Pasiūlymo autoriai kaltina Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen korupcine veikla „Pfizergate“ byloje. Pasiūlymas, be kita ko, motyvuojamas Europos prokuratūros atliekamu tyrimu dėl EK dalyvavimo perkant vakcinas nuo COVID-19. Pasiūlymo iniciatoriai pažymi, kad nebuvo skaidrumo išleidžiant pinigus. Komisija vakcinoms pirkti skyrė 35 mlrd. eurų viešųjų lėšų, tačiau neužtikrino skaidrumo ir atskaitomybės. Neaišku, kur nukeliavo net 4 mlrd. eurų, todėl kyla rimtas susirūpinimas dėl finansinės priežiūros ir sąžiningumo. Komisija menkina ir teisingumo sistemos autoritetą nevykdydama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vakcinų ir tuo pažeisdama įstatymus.
Tarp pareikštų įtarimų yra ir netinkamai valdomos lėšos, gautos iš Atstatymo po pandemijos fondo, Europos Komisija taip pat buvo kaltinama neteisėtu ir Sutartį pažeidžiančiu kišimusi į Rumunijos prezidento rinkimus. Be to, pastaruosius šešerius metus Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija piktnaudžiaudama valdžia perimdavo valstybių narių kompetencijas, pažeisdavo valdžių padalijimo principą ir apeidavo Europos Parlamentą priimant svarbius sprendimus. Nedemokratiškas sprendimų priėmimo galių sutelkimas EK pirmininkės rankose prieštarauja pusiausvyros ir valdžių padalijimo principui. Sprendimų priėmimo procesas tapo neskaidrus ir neobjektyvus, todėl kelia susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo ir korupcijos.
Be to, paprastiems žmonėms tenka padengti didelius „obsesinės ES biurokratijos“ vykdomos, pavyzdžiui, klimato politikos, dėl kurios kyla didelės energijos ir degalų kainos ir žlugdoma Europos pramonė, kaštus. Komisija suplanavo drastišką nurodymą namų ūkiams iki 2035 m. pakeisti visas kietojo kuro šildymo sistemas, o tai pirmiausia finansiškai smogs paprastiems žmonėms. Deklaruojamas dalinis išlaidų padengimas yra apgaulė, nes norint įrengti naujus katilus, dažnai reikia rekonstruoti visą namą, o dauguma žmonių tiesiog negali sau to leisti. Išaugo paprastų žmonių ir verslininkų bankrotų skaičius, o Europos Sąjungos valstybėse narėse atsirado nemokumo rizika, dėl kurios kalta yra Komisijos politika. Savo ruožtu nekontroliuojama nelegali imigracija ir ES pabėgėlių relokacijos politika kelia grėsmę Europos šalių ir gyventojų saugumui, dėl jos daugėja sunkiausių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes.
Nepasitikėjimo Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija klausimu pasisakė ir vienas šio pasiūlymo benndraatorių europarlamentaras Waldemar Tomaszewski.
„Ursulos von der Leyen arogancija ir nesirūpinimas paprastais žmonėmis tiesiog stebina. Komisija ir jos vadovė turėtų tarnauti paprastiems žmonėms, o yra visiškai atvirkščiai. Arogancija, su kuria elgiamasi su mūsų šalių gyventojais, rodo visišką Komisijos narių ir ES biurokratijos atitrūkimą nuo tikrovės. Pritariau šiam pasiūlymui, nes yra daugybė argumentų už jį ir daugybė kaltinimų – pradedant piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi per paprasčiausią neišmanymą, rinkėjų nepaisymą ir baigiant labai rimtais kaltinimais korupcija, kurios fone – milijardai eurų. Šis balsavimas dėl nepasitikėjimo yra savotiškas įspėjimas ir pasipriešinimas ES politikos nesąžiningumui ir oligarchizacijai, kurios veidu ir neigiamu simboliu tapo Europos Komisijos vadovė,. Politika turi būti skirta žmonėms, o ne nukreipta prieš juos”, – pabrėžė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis.
Kad pasiūlymas būtų priimtas, reikia absoliučios daugumos (ne mažiau kaip 361 balso), o taip pat – dviejų trečdalių balsavime dalyvaujančių europarlamentarų palaikymo. Jei pasiūlymas dėl nepasitikėjimo būs priimtas, visa Europos Komisija turės atsistatydinti. Per visą Europos Parlamento istoriją buvo pateikti penki tokie pasiūlymai, tačiau iki šiol nė vienas jų nebuvo priimtas. Arčiausiai atleidimo buvo 1999 m. Jacques’o Santero vadovaujama Komisija, tačiau prieš balsavimą ji pati atsistatydino. Paskutinį kartą EP nariai Europos Komisijos vadovą atleisti bandė 2005 metais.
Iškart po ketvirtadienį, liepos 10 d., įvykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, paklausėme EP nario Waldemaro Tomaszewskio, kuris balsavo „už”, pakomentuoti šį klausimą.
– Vidurdienį įvyko balsavimas, kuriame dalyvavo 553 Europos Parlamento nariai: 175 balsavo už pasiūlymą atleisti Komisiją, 360 – prieš, o 18 europarlamentarų susilaikė. Pasiūlymas nebuvo priimtas, tačiau daug parlamento narių atliko savo pagrindinę pareigą kontroliuoti vykdomąją valdžią ir dokumentais patvirtino visus von der Leyen piktnaudžiavimo valdžia atvejus, pradedant ignoravimu ir arogancija rinkėjų atžvilgiu ir baigiant labai rimtais įtarimais korupcija. Džiugina tai, kad net 175 EP nariai, t. y. 32 proc. balsavusiųjų, išreiškė principingą poziciją. Tačiau nerimą kelia tai, kad balsavime dalyvavo tik 553 iš 720 pilnateisių Europos Parlamento narių, nors paprastai plenarinėse sesijose dalyvauja beveik 700 EP narių, t.y., nukrypstant nuo taisyklės, apie 150 plenarinėje sesijoje dalyvavusių EP narių nebalsavo. To priežastis, deja, gali būti pilietinės drąsos stoka: jie akivaizdžiai nenorėjo balsuoti prieš von der Leyen, kad išvengtų nemalonumų, ir kartu bijojo, kad jei balsuotų prieš, sulauktų savo rinkėjų reakcijos. Kai dar buvau nacionalinio parlamento nariu, per susitikimą su Kroatijos parlamento pirmininku ir nariais sužinojau, kad serbų-kroatų kalba parlamento narys yra „zaštitnik“, t. y. gynėjas. Savo rinkėjų gynėjas, paprastų žmonių, ypač nuskriaustųjų, gynėjas. Šiandienos balsavimas parodė, kad tokių europarlamentarų Europos Parlamente vis daugėja, ir tai yra gera tendencija bei viltis, kad per kitus rinkimus europiečiai atiduos savo balsus už tuos, kurie gina jų interesus, taip pat už tuos, kurie gina krikščioniškąsias ir šeimos vertybes, kurios svarbios daugumai europiečių”, – apibendrino LLRA-KŠS pirmininkas.
