{"id":27785,"date":"2023-12-10T13:25:46","date_gmt":"2023-12-10T13:25:46","guid":{"rendered":"http:\/\/www.awpl.lt?p=27785"},"modified":"2023-12-10T13:25:48","modified_gmt":"2023-12-10T13:25:48","slug":"europos-ateitis-yra-tevyniu-europa","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.awpl.lt?p=27785&lang=lt","title":{"rendered":"Europos ateitis yra t\u0117vyni\u0173 Europa"},"content":{"rendered":"

Europos S\u0105jungoje d\u0117l ne iki galo apgalvot\u0173 si\u016blym\u0173 eilin\u012f kart\u0105 keisti ES Sutartis paskutin\u0117je Europos Parlamento sesijoje kilo kar\u0161ta diskusija balsuojant d\u0117l ES Sutartis keisti raginan\u010dios rezoliucijos. Ta\u010diau kyla klausimas, ar tokie si\u016blymai apskritai yra reikalingi? Manau, kad ne.<\/strong>
\nNes jei rezoliucijoje pateikti ES Sutar\u010di\u0173 pakeitimai b\u016bt\u0173 priimti, d\u0117l to pralaim\u0117t\u0173 beveik visos ES \u0161alys nar\u0117s, i\u0161skyrus did\u017ei\u0105sias ir ypa\u010d Vokietij\u0105, o svorio centras priimant sprendimus valstyb\u0117ms ir j\u0173 pilie\u010diams svarbiausiais klausimais persikelt\u0173 \u012f Briusel\u012f. O juk ne to buvo siekiama prad\u0117jus kurti Europos Bendrij\u0105, tur\u0117jusia tapti bendradarbiaujan\u010di\u0173 suvereni\u0173 valstybi\u0173 organizacija.<\/strong>
\n 
\nPary\u017eiaus sutartis<\/strong><\/p>\n

\"W.<\/a>
Waldemar Tomaszewski kalba i\u0161 Europos Parlamento trib\u016bnos per diskusij\u0105 apie Europos ateit\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f<\/span><\/span><\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Europos valstybi\u0173 bendradarbiavimo procesas, dav\u0119s prad\u017ei\u0105 Europos integracijai, prasid\u0117jo Belgijai, Pranc\u016bzijai, Nyderlandams, Liuksemburgui, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Italijai \u012fk\u016brus Europos angli\u0173 ir plieno bendrij\u0105. \u0160\u012f sprendim\u0105 vainikavo 1952 metais \u012fsigaliojusi Pary\u017eiaus sutartis. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jos tikslas buvo ekonominis bendradarbiavimas ir sien\u0173 atidarymas, laisvas asmen\u0173 ir kapitalo jud\u0117jimas, o kuriama valstybi\u0173 bendrija tur\u0117jo b\u016bti grind\u017eiama Roberto \u0160umano taikia pokario vizija, t. y. krik\u0161\u010dioni\u0161komis vertyb\u0117mis besiremian\u010diu suvereni\u0173 valstybi\u0173 bendradarbiavimu. Nebuvo jokios kalbos apie integracijos proceso politizavim\u0105. Bent jau iki tol, kol savo \u017eygio per ES institucijas neprad\u0117jo neomarksistai ir liberalai, kurie, atmet\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161kus pamatus, prad\u0117jo bandyti kurti ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f internacionalistin\u0119 federacij\u0105, atsirado naujo Sutartys.<\/p>\n

Romos sutartis<\/strong><\/p>\n

Iki \u0161iol buvo pasira\u0161ytos penkios pagrindin\u0117s sutartys. Be min\u0117tos Pary\u017eiaus sutarties, sekanti buvo 1957 metais pasira\u0161yta Romos sutartis. Ja buvo \u012fkurta Europos ekonomin\u0117 bendrija, sutrumpintai \u2013 EEB. Pagrindinis Romos sutarties tikslas buvo sukurti bendr\u0105j\u0105 Europos rink\u0105 ir Europos atomin\u0117s energijos bendrij\u0105. J\u0173 pagrindu taip pat buvo \u012fkurtos: Europos Parlamentin\u0117 Asambl\u0117ja, Europos socialinis fondas, Europos investicij\u0173 bankas, Europos Komisija ir Ministr\u0173 Taryba (sudaryta i\u0161 nacionalini\u0173 vyriausybi\u0173 atstov\u0173). 1985 metais EEB \u012fved\u0117 \u0160engeno susitarim\u0105, kuriuo buvo panaikinta j\u012f pasira\u0161iusi\u0173j\u0173 valstybi\u0173 vidaus sien\u0173 kontrol\u0117.<\/p>\n

