir pasiūlymų tenkinančių žemės savininkų teisėtus lūkesčius ir siūlančių sprendimų būdus, tačiau valdančioji dauguma juos atmeta, nesiimdama spręsti įsisenėjusių problemų, nesiteikdama atsiskaityti su piliečiais.
Kelių infrastruktūros gerinimas
Viena iš aktualiausių problemų yra prasta vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė. Šių kelių ilgis sudaro apie 60 000 km., t.y. 3 kartus daugiau negu valstybinės reikšmės kelių ilgis. Vietinės reikšmės kelių, žvyrkelių priežiūra, eismo saugumo užtikrinimas priklauso savivaldybių kompetencijai. Sparčiai didėjant eismo intensyvumui transporto infrastruktūra neužtikrina regionų ekonominės, socialinės plėtros, netenkina gyventojų poreikių. Gerinti situaciją įmanoma tik skiriant tinkamą finansavimą. Tačiau iki šiol yra didelė skiriamų lėšų disproporcija. Mūsų frakcijos Seime pastangomis lėšos savivaldybėms šiai funkcijai padidintos iki 30 procentų (buvo vos 20 proc.) nuo visos programos sumos, skirtos šalies kelių priežiūrai ir plėtrai.
LLRA- KŠS siūlo didinti finansavimą vietinės reikšmės keliams (gatvėms), žvyrkeliams iki 40 proc. nuo bendros metinės Kelių priežiūros ir plėtros programos. Proporcingesnis lėšų paskirstymas užtikrintų efektyvesnę vietinės reikšmės kelių priežiūrą kaimiškose vietovėse, gatvių, šaligatvių ir kiemų priežiūrą miestuose ir miesteliuose, saugesnes eismo sąlygas visoje Lietuvoje.
Aplinkos apsauga
Siūlome sumažinti Lietuvos gyventojams mokesčius už atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą apmokestinant didžiuosius mažmeninės prekybos centrus, kurių pajamos viršija 45000 EUR per mėnesį. Šio mokesčio dalį skirti savivaldybėms iš dalies padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.
Remsime „žaliosios ekonomikos“ pagrindų kūrimąsi, kaip ekonominės ir socialinės plėtros impulsą per atnaujinamosios ir alternatyviosios energetikos plėtros programų įvedimą, ypatingai skatindami išskiriančią minimalų anglies dioksido kiekį į aplinką ir energiją tausojančią pramonę.
Remsime ekologinio mąstymo propagavimą nuo vaikų darželio amžiaus. Siūlome įvesti mokestines lengvatas ekologiškiems produktams. Propaguosime sveiką gyvenseną bei ekologiškų produktų pasirinkimą siekdami, kad vartotojai sureguliuotų rinką rinkdamiesi sveikesnius produktus ir tokiu būdu gamintojai gamintų produktus neteršdami gamtos.
Krašto apsaugos politika
Stiprinsime Lietuvos kariuomenės profesionalumą. Skatinsime kelti karių fizinį pasirengimą, gebėjimus taikyti naujausias informacines priemones tarnyboje, gerinsime tarnybos sąlygas, kad profesinė karo tarnyba būtų patraukli. Sieksime sukurti aukščiausios kvalifikacijos, šiuolaikišką, gerai apginkluotą kariuomenę, pasirengusią dirbti su NATO ir ES šalių sąjungininkais. Remsime jaunimo pilietinį ugdymą bei fizinį pasirengimą per nevyriausybinių organizacijų veiklą. Skatinsime savanorystę ir savanorišką piliečių dalyvavimą šalies gynyboje.
Pagal mūsų šalies tarptautinius įsipareigojimus, privalome didinti išlaidas gynybai. Tačiau gynybos srityje turime spręsti ne tik finansavimo padidinimo klausimą, bet visų pirmą išlaidų gynybai efektyvumą. Reikia pirkti ne pasenusius abejotinos karinės galios įrenginius, bet investuoti į moderniąją ir efektyvią ginkluotę. Be to, reikėtų išnaudoti mūsų šalies potencialą ir smulkią karinę techniką, ginklus, šaudmenis pasigaminti šalies viduje. Tokiu būdu ne tik įvykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus, bet ir skatintume šalies ūkio vystymąsi.
