1. Ši priemonė yra netikslinga ir nekurianti realios vertės. Siūloma maksimali parama vienai bendrijai – 5 000 eurų parama kas trejus metus – yra akivaizdžiai per menka, kad būtų galima atlikti reikšmingus infrastruktūros darbus. Tokia dydžio suma nepadengia nei projektavimo išlaidų, nei registracijos išlaidų ir nepadengs juolab realų kelių ar inžinerinių tinklų tvarkymą.
2. Šią priemonę galima drąsiai vadinti – savivaldybės biudžeto didelių lėšų švaistymu. Skiriant 300 tūkst. eurų metams labai mažiems projektams, kurie realiai nekeičia bendrijų gyvenimo kokybės, tai tampa neefektyviu lėšų panaudojimu. Ne paslaptis, kad savivaldybėje trūksta investicijų į pagrindinę rajono infrastruktūrą, ypač į kelius, o šie pinigai taptu simboliniu gestu be aiškaus ir akivaizdaus apčiuopiamo rezultato.
3. Sodininkų bendrijų situacija ir susiklosčiusi problematika, turėtų būti Vyriausybės lygmeniu koordinuotas valstybės mastu politinis veiksmas, ar bent regioninės politikos veiksmas, paremtas Europos sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat Vilniaus miesto lėšomis, kuris turi milžinišką biudžetą. Tik tuomet galima būtų kalbėti ir diskutuoti apie realų poveikį. Rajono lygmeniu šis projektas tampa tik „varnelės“ uždėjimu, bet neparemtas ilgalaike vizija ir neįsprendžiantis realių problemų. Tiesa ta, kad dabartiniai valdantieji LR Seime, bei Vyriausybėje – šiuo atveju socialdemokratai – turėtų inicijuoti struktūrinius sprendimus, bet visa šalis mato, kad tam trukdo dėmesio stoka, blaškymas politiniais ir asmeniniais skandalais.
4. Jau ne pirmą kartą rajono administracija, vadovaujama socialdemokratų mero R. Duchnevičiaus pateikia keistus, neadekvačius esamai situacijai projektų sprendimus: gyventojams mažinamos kompensacijos, ženkliai didinami įkainiai, pvz. už atliekų tvarkymą. Buvo siūloma didinti įkainius meno mokyklai, Rudaminos turgui. Tuo pat metu siūloma remti infrastruktūrą, kurios nauda visiškai neefektyvi ir abejotina. Daugumos Tarybos narių nuomone, tai yra neadekvatus prioritetų pasirinkimas, todėl tokie projektai nesulaukia pritarimo. Jei prioritetas – gyventojų gerovė, parama turi būti koncentruota į sprendimus, kurie apima didesnį rajono gyventojų ratą ir sukuria sisteminę naudą.
5. Vilniaus rajone vis didėja asfaltavimo kelių eilės. Tuo pačiu metu savivaldybė siūlo skirti net 300 tūkst. eurų per metus sodų bendrijoms, pagrinde vilniečiams. Šiuo metu eilėje asfaltuoti pagrindinius kelius laukia vis daugiau vietovių, tačiau vietoje šių pagrindinių ir prioritetinių investicijų siūloma finansuoti mažus, smulkius, neefektyvius darbus, neturint aiškaus poveikio ar prioritetų.
6. LLRA-KŠS frakcijos sprendimu – galimi alternatyvūs ir tvaresni sprendimai. Frakcija pasisako už tikrą ir efektyvų sodininkų bendrijų rėmimą, tačiau tai turi būti daroma per realias programas, kurioms galima būtų pritraukti Europos Sąjungos paramą ar valstybės investicijas. Toks modelis leistų užtikrinti ilgalaikį finansavimą, reikšmingas sumas ir darbus, kurie iš tikrųjų keistų šių vietovių gyventojų gyvenimo kokybę.
7. Tokios kompensacijos, kaip pasiūlyta, tampa kompensacijos imitacija. Ši socialdemokratų iniciatyva – kaip ir žadėtos milijoninės kompensacijos už privačius Landsbergių šeimos darželius – nepagerina nei paslaugų kokybės, nei paslaugų prieinamumo, o dažnai tarnauja tik verslo interesams arba tampa rinkimine politine priemone, bei žmonių sukiršinimo, manipuliacijų įrankiu.
Ši pateikta socialdemokratų frakcijos priemonė – ne tas kelias. Rajono gyventojams reikia ne simbolinių sprendimų, o realių darbų. Reikia spręsti ne simptomus, o priežastis – ir tam būtinas ilgalaikis ir efektyvus strateginis požiūris. Šiandien ypač daug dėmesio ir finansų reikia skirti, visų pirma, sveikatos apsaugos sistemai ir vietiniams keliams.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė
Renata Sobieska