Mastrichto sutartis<\/strong><\/p>\n

1992 metais buvo pasira\u0161yta Mastrichto sutartis, kuri pirm\u0105 kart\u0105 sudar\u0117 teisin\u0119 politin\u0117s integracijos galimyb\u0119. Remiantis ja Europos ekonomin\u0117s bendrijos pavadinimas buvo pakeistas \u012f Europos S\u0105jungos pavadinim\u0105. Mastrichto sutartimi buvo gerokai i\u0161pl\u0117sta bendros ekonomin\u0117s politikos sritis ir parengtas ekonomin\u0117s ir pinig\u0173 s\u0105jungos \u012fvedimo tvarkara\u0161tis, kur\u012f vainikavo bendros valiutos \u2013 euro \u2013 \u012fvedimas 1999 metais.<\/p>\n

Nicos sutartis<\/strong><\/p>\n

Ankstesn\u0117 Europos bendradarbiavimo sistema buvo patikslinta 2001 m. pasira\u0161yta ir 2003 m. \u012fsigaliojusia Nicos sutartimi. Ja pirmiausia buvo siekiama reformuoti Europos S\u0105jung\u0105, kad ji gal\u0117t\u0173 skland\u017eiai veikti \u012f j\u0105 pri\u0117mus 10 nauj\u0173 Vidurio ir Piet\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Tarp j\u0173 buvo Lietuva ir Lenkija. Sutartyje buvo numatyta, kad Europos Komisij\u0105 turi sudaryti komisar\u0173 skai\u010dius, lygus valstybi\u0173 nari\u0173 skai\u010diui.<\/p>\n

Lisabonos sutartis<\/strong><\/p>\n

Revoliuciniai poky\u010diai \u012fvyko pri\u0117mus prie\u0161taringai vertinam\u0105 Lisabonos sutart\u012f, kuri \u012fsigaliojo 2009 m. gruod\u012f. Ji visi\u0161kai pakeit\u0117 Bendrijos taisykles ir jos veikim\u0105. Sutartis suteik\u0117 Europos S\u0105jungai atskir\u0105 teisin\u012f subjekti\u0161kum\u0105 \u2013 toki, kok\u012f turi valstyb\u0117s ir Europos S\u0105junga tapo visateisiu tarptautin\u0117s teis\u0117s subjektu. Sutartis gudriai pakeit\u0117 Konstitucij\u0105 Europai, kuri buvo atmesta referendumuose Pranc\u016bzijoje ir Nyderlanduose. Sutartis yra beveik identi\u0161ka Konstitucijai, ta\u010diau i\u0161 jos buvo i\u0161brauktas tik pirmasis skyrius, kuriame S\u0105jungai buvo suteikti valstybingumo simboliai, t. y. herbas, himnas ir v\u0117liava. Taigi ji \u012fsigaliojo pakeistu pavadinimu. Lisabonos sutartis i\u0161pl\u0117t\u0117 ir sustiprino S\u0105jungos institucijas, o valstybes nares susilpnino. Ja nustatyta i\u0161imtin\u0117 S\u0105jungos kompetencija \u0161iose srityse: vidaus rinka, muit\u0173 s\u0105junga, pinig\u0173 politika eur\u0105 \u012fsivedusioms \u0161alims, j\u016br\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir \u017euvininkyst\u0117s politika ir bendra prekybos politika. Tokiu b\u016bdu S\u0105junga \u0117m\u0117 vis labiau tolti nuo Bendrijos t\u0117v\u0173 \u012fk\u016br\u0117j\u0173 id\u0117j\u0173, pama\u017eu prarasdama savo pirmin\u012f t\u0117vyni\u0173 Europos pob\u016bd\u012f.<\/p>\n