Siūlome užtikrinant didesnį šalies saugumą didesnį dėmesį skirti policijos, priešgaisrinės saugos pareigūnų aprūpinimui būtinomis priemonėmis ir technika, civilinės saugos mokymui.
Užsienio politika
Užsienio politikoje sieksime palaikyti kuo glaudesnius ryšius su artimiausiais kaimynais - Latvija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija. Stiprindami ryšius su savo kaimynais skatinsime ekonominį, mokslinį, technologinį, kultūrinį, socialinį bei aplinkosauginį bendradarbiavimą. Stiprinsime mūsų vaidmenį euroatlantinėse struktūrose - ES ir NATO. Remsime visokeriopą bendradarbiavimą ne tik šalies aukščiausio lygio politikų ir diplomatų mastu, bet taip pat sieksime Lietuvos užsienio politikos visuomeninimo per užsienio politikos konsultavimo sistemos tobulinimą (ekspertų, akademinės bendruomenės vaidmuo) bei sąveiką su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis.
Migracijos politika
Migracija šiandien tapo bene universaliausias reiškinys, apėmęs visą pasaulį. Žmonės migruoja ieškodami, darbo, geresnių gyvenimo sąlygų, laisvės ar saugumo.
Lietuvą kamuoja šiuo metu itin opi problema – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai vyksta dėl padidėjusios emigracijos, kurią sieksime sumažinti ekonominėmis priemonėmis, gerinant gyvenimo sąlygas Lietuvoje bei skatinant išvažiavusiųjų sugrįžimą. Šios problemos sprendimo kryptys numatytos bene visuose šios rinkiminės programos punktuose, ypatingą dėmesį skiriant šeimos socialinei politikai, mūsų planuojamoms kovos su korupcija priemonėms.
Parengsime veiksmingą ir kompleksinį paketą priemonių, kurios apsaugotų Lietuvą nuo vertingiausio žmogiškojo potencialo praradimo dėl emigracijos. Sudarysime kuo palankesnes teisines ir kitas sąlygos ekonominiams emigrantams - Lietuvos piliečiams sugrįžti į Lietuvą. Parengsime patrauklią „startinių paketų“ programą, kurie skatintų emigrantus sugrįžti.
Pasisakome prieš dvigubą emigrantų pajamų apmokestinimą. Jei emigrantai legaliai dirba užsienio šalyse ir ten sumoka mokesčius, jų pajamos negali būti dar kartą apmokestinamos mūsų šalyje.
Šiuo metu Europa kovoja su didžiule problema – nelegalių imigrantų antplūdžiu. Negalima užsimerkti ar likti nuošalyje, kai į senąjį kontinentą plūsta pabėgėlių bangos, nes Lietuva yra ne tik ES narė, bet krikščioniška šalis. Turime solidarizuotis, ištiesti pagalbos ranką ir prisidėti teikdami pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
Tačiau mūsų įsitikinimu, kiekviena parama ar pagalba visuomet grindžiama savanorystės principu. Tik tuomet ji teikia motyvaciją, pasitenkinimą ir piliečių supratimą bei pritarimą.
Deja, daugelis pabėgėlių yra ekonominiai imigrantai, ieškantys geriau apmokamo darbo ir socialinių garantijų, kurių kitos valstybės negali užtikrinti net savo piliečiams. Šalys pačios pajėgios įvertinti, kiek pabėgėlių gali priimti ir kokią paramą jiems skirti. Nepritariame priverstinių ar primetamų kvotų sistemai, kuri kelia daug abejonių, bet iš esmės nesprendžia imigracijos problemos masto. Kvotų sistema – paviršutiniška priemonė. Tai kova su pasekme, o ne su priežastimi, lyg gaisro apšlakstymas vandeniu.
