„Kodėl mūsų šalies valdžia ir darbdaviai siekia pagerinti darbo sąlygas darbuotojų sąskaita?“ – klausė Seimo narys Zbignev Jedinskij spaudos konferencijoje „Dėl darbdavių ir tradicinių partijų suokalbio prieš darbuotojus ir apie naująjį Darbo kodeksą“.
Zbignev Jedinskij priminė apie praeitų metų spalio mėnesį vykusį mitingą, kai 4 tūkstančiai susirinkusiųjų protestavo prieš Seimui pateiktą naująjį Darbo kodeksą, taip pat  apie profesinių sąjungų rengtas protesto akcijas.

„Kodėl iki šiol galiojęs Darbo kodeksas netrukdė gausybei įmonių gerai dirbti ir išlaikyti rentabilumą? Kodėl užsienyje verslininkai yra pajėgūs užmokėti tris kartus didesnius atlyginimus ir išlaikyti konkurencingumą?“ – vardijo valdančiųjų ir juos remiančių liberalų motyvus Zbignev Jedinskij.

Seimo narys pažymėjo, kad yra ir kitokių būdų darbo sąlygoms pagerinti – pavyzdžiui, sumažinti  mokesčius arba energijos resursų kainas. Tačiau kadangi niekas realiai negina darbuotojų,  pasirinktas Darbo kodekso liberalizavimas.  Profesinės sąjungos yra silpnos,  susiskaldžiusios, todėl ir įvyko valdančiųjų, liberalų ir darbdavių suokalbis prieš darbuotojus.

Zbignev Jedinskij yra Seimo Energetikos komisijos, tiriančios potencialius  dujų terminalo veiklos pažeidimus, narys. Jis mano, jog terminalas padidino Lietuvos energetinį saugumą, tačiau nesąlygojo kainų sumažinimo. Dujų kaina pakilo, ir nei ankstesnė, nei esama valdžia nieko nepadarė, kad ją sumažintų.

„Gerinti darbo sąlygas gali ir mokesčių sumažinimas. Tam neabejotinai pritartų ir darbdaviai. PVM mokestis padidėjo iki 21 proc. Kodėl neįvedus mokesčių lengvatų pradedančioms savo veiklą įmonėms? – siūlė Zbignev Jedinskij. – Tuo tarpu bankai vengia mokėti mokesčius“.

Seimo narys informavo, kad 2012 metais komerciniai bankai Lietuvoje sumokėjo į biudžetą 1,1 mln. litų pelno mokesčio, nors jų grynasis pelnas siekė 1,1 mld. litų. Lietuvoje pelno mokestis siekia 15 proc., tačiau bankai sumokėjo vos 1 proc. Didžiausi bankai Lietuvoje SEB ir Swedbank sumokėjo vos 3 tūkst. litų pajamų mokesčio – tai neviršija fizinio asmens mokamų mokesčių biudžetui. Pasak Zbignevo Jedinskio, taip yra todėl, kad bankai ima  kreditus iš savo pirminių bankų didžiulėmis palūkanomis, didina nuostolius, įtraukdami abejotinas skolas. Taip pat Seimo narys pažymėjo, kad bankai vengia suteikti kreditus mažajam ir vidutiniam verslui, neva bijodami rizikos, o didžiausią pelną gauna apmokestindami indėlius.

„Turime šalyje diktatūrą – pinigo diktatūrą, – sakė Zbignev Jedinskij. – Visos projekto pataisos nukreiptos pabloginti darbuotojų darbo sąlygas. O pataisų  iniciatoriai – politikai, kurie turi atstovauti savo rinkėjus“.

Seimo narys ragino neleisti, kad Lietuvoje dirbantieji sugebėtų užsidirbti tik maistui ir rūbams.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Juzef  Kvetkovskij  pažymėjo, kad nemato būtinybės naujajam Darbo kodeksui: paskutinį kartą Darbo kodeksas priimtas  2002 metais ir vis dar yra aktualus. Naujasis Darbo kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo, sutrumpina įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, sumažina išmokas, atleidžiant darbuotoją, blogina sąlygas šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Seimo narys pristatė keletą Darbo kodekso pataisų, kurias parengė Lietuvos lenkų rinkimų akcija: padidinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą iki 2 mėnesių, padidinti išeitinę išmoką iki 12 vidutinių mėnesinių atlyginimų priklausomai nuo darbo stažo, suteikti papildomą poilsio dieną kas mėnesį tėvams, auginantiems tris vaikus iki 12 metų, paskelbti sekmadienį laisva nuo darbo diena, nustatyti 48 valandų darbo savaitę vietoje projekte siūlomų 60 valandų  ir ne ilgesnę nei 12 valandų darbo dieną.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Estija, kuri anksčiau liberalizavo darbo sąlygas, nepatyrė ypatingo ekonominio augimo, tuo tarpu socialdemokratų ir darbiečių  pasiūlytos Darbo kodekso pataisos yra skirtos apginti darbdavių interesams, ir niekas nenumato pensijų, kurios yra vienos mažiausių Europoje, didinimo.

Šiandien Seime vyks pirmasis naujojo Darbo kodekso skaitymas.

www.L24.lt

2016-04-12