Navigate / search

Seime diskutuota apie tautinių mažumų švietimą

Kovo 16 d., trečiadienį, Seime įvyko Seimo Pirmininko pavaduotojo Jaroslavo Narkevič iniciatyva surengta konferencija „Tautinių mažumų švietimas Lietuvoje: patirtis, dabartis, ateitis”.

Renginio tikslas, kaip pradžioje pranešė J. Narkevič, yra aptarti pastarųjų dešimtmečių tautinių mažumų švietimo raidą, problematiką ir tautinių mažumų mokyklų pasiekimus.

J. Narkevič, nurodydamas, kad tautinių mažumų švietimas Lietuvoje neatsirado iš niekur, atvirkščiai – turi savo gilias tradicijas ir istoriją, savo pranešime apžvelgė mažumų lavinimo šalyje istoriją. Seimo Pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad pagrindiniai Lietuvos lenkų strateginiai švietimo tikslai yra ugdymas gimtąja kalba visose pakopose, ugdymo kokybė nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir lenkų jaunimo konkurencingumas tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Prelegentas vardijo įspūdingus tautinių mažumų ugdymo kalba abiturientų pasiekimus. „Tautinių mažumų švietimo modelis išlaikė egzaminą, todėl nereikia griauti šios sistemos”, – akcentavo.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, pasisakydama dėl to, kodėl iki šiol lenkų V. Sirokomlės vidurinė mokykla Vilniuje nėra akredituota, pareiškė, kad šiuo klausimu „bus priimti teigiami sprendimai”. Pabrėžė, kad mokyklų tinklas yra pertvarkomas dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, o tai, pareiškė ji, paliečia ir tautinių mažumų švietimą.

Dr. Katažina Mikša savo pranešime nurodė, kad tautinių mažumų teisės yra prigimtinės žmogaus teisės ir nėra jokia privilegija. Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad mažumų teisės įeina į tarptautinio bendradarbiavimo sritį, todėl nėra vien valstybės vidaus reikalas. „Vaikų teisės yra prioritetinės teisės, kalbos apsauga negali būti svarbesnė už vaikų teises, nes vaikai negali apsaugoti savo teisių. Lietuvos tauta yra geras pavyzdys, kaip saugoti savo kalbą, todėl tuo labiau turi suprasti tautinių bendruomenių siekį išsaugoti savo gimtąją kalbą”, – dėstė K. Mikša.

Pristatydamas pranešimą „Tautinių mažumų švietimo politika: kur einama?”, Seimo narys, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz szkolna” pirmininkas Juzef Kvetkovskij pabrėžė, kad tautinių mažumų integracija vyksta per jų dalyvavimą politiniame, socialiniame, kultūriniame valstybės gyvenime, per santuokų sudarymą. „Integracija vyktų sklandžiau, jei daugumai pavyktų išvengti diskriminacijos, asimiliacijos elementų”, – mintimis dalijosi parlamentaras.

„Kodėl nuolat vyksta streikai, mitingai? Atsakymų reikia ieškoti švietimo politikoje, kuri reguliariai blogina tautinių mažumų švietimo padėtį. Kyla klausimas, ar taip veikia švietimo politika, ar tai yra atskirų partijų arba pavienių politikų veiksmai?”, – retorinius klausimus žėrė politikas.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė prisiminė, kad pirmoji jos darbo šiame poste diena sutapo su streiku V. Sirokomlės mokykloje. „Mokykloje mus sutiko puikiai, vyko nuoširdus dialogas. Iš savo pusės nedarome jokių kliūčių mokyklos akreditacijos procese, dabar laukiame Vilniaus miesto savivaldybės žingsnio”, – pareiškė ŠMM vadovė.

Portalo duomenimis, sostinės valdžia nurodo, kad ji savo ruožtu laukia ministerijos sprendimo šiuo klausimu.

Kalbėdama apie mokyklas rusų ugdomąja kalba, Seimo narė Irina Rozova pabrėžė, kad visas mokyklas paliečia pasaulyje vykstantys moralės nuopolio, iškreiptai suvokiamo liberalizmo procesai, dėl kurių keičiasi vaikų pasaulėžiūra, nyksta moralinės vertybės.

Parlamentarė nurodė, kad mokykla, kurioje mokoma gimtąja kalba, nėra vien žinias suteikianti įstaiga – tai vieta, kurioje užkoduojamas prisirišimas prie savo tautos kultūros ir tradicijų. Pabrėžė, kad gimtoji kalba yra daugiau nei bendravimo priemonė – tai psichologinio komforto, sėkmės gyvenime ir visapusiško tobulėjimo garantas.

VU profesorė Vilija Targamadzė iškėlė prielaidą, kad šalyje išvis nėra švietimo politikos. Mokslininkė nurodė, kad daug vilčių sieja su Geros mokyklos koncepcija, tačiau nurodė bijanti, kad ši koncepcija teliks popierinė deklaracija. „Mūsų valstybėje taip būna neretai”, – nuogąstavo profesorė.

Vilniaus m. savivaldybės tarybos narė Edita Tamošiūnaitė kalbėjo apie švietimo teisės aktų ir jų projektų svarbą tautinių mažumų švietimo sistemos gerinimui, gvildeno suvienodintų lietuvių kalbos programų ir suvienodinto lietuvių kalbos egzamino problematiką.