Europos Parlamento rezoliucija ir si\u016blomi Sutar\u010di\u0173 pakeitimai<\/strong>
\nPaskutin\u0117je sesijoje Strasb\u016bre Europos Parlamentas vos 17 bals\u0173 dauguma pri\u0117m\u0117 rezoliucij\u0105 ir balsavo u\u017e dar vien\u0105 ES sutar\u010di\u0173 pakeitim\u0105. Per balsavim\u0105 291 EP narys pritar\u0117 si\u016blomiems pakeitimams, 274 buvo prie\u0161, o 44 susilaik\u0117. 2023 m. gruod\u017eio 12 d. dokumentas bus pateiktas Europos reikal\u0173 ministr\u0173 tarybai. Pirmininkaujan\u010dios Ispanijos teigimu, yra pakankama dauguma, kad jis b\u016bt\u0173 perduotas Europos Vadov\u0173 Tarybai, kuri paprasta bals\u0173 dauguma gali su\u0161aukti Konvent\u0105 d\u0117l Sutar\u010di\u0173 per\u017ei\u016bros. \u0160tai kas si\u016bloma prie\u0161taringai vertinamuose pakeitimuose:<\/p>\n

– panaikinti veto teis\u0119, kuri\u0105 \u012f sutartis \u012ftrauk\u0117 dar Pranc\u016bzijos prezidentas \u0160arlis de Golis, siekdamas apsaugoti nacionalini\u0173 valstybi\u0173 interesus nuo vis\u0173 pirma Vokietijos dominavimo. Pagrindiniai \u0161iuo metu dokumente \u012fra\u0161yti pakeitimai: daugelyje sri\u010di\u0173 atsisakoma vienbalsi\u0161kumo principo balsuojant ES Taryboje bei kompetencij\u0173 perk\u0117limas i\u0161 valstybi\u0173 nari\u0173 \u012f ES lygmen\u012f;<\/p>\n

– sukurti naujas i\u0161imtinai ES kompetencijas aplinkos apsaugos ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s srityse bei patvirtinti Lisabonos sutartyje numatytas i\u0161imtines ES kompetencijas vidaus rinkos, muit\u0173 s\u0105jungos, pinig\u0173 politikos eur\u0105 \u012fsivedusioms \u0161alims, j\u016br\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir \u017euvininkyst\u0117s politikos, bendros prekybos politikos srityse.<\/p>\n

ES kompetencij\u0173 prapl\u0117timas septyniose srityse<\/strong>
\nEuropos Parlamento rezoliucijoje taip pat si\u016bloma gerokai i\u0161pl\u0117sti S\u0105jungos pasidalijam\u0105j\u0105 kompetencij\u0105, kuri apimt\u0173 septynias naujas sritis: u\u017esienio politik\u0105, saugumo politik\u0105, sien\u0173 apsaug\u0105, visuomen\u0117s sveikat\u0105, civilin\u0119 gynyb\u0105, pramon\u0119 ir \u0161vietim\u0105. Jei ateityje \u0161ie si\u016blomi Sutar\u010di\u0173 pakeitimai b\u016bt\u0173 priimti, tai reik\u0161t\u0173, kad b\u016bt\u0173 panaikintos nacionalin\u0117s valstyb\u0117s ir sukurta ES supervalstyb\u0117, kuriai pasitelkus Briuselio biurokratines institucijas vadovaut\u0173 Vokietija. Ne u\u017e tokius sprendimus ir ne u\u017e toki\u0105 S\u0105junga balsavome 2003 metais d\u0117l Lietuvos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje. Buvome sutar\u0119 d\u0117l ka\u017ekio kito. Stojome \u012f Europos Bendrij\u0105 kaip \u012f tarptautin\u0119 bendradarbiaujan\u010di\u0173 laisv\u0173 taut\u0173 ir suvereni\u0173 valstybi\u0173 organizacij\u0105, kurioje visos \u0161alys tur\u0117jo b\u016bti lygiateis\u0117s, o ES institucijos tur\u0117jo remti valstybi\u0173 ir j\u0173 pilie\u010di\u0173 ekonomin\u012f vystym\u0105si. Ir visa tai remiantis subsidiarumo principu. Pasi\u016blymai d\u0117l suverenitetui gr\u0117sm\u0119 kelian\u010di\u0173 Sutar\u010di\u0173 pakeitim\u0173 \u2013 tai savoti\u0161ka stojimo sutarties ir integracijos karikat\u016bra. Ne taip tur\u0117jo b\u016bti.<\/p>\n

