Navigate / search

Protesto akcijos dalyviai: Premjere, gerbkite savo šalies piliečius

Lapkričio 16 d. prie Vyriausybės rūmų net 4000 žmonių minia susirinko išreikšti savo protesto prieš neteisingą socialinę ir švietimo politiką Lietuvoje.
Protesto akciją surengė darbo kolektyvų, profesinių sąjungų atstovai, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojai, taip pat tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių tėvai. Piketuotojus palaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Protesto akcijos organizatoriai, švietimo bendruomenės atstovai bei profesinių sąjungų atstovai Vyriausybės kancleriui Rimantui Vaitkui įteikė peticiją, kurioje išdėstyti piketuotojų reikalavimai.

Pateikiame peticijos tekstą:

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREMJERUI
ALGIRDUI BUTKEVIČIUI

                                                                               Mitingo
          „PRIEŠ NETEISINGĄ POLITIKĄ SOCIALINĖJE IR ŠVIETIMO SRITYSE“

 PETICIJA

Vilnius
2015-10-16

Reiškiame  savo nepasitenkinimą mūsų šalyje vykdoma neteisinga švietimo ir socialine politika. LR Vyriausybės parengtą naująjį Darbo kodeksą mes, darbuotojai,  dirbantys švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir kituose sektoriuose vertiname kaip dar vieną mūsų  socialinių garantijų apribojimą ir mūsų kaip kvalifikuotų darbuotojų orumo žeminimą!

LR Vyriausybės parengtas naujasis Darbo kodeksas prieštarauja 2012-2016 metų Vyriausybės programai. “Gerinsime socialinį dialogą tarp darbdavių, valstybės ir samdomų darbuotojų. Didinsime profesinių sąjungų įtaką priimamiems sprendimams, skatinsime šakinių profesinių sutarčių pasirašymą” – rašoma Vyriausybės programoje, bet deja, kol kas vangiai vyksta bendradarbiavimas ir dialogas tarp Vyriausybės ir įvairių profesinių sąjungų atstovų.

Reikalaujame, kad 2012-2016 metų LR Vyriausybės programa būtų įgyvendinama.

Socialinis modelis privalo būti palankus dirbančiajam žmogui, suderintas su visomis interesų grupėmis, ginančiomis dirbančiuosius.

Mes, nepritariame darbo užmokesčio, išeitinių išmokų ir įspėjimo termino, darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui, terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui, darbuotojų atleidimui, įspėjus tik prieš tris dienas.

Reikalaujame užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, ikimokyklinių ir priešmokyklinių pedagogų, kultūros, bibliotekininkų, socialinių ir kitų darbuotojų darbo sąlygų gerinimą ir darbo užmokesčio didinimą. Kaip žinia, ikimokyklinių, priešmokyklinių, specialiųjų, socialinių pedagogų, logopedų darbo užmokestis šiuo metu yra tik keliais procentais didesnis negu minimalus 325 eurų darbo užmokestis Lietuvoje. Tinkamas privalo būti ir socialinių paslaugų vadovų  ir  ikimokyklinių įstaigų vadovų darbo užmokestis, o ne 430 eurų per mėnesį.

Privalo būti  padidintos socialinio draudimo pensijos, kad žmogus, sulaukęs senatvės gyventų oriai, o ne tik egzistuotų kaip yra šiuo metu.

2012-2016 metų Vyriausybės programoje  deklaruojama “Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, todėl visokeriopai remsime darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas. Kryptinga užimtumo didinimo politika yra esminė kovos su ekonomikos krize sąlyga. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir būtinas naujų darbo vietų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga” , bet nėra vykdoma.

Švietimas kaip valstybės prioritetinė sritis, deja, lieka tik valstybės vadovų kalbose, bet ne veiksmuose. Vyriausybės 2012-2016 metų programoje įrašyta “Laikydami mokytoją pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, atkursime mokytojo profesijos prestižą, stiprinsime mokytojų statusą visuomenėje”. Deja, tai kol kas tik deklaratyvus įrašas. Švietimo bendruomenė nuolat  diskutuoja ir kelia opų klausimą – švietimo socialinės politikos problematiką.   Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta keli šimtai  mokyklų,  o švietimo reforma jau vykdoma daugiau negu dvidešimt metų. Pažymėtina, kad ne švietimo reforma tarnauja paprastam žmogui (mokiniui, tėvui ar mokytojui), o žmogus tapo įrankiu   įgyvendinant švietimo reformą.