E. Tamošiūnaitė paminėjo eilę teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų švietimą, tačiau sykiu pabrėžė, kad mūsų šalyje jie yra dažnai pažeidinėjami.

Politikė pateikė konkrečius teisės aktų pakeitimų pasiūlymus, kuriuos priėmus būtų atsižvelgta į mažumų poreikius. Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė nuogąstavo, kad pagrindiniuose valstybės lygmens dokumentuose, taip pat Švietimo įstatyme, nėra įteisinta tautinių mažumų mokyklos sąvoka ir siūlė ją įtraukti. Taip pat pasiūlė iš įstatymo išbraukti nuostatą, kuri leidžia uždaryti mažumos mokyklą, jei šalia esančioje lietuviškoje mokykloje trūksta mokinių.

E. Tamošiūnaitė taip pat išsakė pasiūlymą nustatyti papildomai iki 50 proc. tautinių mažumų mokyklų finansavimą.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus pakartojo kadaise lenkų švietimo priešininkų sugalvotus ir jau nuvalkiotus argumentus, pavyzdžiui, tai, kad tautinių mažumų mokyklų finansavimas yra kur kas didesnis nei lietuviškų švietimo įstaigų. Su tuo nesutiko LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, kuri paprieštaravo, kad valdžios atstovų deklaruojamas mažumų įstaigų finansavimas neatitinka tikrovės.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas kalbėjo visų pirma apie Lietuvoje negerbiamą mokytojo profesiją ir neadekvatų pedagogų darbo užmokestį. Taip pat negailėjo kritikos švietimo ir mokslo ministrei A. Pitrėnienei.

Apie vaikų ugdymą gimtąją kalba tėvų akimis kalbėjo Šalčininkų r. tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka, kurios nuomone, valdžios sprendimai dėl tautinių mažumų švietimo yra ne kas kita, kaip lenkų mažumos sunaikinimo planas. Išvardijo kelis jo punktus: vadovėlių lenkų kalba trūkumą, lenkų kalbos kaip privalomojo brandos egzamino statuso panaikinimą, 2011 m. kovo 17 d. pakeistą Švietimo įstatymą, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino suvienodinimą lietuvių ir nelietuvių mokiniams, teisiškai užprogramuotą lietuvių mokyklos viršenybę prieš lenkų įstaigas.

„Viena kitą keičiančios Lietuvos vyriausybės veiksmai sutampa su priverstinio mūsų, Lietuvos lenkų, lituanizavimo planu ir vykdo jį labai sąžiningai. Tai yra kone vienintelis planas, su kuriuo sutinka vis naujos vyriausybės ir vis nauji prezidentai. Tai yra tikras ir vienintelis tikslas, kurio siekia visi – nepaisant skirtumų”, – nuogąstavo R. Cytacka.

Vilniaus tėvų forumo pirmininkė Danuta Narbut pristatė savo atlikto novatoriško tyrimo „Abiturientų likimai švietimo įstaigos veiklos kokybės kontekste” rezultatus. Tyrimą autorė atliko 2012-2015 metais Vilniaus apskrityje, jame dalyvavo 500 respondentų – lietuvių, lenkų, rusų mokyklų abiturientai. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti Vilniaus apskrities švietimo įstaigų abiturientų likimus bei pasiekimus profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

Surinktų duomenų analizė leido autorei suformuluoti tokias išvadas: tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai yra išsilavinę žmonės, dažniausiai įgyja aukštojo mokslo išsilavinimą; dažniausiai neturi sunkumų stojant į aukštojo mokslo įstaigas; dažniausiai tęsia mokslus; moka mažiausiai dvi kalbas; yra labiausiai patenkinti savo darbu; jų profesinė karjera susiklosto sėkmingai, jie pasiekia aukštų rezultatų, dažnai tampa vadovais; apgalvotai, tikslingai ir sėkmingai pasirenka studijų kryptį.

Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis direktorė Žaneta Jankovska pristatė įspūdingus švietimo įstaigos pasiekimus, džiaugėsi, kad tuo metu, kai beveik visos mokyklos išgyvena demografinę krizę, gimnazijos mokinių skaičius didėja.

Konferencijoje dalyvavo apie 250 dalyvių, tarp jų buvo dvi ESBO atstovės, kurios į Lietuvą atvyko LLRA frakcijos kvietimu. Ekspertės dar šiandien tęsia susitikimus su tautinėmis bendruomenėmis ir šalies valdžios atstovais.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič, kalbėdamasis su portalo L24 žurnalistais, pabrėžė, kad konferencijos tikslas buvo pasiektas, o jos apibendrinta medžiaga bus išleista atskiru leidiniu, kuris bus išplatintas ir įteiktas valstybės institucijoms ir įstaigoms.

„Konferencijoje plačiai buvo kalbama apie išties didelius tautinių mažumų mokyklų pasiekimus, pristatyti nauji duomenys, kurie atskleidžia, kad nelietuviškas mokyklas baigęs jaunimas puikiai susitvarko gyvenime, be problemų įstoja į aukštąsias mokyklas”, – akcentavo J. Narkevič.

Pridūrė, kad tautinės bendruomenės yra pasiryžusios gerinti ir tobulinti iki šiol puikiai veikusį tautinių mažumų švietimo modelį, o ne švaistyti laiką bandant išlaikyti tai, ką šioje srityje jau esame sukūrę”, – reziumavo politikas.

www.L24.lt

2016-03-16