Tai \u2013 nesiskaitymas su Europos \u017emoni\u0173 valia<\/strong><\/p>\n

Dokumento, d\u0117l kurio balsuota, turinys \u2013 tai Europos pilie\u010di\u0173, \u012fskaitant 2003 metais referendume Lietuvos \u017emoni\u0173 i\u0161reik\u0161tos, valios i\u0161davyst\u0117. Tai daugumos valstyb\u0117ms priklausan\u010di\u0173 kompetencij\u0173 uzurpavimas ir primetimas \u017emon\u0117ms j\u0173 vali\u0105 ir vertybes neatitinkan\u010dius sprendimus. Visa ko centralizavim\u0105 ir suvienodinim\u0105 jau esame patyr\u0119 pra\u0117jusioje komunizmo epochoje. Nieko gero i\u0161 to nei\u0161\u0117jo. Tod\u0117l n\u0117ra prasm\u0117s antr\u0105 kart\u0105 \u012fbristi \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 up\u0119.<\/p>\n

Dar septynios naujos kompetencijos Europos S\u0105jungai yra daug. Kalbant apie sien\u0173 apsaug\u0105, saugumo politik\u0105 ir civilin\u0119 gynyb\u0105 i\u0161 dalies dar galima sutikti su kai kuriais poky\u010di\u0173 \u0161alinink\u0173 argumentais, ta\u010diau u\u017esienio politikos vykdymo perdavimas Briuseliui yra per daug. U\u017esienio politikos vykdymas yra vienas pagrindini\u0173 suverenios valstyb\u0117s rams\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, Lietuvai, tai reik\u0161t\u0173 u\u017esienio reikal\u0173 ministro pareigyb\u0117s panaikinim\u0105, o \u0161i\u0173 ministerij\u0173 vadovai fakti\u0161kai tapt\u0173 tik ES pareig\u016bn\u0173 patar\u0117jais. Savo ruo\u017etu pramon\u0117s reikal\u0173 perdavimas reik\u0161t\u0173, kad \u0161alys negal\u0117t\u0173 pa\u010dios spr\u0119sti d\u0117l nauj\u0173 pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 steigimo.<\/p>\n

Kitas klausimas \u2013 visuomen\u0117s sveikata, kuri\u0105 tur\u0117s valdyti S\u0105junga. Jei tai b\u016bt\u0173 vieningos sveikatos sistemos klausimas, b\u016bt\u0173 visai kas kita. Su tuo b\u016bt\u0173 galima sutikti, ta\u010diau jie nori primesti visuomen\u0117s sveikatos politik\u0105. Kaip veikia i\u0161 i\u0161or\u0117s primetama tokia politika mat\u0117me per pandemij\u0105, kuomet nekontroliuojami koncernai teik\u0117 rinkai vakcinas be b\u016btin\u0173 i\u0161sami\u0173 \u0161alutinio poveikio klinikini\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau tai, kas labiausiai \u0161okiruoja, yra ES noras perimti m\u016bs\u0173 vaik\u0173 \u0161vietimo kontrol\u0119. \u0160ie pasi\u016blymai d\u0117l Sutarties pakeitim\u0173 yra nepriimtini, nes pernelyg gerai matome, kaip atrodo ES \u0161vietimas kai kuriuose \u0161alyse. Tai t\u0117vai konkre\u010dioje \u0161alyje turi tur\u0117ti u\u017etikrint\u0105 teis\u0119 aukl\u0117ti savo vaikus pagal savo \u012fsitikinimus ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Europos S\u0105jungai per\u0117mus \u0161vietim\u0105, tai reik\u0161t\u0173 galim\u0105 nesiskaitym\u0105 su m\u016bs\u0173 tradicijomis ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 tradicij\u0173 pasauliu. Pavyzd\u012f to, kaip tai gali atrodyti Lietuvoje, tur\u0117jome \u0161vietimo ministro Gintaro Steponavi\u010diaus laikais, kuomet vaik\u0173 dar\u017eeliuose \u012f\u017e\u016bliai, pasitelkiant \u201edviej\u0173 karalai\u010di\u0173\u201c pavyzd\u012f, bandyta diegti tam tikr\u0105 ideologij\u0105. T\u0117v\u0173 protest\u0173 d\u0117ka pavyko sustabdyti pa\u010di\u0173 ma\u017eiausi\u0173j\u0173 vaik\u0173 atitinkam\u0105 \u201eaukl\u0117jim\u0105\u201c.<\/p>\n