Priimant karo pabėgėlius mūsų šalyje, būtina pasitelkti atsakingų institucijų žinias, įgūdžius ir bendradarbiavimą kuriant efektyvius pabėgėlių atrankos kriterijus, kurie padėtų atskirti tikruosius karo pabėgėlius nuo ekonominių imigrantų. Taip pat būtina parengti komunikavimo su pabėgėliais, atvykstančiais į Lietuvą, ir mūsų gyventojų informavimo sistemą, siekiant išvengti priešiškumo. Atrenkant žmones reikia iš anksto suderinti lūkesčius, kas yra Lietuva, kokios čia realios darbo, gyvenimo sąlygos ir socialinės garantijos. Šie veiksmai būtini, nes kitu atveju gali atsitikti taip, jog po ilgų mėnesių identifikuojant tapatybę, ruošiant integracijai, mokant Lietuvos kalbų, ieškant būsto ir užimtumo, pabėgėliai galiausiai išreikš nepasitenkinimą per menka parama. Tuomet neteks prasmės nei kvotos, nei integracijai skirtos lėšos. Taip pat reikia parengti rekomendacijas ir numatyti finansinę paramą savivaldybėms, kurios pagal panašią ES kvotų sistemą priims pabėgėlius savo miestuose ir rajonuose, neturėdamos tokios patirties.
LLRA-KŠS nuomone, Lietuva galėtų teikti pirmenybę karo pabėgėliams – krikščionims iš Irako ir Sirijos. Pabėgėliams, kurie bėga ne tik nuo karo baisumo, bet ir yra persekiojami dėl religinių įsitikinimų. Bendras vertybinis pamatas ir panaši pasaulėžiūra padėtų lengviau suprasti kultūrinius tautų skirtumus, o mūsų gyventojus motyvuotų ištiesti pagalbos ranką.
Laisvalaikis ir sportas
Daugelis šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų kyla dėl per mažai aktyvaus gyvenimo būdo. Vienas iš tokio gyvenimo būdo padarinių yra sparčiai augantis nutukusių žmonių procentas, kas gali turėti liūdnas pasekmes mūsų visuomenei. Todėl sieksime pakeisti žmonių požiūrį į sportą bei sveiką gyvenseną. Propaguosime sportinę veiklą, kaip efektyviausią gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimo priemonę. Sieksime padidinti prieinamumą sporto mėgėjams ir visiems gyventojams. Sukursime sąlygas sportuoti visiems, neatsižvelgiant į lytį, amžių ar fizinį pasirengimą. Remsime rekreacinių ir sportinių renginių organizavimą, plėtosime fizinio aktyvumo programas vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su fizine negalia bei socialiosios atskirties grupių atstovams, remsime nevyriausybines organizacijas, plėtojančias „sporto visiems“ idėją. Atsižvelgiant į prastėjančią vaikų ir jaunimo sveikatos būklę siūlysime padidinti fizinio lavinimo pamokų skaičių per savaitę iki keturių.
Įdiegsime sporto organizacinį modelį, integruotą į švietimo sistemą, veikiantį visuose vaikų ir jaunimo švietimo bei auklėjimo lygiuose. Vaikų ir jaunimo sportui suteiksime svarbaus ugdymo elemento ir fizinio aktyvumo propagavimo statusą.
Kultūra ir paveldas
Kultūros prieinamumą užtikrinsime visiems, nepaisant demografinių skirtumų. Imsimės veiksmų prieš asmenų, socialinių grupių, amžiaus grupių (ypač vyresnio amžiaus žmonių), taip pat įvairių šalies regionų kultūrinę atskirtį. Remsime ir skatinsime Trečiojo amžiaus universitetų ir mėgėjiškų vyresnio amžiaus meno ir kultūros kolektyvų kūrimąsi. Siekdami išspręsti šią problemą, siūlome sukurti nuoseklią sistemą kovai su psichologiniais, finansiniais, komunikaciniais ir informaciniais barjerais, apsunkinančiais prieigą prie kultūros.
Lietuva yra apdovanota nuostabiu kultūriniu ir istoriniu paveldu. Užtikrinsime šio paveldo puoselėjimą, sieksime, kad mūsų protėvių kultūrinis palikimas – tai yra meno, gamtos ir architektūriniai paminklai, senovinės kapinės – būtų deramai apsaugotas ir taptų svarbia istorijos pamoka būsimoms kartoms.