Mokyklų bendruomenės kelia skaudžius klausimus:
Netinkamas mokyklų finasavimas, vietoj tuo,  kad užtikrintų kokybišką ugdymą mokykla, privalo taupyti ir “išgyventi” iš turimų lėšų. Šiandien, Vilniaus pertvarkomų vidurinių mokyklų į pagrindines mokyklas mokytojai (t.y. Vilniaus Fabijoniškių, Vilniaus centro, Vilniaus Levo Karsavino, Vilniaus Aleksandro Puškino, Vilniaus “Ateities”, Vilniaus “Saulėtekio”, Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus Simono Konarskio, Vilniaus Lazdynų  mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lietuvių, lenkų, rusų kalbomis) netenka socialinių garantijų, t.y. verčiami įsidarbinti gimnazijose antareilėse nepagrindinėse pareigose vienerių metų terminuotai darbo sutarčiai. Visiškai neapgalvota, kelianti sumaištį mokyklų reforma, palieka “už borto” aukštos kvalifikacijos mokytojus, t.y. vyresn. mokytojus, mokytojus metodininkus ir ekspertus. Daugiau negu 200 Vilniaus miesto pertvarkomų mokyklų kvalifikuotų mokytojų  mins darbo biržos slenkstį.  Vyriausybės programoje reglamentuota “Koreguosime bendrojo ugdymo mokyklų reformą taip, kad nebūtų draskomas suformuotas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas ir dėl to nedidėtų darbo netekusių mokytojų skaičius (…)Specialiai stabdoma mokyklų viduriniojo ugdymo programų akreditacija. Daromos išimtinės sąlygos vienoms mokykloms, o vilkinama akreditacija vienos iš seniausių Lietuvoje mokyklos Joachimo Lelevelio, taip pat Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos akreditacija bei kitų. Vyriausybės programoje įrašyta, bet deja, nevykdoma “sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę ir mokyklos reikšmę vietos bendruomenei.”

Tautinių mažumų švietimas Lietuvoje Premjere, Jūsų vadovaujamos Vyriausybės dėka, nuolat žlugdomas. Nesilaikoma Europos Sąjungos standartų, Vaikų teisių apsaugos konvencijos ir kt. europinių teisės aktų.   Mes priešinamės tautinių mažumų švietimo naikinimui bei socialinių garantijų mažinimui. Iki 2011 metų veikianti tautinių mažumų švietimo sistema, užtikrino tautinių mažumų mokinių kokybišką švietimą. “Mokyklų tinklo tautinių mažumų (lenkų ir rusų) kalbomis pertvarką vykdysime atsižvelgdami į bendruomenių interesus, laikydamiesi mokyklų efektyvumo principo“– deja, tik deklaruojama Vyriausybės programoje, bet nevykdoma.

Primename, kad vis dar nėra grąžintas iki 2010 metų  gerai veikiantis Tautinių mažumų įstatymas.  Tautinės mažumos ir daugiakultūriškumas yra demokratinės valstybės vertybė!

Žemės nuosavybės gąžinimas, t.y. teisėtiems žemės savininkams vis dar nėra grąžinta jų nuosavybė. Mums visiškai nesuprantama, kai mūsų tėvų žemė atiduodama privačioms įmonėms ir net žemgruobiams.   Reikalaujame užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir mūsų tėvų žemių grąžinimą.

Gerb. Premjere, gerbkite savo šalies piliečius ir tinkamai ginkite mūsų teises ir teisėtus lūkesčius.  Būkite žodžio žmogus!

Todėl,  mes, mitingo “Prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srytyse” dalyviai reikalaujame, kad būtų išspręstas žemės grąžinimas teisėtiems savininkams, užtikrintas teisingumas švietimo, socialinės apsaugos, kultūros ir kitose  srityse. Kategoriškai nepritariame LR Vyriausybės paruoštam ir pateiktam Seimui socialinio modelio projektui.

Reikalaujame vykdyti  2012 – 16 metų LR Vyriausybės programą.

Mitingo „Prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srityse“ 4000 dalyvių,

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos,

Lietuvos  švietimo profesinės sąjungos,

 Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos,

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos,

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos,

Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos,

darbo kolektyvų, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojų, tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių tėvų

vardu.

www.L24.lt

2015-10-18