{"id":43,"date":"2015-05-18T11:44:27","date_gmt":"2015-05-18T11:44:27","guid":{"rendered":"http:\/\/84.15.106.10\/?page_id=43"},"modified":"2017-05-17T12:11:18","modified_gmt":"2017-05-17T12:11:18","slug":"istorija","status":"publish","type":"page","link":"http:\/\/www.awpl.lt?page_id=37","title":{"rendered":"Istorija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">1994 m. prad\u017eioje Lietuvoje \u012fsigaliojo visuomenini\u0173 organizacij\u0173 \u012fstatymas, pagal kur\u012f iki met\u0173 pabaigos organizacijos tur\u0117jo reorganizuotis \u012f politines partijas arba ir toliau likti visuomenin\u0117mis organizacijomis. Iki to laiko Lietuvos Lenk\u0173 S\u0105junga (LLS) buvo visuomenin\u0117-politin\u0117 organizacija, kas teik\u0117 jai teis\u0119 dalyvauti visuomeniniame bei politiniame gyvenime. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Lietuvos Seimas pri\u0117m\u0117 \u012fstatym\u0105, kuriuo remiantis rinkimuose dalyvauti gal\u0117jo tik politin\u0117s partijos ir politin\u0117s organizacijos. Lenk\u0173 bendruomen\u0117, neturinti savo partijos, susid\u016br\u0117 su sunkia u\u017eduotimi \u2013 kaip i\u0161laikyti S\u0105jung\u0105 ir tuo pat metu dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime? Partijos steigimas reikalavo \u017eenkli\u0173 organizacini\u0173 pastang\u0173; tarp kitko \u012f suva\u017eiavim\u0105 vasaros viduryje reik\u0117jo sukviesti 400 steig\u0117j\u0173. Nebuvo ai\u0161ku ir d\u0117l sklandaus partijos \u012fregistravimo Teisingumo Ministerijoje. \u0160ioje situacijoje Vyriausioji LLS Valdyba rugpj\u016b\u010dio 14 d. su\u0161auk\u0117 V-\u0105j\u012f Ypating\u0105j\u012f LLS Suva\u017eiavim\u0105. Prie\u0161 pat suva\u017eiavim\u0105 buvo sudaryta lenk\u0173 partijos steigimo iniciatyvin\u0117 grup\u0117, kuri\u0105 sudar\u0117 15 asmen\u0173. Grup\u0117s koordinatoriumi tapo Valdemar Toma\u0161evski. Suva\u017eiavime buvo priimtas, v\u0117liau pateisin\u0119s l\u016bkes\u010dius, sprendimas pertvarkyti LLS \u012f visuomenin\u0119 organizacij\u0105 ir palaikyti iniciavimo grup\u0119 d\u0117l LLS Rinkim\u0173 Akcijos partijos steigimo. Per dvi savaites, aktyviai padedant LLS strukt\u016broms, pavyko surinkti 739 steig\u0117j\u0173 para\u0161\u0173, paruo\u0161ti b\u016bsimos partijos program\u0105 ir statut\u0105 bei surengti rugpj\u016b\u010dio 28 d. vykus\u012f Steig\u0117j\u0173 Suva\u017eiavim\u0105. Pagaliau, spalio 23 d., po Lietuvos Teisingumo Ministerijos raginim\u0173 pa\u0161alinti i\u0161 pavadinimo \u017eod\u012f \u201eS\u0105junga\u201d, buvo \u012fregistruota Lietuvos lenk\u0173 rinkim\u0173 akcija (LLRA). 1994 m. steigiamajame suva\u017eiavime, Valdemarui Toma\u0161evskiui ir Friderikui \u0160turmovi\u010diui atsisakius partijos pirmininko posto, balsavimo b\u016bdu akivaizd\u017eiu nugal\u0117toju tapo Jan Sinkevi\u010d. 1997 m. baland\u012f, II-ojo LLRA suva\u017eiavimo metu \u012f pirmininko viet\u0105 pretendavo Jan Sinkevi\u010d ir Valdemar Toma\u0161evski. Slaptame balsavime pirmasis surinko 56 bals\u0173, antrasis \u2013 44; pirmininku buvo i\u0161rinktas Jan Sinkevi\u010d. 1999 m. III-ajame LLRA suva\u017eiavime, akivaizd\u017eia bals\u0173 persvara (68 prie\u0161 19) partijos pirmininku, pakei\u010diant Jan\u0105 Sinkevi\u010d, buvo i\u0161rinktas Valdemar Toma\u0161evski. IV-ame ir V-ame&nbsp; LLRA suva\u017eiavimuose Valdemar Toma\u0161evski buvo pakartotinai i\u0161rinrenkamas pirmininku. LLRA realizuoja statuto prielaidas