Navigate / search

LLRA-KŠS džiaugiasi sąžiningiausios politinės jėgos Lietuvoje autoritetu

Artėjant savivaldos rinkimams, įvairios žiniasklaidos priemonės uždavinėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) klausimus, susijusius su mūsų politinės jėgos startu rinkimuose. Štai LLRA-KŠS vicepirmininkės Vandos Kravčionok atsakymai į dažniausiai žiniasklaidos užduodamus klausimus.

Domėtasi, kodėl LLRA-KŠS startuoja su savo, o ne su „Valdemaro Tomaševskio bloko“ pavadinimu, kaip buvo paskutiniuose rinkimuose. Dėl kokių priežasčių įvyko tokie pakeitimai?

Šie pakitimai sąlygoti LLRA-KŠS konkurentų veiksmų, susijusių su įstatymų pakeitimais. Jiems tapo problema per didelis partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio populiarumas. Ne tik tarp lenkų, kitų tautinių mažumų, bet ir tarp lietuvių. Tai privertė kitas partijas imtis „no fair“ (nesąžiningų) veiksmų. 2015 metais socialdemokratai (tuo metu jie buvo valdžioje) turėjo savo premjerą ir darė įtaką Vyriausiajai rinkimų komisijai, reikalaudami išbraukti LLRA-KŠS lyderio pavardę iš koalicijos pavadinimo. Formaliu pretekstu tapo tai, kad socialdemokratai surado ir užregistravo kandidatą Šalčininkų rajone su panašiu vardu ir pavarde. Po beveik mėnesį trukusios politinės priešpriešos, galiausiai VRK leido naudoti pavardę rinkiminio sąrašo pavadinime. Bet buvo pakeisti du įstatymo punktai: pirmajame nurodyta, kad gali būti naudojama pavardė, jeigu figūruoja viename iš rinkiminių sąrašų, kandidatavimo į merus neužtenka (kad būtų naudojame pavardė pavadinime). Antras pakeitimas – jeigu europarlamentaras kandidatuoja į savivaldybės tarybą ir yra išrenkamas (tai partijos lyderio atveju yra labai realu), jis automatiškai praranda (europarlamentaro) mandatą. Tačiau mandato pakeitimas likus 4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos Europos Parlamente taip pat nėra įmanomas dėl organizacinių, politinių ir kitų priežasčių. Tokie yra LLRA-KŠS politinių oponentų veiksmai ir įvairios gudrybės, kurias jie naudoja prieš LLRA-KŠS.

Klausta, kodėl nebuvo rinkiminių sąrašų Druskininkuose ir Varėnos rajone?

Minėtuose rajonuose LLRA-KŠS neturi savo struktūros ir narių. Nepaisant to, pristatėme ten kandidatų sąrašus, mums padėjo Lietuvos lenkų sąjungos nariai. Deja, šiais metais įvyko beprecedentė ataka, nukreipta į Lietuvos lenkų sąjungą, inicijuota negausių, bet triukšmingų liberalių grupių Lietuvoje, ir paremta, ironiška, tam tikrų politikų ir valdininkų iš Lenkijos. Esant tokiai situacijai, Lietuvos lenkų sąjungai buvo sunku aktyviai ir veiksmingai vykdyti savo veiklą.

Taip pat domėtasi, ar bus atnaujintas bendradarbiavimas su Rusų aljansu Vilniuje ir kituose miestuose.

Dabar vedamos derybos ir yra galimybė, kad pavyks dar kartą suvienyti visas tautines mažumas.

Buvo teiraujamasi, ar Rusų aljanso sąrašuose Klaipėdoje bus LLRA-KŠS kandidatai ir ar atsiras bendras kandidatas į merus, atstovaujantis lenkų-rusų koaliciją.

Klaipėdoje tikrai jau nebebus koalicijos, nes LLRA-KŠS nepristatė ten savo sąrašų dėl tokios pat priežasties kaip Druskininkuose ir Varėnoje. Tada, kai buvo registruojami kandidatai į merus, tarp jų nebuvo Rusų aljanso kandidato. Panašu, kad bus remiamas dabartinis meras, liberalas Vytautas Grubliauskas.