Kaip balsavo atskir\u0173 \u0161ali\u0173 europarlamentarai<\/strong>
\nGr\u012f\u017etant prie EP rezoliucijos, kuria raginama keisti ES Sutartis taip, kad valstyb\u0117s nar\u0117s tapt\u0173 kone federalin\u0117mis \u017eem\u0117mis, kurios prakti\u0161kai b\u016bt\u0173 centralizuotai valdomos i\u0161 Briuselio, pa\u017evelkime, kaip balsavo atskir\u0173 \u0161ali\u0173 europarlamentarai. Balsavimas parod\u0117, kad centralizacijos ir ES supervalstyb\u0117s \u0161alininkams, laimei, nebus lengva \u012fgyvendinti poky\u010dius. \u0160ias \u017ealingas id\u0117jas buvo galima sustabdyti dar balsuojant Europos Parlamente, nes rezoliucija buvo priimta vos 17 bals\u0173 dauguma. Priminkime, kad 291 Europos Parlamento narys pritar\u0117 si\u016blomiems pakeitimams, 274 buvo prie\u0161, o 44 susilaik\u0117. Ir \u010dia svarbi informacija: Europos Parlamente susilaikiusieji neskai\u010diuojami kaip Lietuvoje. Esant tokiai bals\u0173 proporcijai, Lietuvoje rezoliucija neb\u016bt\u0173 priimta, nes bals\u0173 prie\u0161 ir susilaikiusi\u0173j\u0173 suma yra didesn\u0117 nei bals\u0173 u\u017e. Ta\u010diau ES yra kitaip ir \u010dia pakanka paprastos daugumos.
\nNedaug tr\u016bko, kad rezoliucija lapkri\u010dio 22 d. b\u016bt\u0173 atmesta. Tod\u0117l nesuprantama, kad i\u0161 Lietuvos europarlamentar\u0173 5 buvo \u201eu\u017e\u201c (Juknevi\u010dien\u0117, Maldeikien\u0117, Au\u0161trevi\u010dius, Blinkevi\u010di\u016bt\u0117, Olekas), 3 susilaik\u0117 (Kubilius, Ma\u017eylis, Rop\u0117) ir tik 2 balsai: mano ir Uspaskicho buvo \u201eprie\u0161\u201c.
\n\u017dvelgiant gi \u012f atskir\u0173 valstybi\u0173 balsavim\u0105, matyti, kad rezoliucija nebuvo reprezentatyvi. Dauguma 13 \u0161ali\u0173 europarlamentar\u0173 nepritar\u0117 rezoliucijai. Tuo tarpu dauguma 13 kit\u0173 \u0161ali\u0173 europarlamentar\u0173 balsavo \u201eu\u017e\u201c. Tai tarsi lygiosios pagal \u0161ali\u0173 skai\u010di\u0173, mat europarlamentarai i\u0161 Suomijos balsavo taip: 6 \u2013 \u201eu\u017e\u201c, 6 \u2013 \u201eprie\u0161\u201c. \u017dinoma, rezoliucija, deja, buvo priimta, ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sprendim\u0105 pri\u0117m\u0117 vokie\u010diai, nes net 64 i\u0161 j\u0173 buvo \u201eu\u017e\u201c, 11 \u2013 \u201eprie\u0161\u201c. Taigi, kadangi bals\u0173 skirtumas buvo 17 bals\u0173, tai patys vokie\u010diai suteik\u0117 persvar\u0105. \u012edomu, kad italai pasiskirst\u0117 beveik per pus\u0119, nes 37 buvo \u201eu\u017e\u201c, o 34 \u2013 \u201eprie\u0161\u201c. Tik ma\u017easis Liuksemburgas pilnai pritar\u0117 \u0161iai rezoliucijai (5 balsai), ta\u010diau tai veikiau yra susij\u0119 su tuo, kad kai kurios ES institucijos yra \u012fsik\u016brusios \u0161ioje valstyb\u0117je.
\nO kaip balsavo kit\u0173 \u0161ali\u0173 europarlamentarai? \u0160vedija \u2013 1 \u201eu\u017e\u201c\/15 \u201eprie\u0161\u201c, Lenkija \u2013 9 \u201eu\u017e\u201c\/38 \u201eprie\u0161\u201c, Vengrija \u2013 4 \u201eu\u017e\u201c\/10 \u201eprie\u0161\u201c,. Airiai balsavo labai gra\u017eiai: 0 \u201eu\u017e\u201c\/11 \u201eprie\u0161\u201c. Kroatai, \u010dekai, danai, kiprie\u010diai, olandai, rumunai, slovakai, maltie\u010diai ir latviai taip pat balsavo prie\u0161 rezoliucij\u0105. Tod\u0117l apmaudu, kad dauguma lietuvi\u0173 europarlamentar\u0173 balsavo u\u017e \u0161i\u0105 valstybi\u0173 suverenitetui \u017ealing\u0105 rezoliucij\u0105. Juolab, kad kai kurie i\u0161 j\u0173 tiek daug kalba apie patriotizm\u0105. \u201eJ\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173…\u201c.<\/p>\n