dalyvaudama \u012fvairaus lygio rinkimuose \u2013 nuo savivaldybi\u0173 ir parlamentini\u0173 iki europarlamentini\u0173 rinkim\u0173 2004 m. Pastaruosius 10 m. LLRA valdo gausiai lenk\u0173 apgyvendintuose rajonuose: Vilniaus (63 proc. lenk\u0173) ir \u0160al\u010dinink\u0173 (80 proc. lenk\u0173). Savivaldybi\u0173 rinkimuose \u0161iuose rajonuose LLRA pastoviai surenka 60-70 proc. bals\u0173. Dar keliuose rajonuose LLRA priklauso valdan\u010diajai daugumai ir \u012ftakoja priimamus sprendimus. Viso savo gyvavimo metu, LLRA kovojo ir gyn\u0117 lenk\u0173 tautin\u0117s ma\u017eumos teises Lietuvoje. Nesyk organizavo prie Lietuvos Seimo vykusias protesto akcijas ginant lenk\u0173 \u0161vietim\u0105, kalb\u0105 ir \u017eem\u0119. Kartu su Lietuvos Lenk\u0173 S\u0105junga ir Lietuvos lenk\u0173 mokykl\u0173 draugija \u201eMacierz Szkolna\u201d vykd\u0117 para\u0161\u0173 rinkimo akcij\u0105 po lenk\u0173 bendruomenei palankiais projektais, \u012fstatymais d\u0117l \u0161vietimo ir tautini\u0173 ma\u017eum\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">LLRA r\u016bpinasi lenk\u0173 mokyklomis Vilniaus kra\u0161te bei ekonomine regiono pl\u0117tra. 20 bendro darbo met\u0173 u\u017etikrino Lietuvos lenk\u0173 bendruomenei, palyginus su kitomis lenk\u0173 bendruomen\u0117mis u\u017e gimtojo kra\u0161to rib\u0173, stipriausi\u0105 pozicij\u0105 pasaulyje. \u0160iuo metu LLRA priklauso 2204 nari\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Paskutiniajame 2016 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 7 dien\u0105 vykusiame Lietuvos lenk\u0173 rinkim\u0173 akcijos suva\u017eiavime buvo nuspr\u0119sta prapl\u0117sti ir papildyti partijos pavadinim\u0105. 2016 met\u0173 bir\u017eelio 16 dien\u0105 prapl\u0117stas &nbsp;partijos pavadinimas buvo oficialiai \u012fregistruotas Teisingumo ministerijoje. Nuo to laiko oficialusis partijos pavadinimas \u2012 Lietuvos lenk\u0173 rinkim\u0173 akcija-Krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u0161eim\u0173 s\u0105junga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1994 m. prad\u017eioje Lietuvoje \u012fsigaliojo visuomenini\u0173 organizacij\u0173 \u012fstatymas, pagal kur\u012f iki met\u0173 pabaigos organizacijos tur\u0117jo reorganizuotis \u012f politines partijas arba ir toliau likti visuomenin\u0117mis organizacijomis. Iki to laiko Lietuvos Lenk\u0173 S\u0105junga (LLS) buvo visuomenin\u0117-politin\u0117 organizacija, kas teik\u0117 jai teis\u0119 dalyvauti visuomeniniame bei politiniame gyvenime. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Lietuvos Seimas pri\u0117m\u0117 \u012fstatym\u0105, kuriuo remiantis <!-- more-link -->[&hellip;] <a href=\"http:\/\/www.awpl.lt?page_id=37\" class=\"more more-link\">Czytaj dalej<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","template":"","meta":{"dwc-title":[],"dwc-content":[],"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"ngg_post_thumbnail":0,"footnotes":""},"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/43"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=43"}],"version-history":[{"count":6,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/43\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7501,"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/43\/revisions\/7501"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.awpl.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=43"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}