Klausta, kokie yra Editos Tamošiūnaitės, mūsų kandidatės į Vilniaus mero postą, privalumai.

Yra daug privalumų. Edita kompetentinga, energinga, jauna, bet su didele darbine patirtimi įvairiose srityse, buvo švietimo viceministre, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja, o šiuo metu yra sostinės vicemerė. Taip pat ji yra Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyriaus vicepirmininkė, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“.

Vilniaus mero rinkimų kontekste priminta 2015 metų statistika ir Valdemaro Tomaševskio rezultatai (anuomet politikas surinko 17,25 proc. balsų). Teirautasi ir apie prognozę, kokie bus Editos Tamošiūnaitės rezultatai šių metų rinkimuose.

Neabejotinai rezultatai bus geri, atsižvelgiant į mūsų kandidatės privalumus. 2015 metais Valdemaro Tomaševskio rezultatas –  virš 17 proc. ir virš 37 tūkst. balsų – yra fenomenalus, jeigu kalbame apie sostinę, kur lenkai sudaro 16 proc. rinkėjų. 2015 metais kartelė buvo pakelta labai aukštai, tačiau tikėtina, kad ir dabar rezultatas bus labai geras. Yra šansas patekti į antrą turą. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kokį procentą surinks atskiri kandidatai. Praktikoje būna taip: pavyzdžiui, Agnė Bilotaitė Klaipėdoje surinko tik 12 proc. ir, užimdama antrą vietą, pateko į antrąjį turą, Valdemar Tomaševski Vilniuje surinko 17 proc., tačiau buvo trečias.

Taip pat buvo keliami klausimai apie potencialų tarybos narių skaičių, kurį norime įvesti Vilniaus miesto taryboje.

Šiuo metu turime 10 tarybos narių, t.y. apie 20 proc. tarybos sudėties. Tokį didelį koeficientą turėtume išsaugoti.

Klausimuose taip pat prisimintas lietuvių-lenkų komitetas „LOKYS“. Ar jis gali būti grėsme LLRA-KŠS?

Lietuvos žiniasklaida pastaruoju metu apie šį naują komitetą dažnai rašo ir šneka, lyg tyčia jį viešindama. Tačiau, kalbant apie grėsmes, tai LLRA-KŠS lyderis dienraščiui „Lietuvos žinios“ labai tiksliai paaiškino: „Mes nieko nebijome, tik Dievo“. Šio komiteto steigėjas Zygmunt Klonovski neturi palaikymo tarp Vilniaus gyventojų, nes paskutiniuose rinkimuose 2016 metais surinko vos kelis šimtus balsų. Tuo pačiu jis „džiaugiasi“ gėdinga reputacija kaip politinis perbėgėlis, kuris jau buvo ir liberalu, vėliau pas buvusį merą Arturą Zuoką sukūrė taip vadinamą „Lenkišką Sekciją“, šiandien – dar ir naują komitetą. Jo pėdomis nuėjo ir sūnus Rajmund Klonovski. Kaip teigia lenkų portalai, šis buvo tarp lenkų tautininkų, vėliau susidėjo su neobandervocais Ukrainoje, šiuo metu bando žaisti žaidimą „kandidatavimas į sostinės merus“. Politologai sako, kad rinkiminius šansus turi lygius nuliui, tačiau tikriausiai už viso šito slypi kiti tikslai.

Atskira sritį turėjo klausimai apie Viktorą Uspaskichą ir apie tai, ar jis gali atimti iš LLRA-KŠS ir Rusų aljanso koalicijos rusų elektoratą Vilniuje.

Viktor Uspaskich tikrai surinks dalį tautinių mažumų balsų, taip pat ir lietuvių balsų. Jis yra vienas turtingiausių Lietuvos politikų ir charizmatiškas Darbo partijos lyderis. Tačiau Vilniaus tautinėms mažumoms artimesni LLRA-KŠS atstovai, žinomi dėl konkrečių veiksmų, ginančių švietimą, kultūrą ir kitas svarbias gyvenimo sritis. Be to, LLRA-KŠS džiaugiasi sąžiningos politinės jėgos Lietuvoje autoritetu.

2019-01-18