Yra vilties<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau \u0161i gilesn\u0117 balsavimo analiz\u0117 (visa lentel\u0117 yra po straipsniu) suteikia vilties, kad kituose proced\u016bros etapuose pasi\u016blymai d\u0117l Sutar\u010di\u0173 pakeitim\u0173 nebus priimti arba, tiksliau tariant, tikrai bus atmesti galimo ratifikavimo metu, nes tokiems pakeitimams turi pritarti visos be i\u0161imties valstyb\u0117s. O balsavimas Europos Parlamente parod\u0117, kad net 13 \u0161ali\u0173 europarlamentarai did\u017ei\u0105ja bals\u0173 dauguma balsavo prie\u0161 pasi\u016blym\u0105 \u012fvesti nauj\u0105 ES sutart\u012f, kuri sukurt\u0173 vir\u0161nacionalin\u0119 supervalstyb\u0119 vietoj nacionalini\u0173 valstybi\u0173. Manau, kad federalizavimo \u0161alininkams nepavyks \u012ftikinti vis\u0173 valstybi\u0173 tokiam scenarij\u0173. Esu optimistas ir tikiu, kad Europos ateitis yra t\u0117vyni\u0173 Europa.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
 <\/td>\nValstyb\u0117<\/strong><\/td>\n\u201eU\u017e\u201d<\/strong><\/td>\n\u201ePrie\u0161\u201d<\/strong><\/td>\n\u201eSusilaik\u0117\u201d<\/strong><\/td>\n<\/tr>\n
1.<\/td>\nAustrija<\/strong><\/td>\n8<\/td>\n6<\/td>\n1<\/td>\n<\/tr>\n
2.<\/td>\nBelgija<\/strong><\/td>\n12<\/td>\n7<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
3.<\/td>\nBulgarija<\/strong><\/td>\n6<\/td>\n4<\/td>\n3<\/td>\n<\/tr>\n
4.<\/td>\nKroatija<\/strong><\/td>\n4<\/td>\n7<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
5.<\/td>\nKipras<\/strong><\/td>\n0<\/td>\n3<\/td>\n2<\/td>\n<\/tr>\n
6.<\/td>\n\u010cekija<\/strong><\/td>\n4<\/td>\n13<\/td>\n2<\/td>\n<\/tr>\n
7.<\/td>\nDanija<\/strong><\/td>\n3<\/td>\n10<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
8.<\/td>\nEstija<\/strong><\/td>\n5<\/td>\n2<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
9.<\/td>\nSuomija<\/strong><\/td>\n6<\/td>\n6<\/td>\n2<\/td>\n<\/tr>\n
10.<\/td>\nPranc\u016bzija<\/strong><\/td>\n38<\/td>\n30<\/td>\n2<\/td>\n<\/tr>\n
11.<\/td>\nVokietija<\/strong><\/td>\n64<\/td>\n11<\/td>\n3<\/td>\n<\/tr>\n
12.<\/td>\nGraikija<\/strong><\/td>\n9<\/td>\n3<\/td>\n3<\/td>\n<\/tr>\n
13.<\/td>\nVengrija<\/strong><\/td>\n4<\/td>\n10<\/td>\n1<\/td>\n<\/tr>\n
14.<\/td>\nAirija<\/strong><\/td>\n0<\/td>\n11<\/td>\n2<\/td>\n<\/tr>\n
15.<\/td>\nItalija<\/strong><\/td>\n37<\/td>\n34<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
16.<\/td>\nLatvija<\/strong><\/td>\n2<\/td>\n3<\/td>\n1<\/td>\n<\/tr>\n
17.<\/td>\nLietuva<\/strong><\/td>\n5<\/td>\n2<\/td>\n3<\/td>\n<\/tr>\n
