Navigate / search

Prezidento rinkimų debatų tema – tautinių mažumų problemos

Šią savaitę keturi kandidatai į prezidento postą pristatė savo nuomonę svarbiausiais Lietuvos tautinių mažumų teisių klausimais. Lenkų diskusijų klubo inicijuotuose debatuose, vykusiuose Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, dalyvavo: Vytenis Povilas Andriukaitis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Valdemar Tomaševski.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski savo įžanginėje kalboje išreiškė viltį, kad tautinių mažumų problemos Lietuvoje bus galutinai išspręstos, o ne tik aptariamos.

Jis nesutiko su socialdemokratų kandidato Vytenio Povilo Andriukaičio teiginiu, kad pavadinimas „tautinė bendrija“ tautinių mažumų atžvilgiu skamba geriau, nes kalba eina ne tik apie skambesį.

Tomaševski pabrėžė, kad tautinės mažumos turi tam tikrą teisinį apibrėžimą, konkrečiai išreikštą Europos teisės aktuose ir standartuose. Viena iš pagrindinių tautinių mažumų problemų Lietuvoje yra tai, kad visuotinai pripažinto tautinių mažumų apibrėžimo čia nepaisoma.

„Tautinės mažumos – tai tie, kurie gyvena šioje teritorijoje nuo amžių, taip vadinamieji autochtonai.  Lietuvoje, išskyrus lietuvius, žemaičius, nuo šimtmečių gyvena lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai, žydai, karaimai ir latviai“, – paaiškino europarlamentaras.

LLRA-KŠS pirmininkas neatsitiktinai pasisveikino su susirinkusiais devyniomis aukščiau minėtų tautų kalbomis – už tai jam buvo atlyginta plojimais.

„Tautinių mažumų įstatymas, priimtas po sausio 13 d. įvykių, buvo panaikintas Kubiliaus vyriausybės 2010 m. ir iki šiol nėra atstatytas“, – sakė kandidatas į prezidentus Valdemar Tomaševski. Jis pabrėžė, kad vyko daug diskusijų kiekvienų rinkimų metu, tačiau dabar atėjo laikas išspręsti visus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis.

Gitanas Nausėda kalbėjo dalykiškai, tačiau jo teiginys apie originalų pavardžių rašymą paskutiniame paso puslapyje nesulaukė teigiamo susirinkusiųjų įvertinimo. Tačiau Ingridos Šimonytės žinia, kad jos močiutė dirbo pradinių klasių mokytoja lenkų mokykloje, buvo labai džiugiai priimta.

Daugelio susirinkusiųjų nuomone, Vytenis Andriukaitis pasirodė kaip tikras populistas, pasakęs, jog jo partija yra palankiausia tautinėms mažumoms. Nors socialdemokratai, ne kartą buvę valdančiojoje koalicijoje, nieko nėra padarę dėl tautinių mažumų. Priešingai, jie net pablogino jų padėtį, įvedę 5 proc. rinkimų slenkstį arba dirbtinai įkurdami vadinamąsias apskrities mokyklas Vilniaus regione.

Andriukaitis netgi užpuolė LLRA-KŠS, sakydamas, kad lenkų partija neturi jokios priežasties egzistuoti ir kad lenkai turėtų prisijungti prie socialdemokratų, kaip pavyzdį pateikdamas buvusį kandidatą į Vilniaus rajono mero postą Robertą Duchnevič.

Diskusijų dalyviai taip pat atsakė į užduotus klausimus. Portalo delfi.lt redaktorius Olegas Jerofejevas atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainoje pirmąjį rinkimų turą laimėjo ir didžiausią šansą tapti prezidentu turi V.Zelenskis, kuris, pastebėjo jis, yra žydas. O. Jerofejevas paklausė, ar ir Lietuvoje prezidentu gali tapti tautinių mažumų atstovas? Valdemar Tomaševski atsakė, kad galutinis rezultatas dažnai priklauso nuo oligarchų pinigų, bet kodėl gi ne, juk Lietuvoje du kartus laimėjo D. Grybauskaitė, kilusi iš mišrios šeimos.

Pati diskusija, kaip ir pateikti klausimai, buvo esminiai ir įdomūs. Bet deguto šaukštu tapo „Znad Wilii“ radijo redaktorė Renata Vidtman, kuri, net nepateikdama konkrečių klausimų, skundėsi, esą Valdemar Tomaševski neatvyksta į jos radijo laidas, „neleidžia“ to daryti mokyklų direktoriams ir t.t. Tokios nesąmonės tik parodė žemą „Znad Willi“ radijo ir jo žurnalistų lygį.

2019-04-06