Skatinsime visuomeninį kultūrinį švietimą bendradarbiaudami su tinkamai kvalifikuotais darbuotojais siekiant formuoti Lietuvos jaunosios kartos kultūrinę kompetenciją. Tokiuose užsiėmimuose būtinas būtų kontaktas su gyvąja kultūra nepriklausomai nuo vietos, kur yra švietimo įstaiga. Įdiegsime meno institucijų, kurios įgyvendina edukacines programas, skirtas vaikams ir jaunimui, dotacijų sistemą. Skatinsime ir remsime meniškai talentingą jaunimą - jų debiutą ir karjeros plėtrą.
Populiarinsime skaitymą organizuodami visuotinio viešojo skaitymo akciją, kurioje dalyvaus visų pirma jaunieji piliečiai; inicijuosime ir įgyvendinsime plačias programas, populiarinančias Lietuvos ir pasaulio klasiką bei šiuolaikinę literatūrą ir skleidžiančias žinias apie kultūrą. Pagerinsime bibliotekų darbo sąlygas ir padidinsime bibliotekų knygų kolekcijas, imsimės veiksmų siekdami pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį autoriams ir vertėjams.
Ypatingą dėmesį skirsime nacionalinės kultūros propagavimui. Sieksime visų tautų, gyvenusių šiose žemėse nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų – lenkų, rusų, baltarusių, žydų, totorių – kultūrinio paveldo, architektūros bei istorinių vertybių išsaugojimo. Skatinsime nevyriausybinių organizacijų bei neformalių grupių iniciatyvas, nukreiptas į kūrybiškumą, kultūrinio paveldo, meno viešinimą. Suteiksime sąlygas vietinių meno būrelių kūrimuisi ypatingai kaimų ir miestelių vietovėse.
Dvasingumo puoselėjimas
Visi mūsų politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūrinai siekiai yra be galo svarbūs, tačiau svarbiausia yra mūsų dvasinė būsena. Tik žmonės, kurie tiki Dievu gali atleisti, mylėti, skleisti šviesą, gėrį, kurti laimingą visuomenę aplink save. Kai yra taika ir ramybė mūsų širdyse, galime ją sukurti taip pat mūsų šeimoje, visuomenėje ir visoje šalyje.
Amerikiečių mokslininkas Josh McDowell paskelbė stulbinančią statistiką, kad jaunimas, kuris savo tikėjimą remia Šventuoju Raštu, yra 10,6 kartų mažiau linkęs vartoti narkotikus, 4 kartus mažiau linkęs vogti, 5,5 kartų rečiau nusižudyti, 3,7 kartų – pasigerti, 3,4 kartų - nuskriausti kitą žmogų. Štai jums ir ekonomija bei biudžeto lėšų taupymas, ypač Vidaus reikalų Švietimo ir mokslo ministerijose.
Europoje vyraujanti postmodernistinė kultūra, neigdama objektyviąją tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniname gyvenime. Tokių vertybių, kaip: gyvybė, šeima, kaip vyro ir moters meilės ir atsakomybės vienas už kitą ir už palikuonis paneigimas ruošia dirvą įvairiems ekstremaliems, amoraliems veiksmams ir polinkiams.
***
Nesvarbu, kokia yra kiekvieno iš mūsų tautybė, lytis, rasė, politiniai įsitikinimai, socialinis statusas – mums visiems reikalinga yra taika ir ramybė. Todėl visus mūsų planus ir lūkesčius, kuriuos numatėme šioje programoje patikime Dievo valiai, tikėdami, kad jis mums suteiks pakankamai jėgų, išminties ir sveikatos šias nuostatas įgyvendinti visų mūsų šalies piliečių labui.
Krikščioniškos vertybės, socialinis teisingumas ir sąžininga politika – tai pagrindiniai LLRA-KŠS šūkiai.
Tepadeda mums Dievas!
Patvirtinta LLRA-KŠS konferencijoje 2016 m. rugpjūčio 2 d.
Valdemar Tomaševski LLRA-KŠS pirmininkas