18.<\/td>\nLiuksemburgas<\/strong><\/td>\n5<\/td>\n0<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
19.<\/td>\nMalta<\/strong><\/td>\n1<\/td>\n3<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
20.<\/td>\nOlandija<\/strong><\/td>\n7<\/td>\n12<\/td>\n1<\/td>\n<\/tr>\n
21.<\/td>\nLenkija<\/strong><\/td>\n9<\/td>\n38<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
22.<\/td>\nPortugalija<\/strong><\/td>\n11<\/td>\n4<\/td>\n5<\/td>\n<\/tr>\n
23.<\/td>\nRumunija<\/strong><\/td>\n7<\/td>\n22<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
24.<\/td>\nSlovakija<\/strong><\/td>\n4<\/td>\n5<\/td>\n1<\/td>\n<\/tr>\n
25.<\/td>\nSlov\u0117nija<\/strong><\/td>\n5<\/td>\n3<\/td>\n0<\/td>\n<\/tr>\n
26.<\/td>\nIspanija<\/strong><\/td>\n34<\/td>\n10<\/td>\n9<\/td>\n<\/tr>\n
27.<\/td>\n\u0160vedija<\/strong><\/td>\n1<\/td>\n15<\/td>\n3<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

 <\/p>\n

 Viso:                                                              291                        274                       44<\/p>\n

Waldemar Tomaszewski<\/strong><\/em>
\nEuropos Parlamento narys<\/strong><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos S\u0105jungoje d\u0117l ne iki galo apgalvot\u0173 si\u016blym\u0173 eilin\u012f kart\u0105 keisti ES Sutartis paskutin\u0117je Europos Parlamento sesijoje kilo kar\u0161ta diskusija balsuojant d\u0117l ES Sutartis keisti raginan\u010dios rezoliucijos. Ta\u010diau kyla klausimas, ar tokie si\u016blymai apskritai yra reikalingi? Manau, kad ne. Nes jei rezoliucijoje pateikti ES Sutar\u010di\u0173 pakeitimai b\u016bt\u0173 priimti, d\u0117l to pralaim\u0117t\u0173 beveik visos ES \u0161alys […] Czytaj dalej<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27734,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"dwc-title":[],"dwc-content":[],"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"ngg_post_thumbnail":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/27785"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=27785"}],"version-history":[{"count":1,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/27785\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27786,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/27785\/revisions\/27786"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/27734"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=27785"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=27785"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=27785"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}